Home » Protakos » Bibliotekininkė mama įskiepijo sūnui meilę savajam kraštui ir knygai

Bibliotekininkė mama įskiepijo sūnui meilę savajam kraštui ir knygai

Bibliotekininkė mama įskiepijo sūnui meilę savajam kraštui ir knygai

.

Audronė BEREZAUSKIENĖ

Savam kraštui, savai žemei reikia meilės, o mylėti galima tik pažįstant praeitį. Nepažįstant praeities, negalima sukurti tvirtos ir gražios ateities… “

Meilė Lukšienė

Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos globėjas, kraštietis mokslininkas bibliografas, kraštotyrininkas, Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narys, knygų autorius ir sudarytojas, Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto dr., afiliuotasis profesorius Osvaldas Janonis neabejotinai myli savo kraštą. Jau beveik keturis dešimtmečius jis savanoriškai tyrinėja Anykščių krašto praeitį, renka archyvinius dokumentus, kuriuos susistemina ir sudeda į knygas, kad visa tai būtų prieinama plačiam skaitytojų ratui.

Paminklas nykstančiam Surdegiui

Prof. O. Janonis net septynias knygas paskyrė Surdegio (Anykščių r.) miestelio, kuriame augo ir gyveno, istorijai aprašyti. Ypač didelio skaitytojų susidomėjimo sulaukė jo 2010 m. išleista knyga „Surdegis 1510–1940 metais“. Autorius medžiagą šiai knygai kaupė daugiau kaip tris dešimtmečius. Domėtis Surdegio krašto istorija mokslininkas pradėjo dar vaikystėje, kada mama Veronika Genčiauskienė dirbdama bibliotekoje užrašinėjo vietinių žmonių prisiminimus, kaupė kraštotyros medžiagą, rinko miestelio istoriją. Tačiau Surdegio praeitimi O. Janonis ypatingai susidomėjo besimokydamas Maskvoje, kai atsirado galimybė žymiausiose bibliotekose pavartyti senus, retus leidinius. Pasak profesoriaus, kokią tiktai knygą apie stačiatikius jis bepaimdavo, vis užtikdavo Surdegio pavadinimą.

2012 m. mokslininkas parengė istorijos ir kraštotyros žinyną rusų kalba apie Surdegio stačiatikių vyrų šv. Dvasios vienuolyną. 2014 m. autorius savo lėšomis išleido beveik 400 puslapių knygą „Surdegis ir jo apylinkės: atminimo knyga“. Ši knyga atvertė ne vieną visiškai pamirštą šios vietovės istorijos puslapį, vienaip ar kitaip paliesdama visas Surdegio miestelio gyvenimo puses ir rūpesčius. Svarbią vietą leidinyje užima miestelio ir apylinkių istorija (karai, trėmimai, partizaninis judėjimas ir t. t.), iškelti į dienos šviesą nežinomi Surdegio istorijos faktai: aprašytos veikusios draugijos, rateliai, įvairios organizacijos, grupės ir pan. Leidinyje minima daugiau kaip šeši tūkstančiai surdegiečių.

Ypatingas dėmesys kreiptas į kaimui praeityje svarbius kertinius dalykus – bažnyčią ir mokyklą, apžvelgtos kaime vyraujančios religijos. Knygoje straipsniai ne tik apie kunigus, vikarus, vargonininkus, bet ir žymiausius dvasininkus, kurie yra lankęsi cerkvėse ir bažnyčioje. Nepamirštos religinės šventės, koplyčios ir varpų istorija. Religijos skyrius – vienas iš detaliausių ir plačiausių leidinio skyrių. Nemažai dėmesio knygoje teko švietimui: mokykloms, pedagogams, žymiausiems mokiniams. Besidomintys kultūros ir meno klausimais knygoje ras informacijos apie skaityklas, bibliotekas, klubus, kultūros namus, meno saviveiklą, kiną ir kitokią kaime vykusią veiklą.

Mokslininkas kraštotyrininkas sukūrė savotišką paminklą nykstančiam Surdegiui. Pats autorius apie savo kilnų darbą štai ką sako: „Norėjau, kad knyga užgriebtų kiekvieno surdegiečio protą ir širdį, sukeltų tikrą pasididžiavimo savo miesteliu ir jo apylinkėmis jausmą, būtų viena iš priemonių savo gimtojo krašto meilei jų vaikuose ugdyti ir palaikyti. Leidinys turi padėti girdėti miestelį ir jo apylinkes kalbant, justi surdegiečius džiaugiantis ir liūdint. Gręžiojimasis į gimtojo krašto praeitį visada pakutena žmogaus širdį ir ramina sielą. Esu tvirtai įsitikinęs, kad tokios knygos – tai galinga kraštiečių jungė.“

Nenuilstantis savo krašto praeities tyrėjas parengė pirmąją Surdegio Šv. Dvasios vienuolyno istoriją. Skirtinguose šaltiniuose profesoriui pavyko surasti skirtingas vienuolyno Surdegyje įkūrimo datas. Vis tik, detaliau patyrinėjęs archyvinius dokumentus, kraštotyrininkas nustatė, kad tikrieji vienuolyno steigimo metai – 1636-ieji. Ir veikė vienuolynas iki 1915-ųjų. Skirtingu laiku čia gyveno skirtingas vienuolių skaičius. Kartais būdavo tiktai vienintelis vienuolis, kuris ir vienuolynu rūpinosi, ir šv. mišias aukojo, ir visus patarnavimus tikintiesiems atlikdavo. Bet vidutiniškai Surdegyje gyvendavo po 12 vienuolių, vienuolyne buvo įrengta 12 celių. Ypač Surdegio stačiatikių vienuolyno populiarumas išaugo po 1831 m. sukilimo, carinė valdžia skyrė ne tiktai didelį dėmesį, bet ir finansines lėšas. Yra duomenų, kad iš cerkvės rūsio, kuriame tekėjo stebuklingas šaltinis, į paviršių net buvo išvestas vamzdis, kad tikintieji be jokios grūsties, didesnio vargo galėtų pasisemti to šaltinio vandens.

Profesorius O. Janonis kasmet sudaro Surdegio žymiųjų datų kalendorių. Panevėžio miesto rusų kultūros centro konferencijoje, skirtoje Surdegio Švč. Mergelės Marijos pasirodymo vietos paskelbimui piligrimų lankymo vieta ir Surdegio ikonos šventajam keliui, skaitė pranešimą apie Surdegio Dievo Motinos ikonos istoriją (2008) Anykščių krašte. Anykščių šv. Aleksandro Neviškio cerkvėje pravedė seminarą „Surdegio Šv. Dvasios vienuolyno vienuolių ir naujokų likimai“ (2013).

2016 m. Anykščių krašto tyrėjas parengė spaudai bibliografinę pagalbinę rodyklę „Surdegis XVI–XX a.“, „Surdegio bajorų sąvadą“, „Surdegio vienuolyno istoriją“ ir surinko medžiagą „Surdegiečių bibliotekėlei“.

Kraštietis surengė ne vieną kraštotyros parodą Surdegio bibliotekoje, Anykščių koplyčioje ir Anykščių viešojoje bibliotekoje. Jis aktyviai dalyvavo anykštėnų bibliotekininkų Kultūrinės veiklos projekte „Literatūriniai maršrutai anykštėnams ir svečiams“ (2015), vedė ekskursijas po Surdegį.

Rašytinio Anykščių krašto paveldo tyrinėjimas

Tyrinėdamas Anykščių krašto praeitį, mokslininkas atkreipė dėmesį į Anykščių šv. Aleksandro Neviškio cerkvės archyvą ir senąsias stačiatikių knygas. Visus dokumentus jis tyrinėjo beveik dvejus metus, dokumentus susistemino, sudarė jų apyrašus. Profesoriaus dėka stačiatikybės istorikai, kraštotyrininkai šiame archyve ras įvairios medžiagos apie cerkvės istoriją: jos administratorius, psalmių skaitytojus, cerkvės tarybą ir seniūnus, kasdieninį parapijos gyvenimą, finansinius reikalus ir kt. Cerkvės archyve saugomi 1848–1985 m. dokumentai.

Mokslininkas tyrinėjo ir Anykščių šv. Aleksandro Neviškio cerkvėje saugomas senąsias liturgines knygas. Kraštotyrininkui rūpėjo ne tik jas ištirti, įvertinti, aprašyti, bet ir surengti šių unikalių senų ir retų spaudinių parodą – parodyti knygas ne tik anykštėnams, bet ir kitų miestų gyventojams. Jo iniciatyva ir rūpesčiu Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje organizuota paroda „Senosios stačiatikių šv. mišių knygos“, kuri sutraukė lankytojus ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš kaimyninių šalių. Paroda buvo gausiai lankoma ir veikė visus metus. Parodoje buvo eksponuojamos XIX–XX a. pradžioje Sankt Peterburge, Maskvoje ir Kijeve išleistos stačiatikių apeigų knygos. Seniausia parodoje buvo 1802 m. Kijevo Pečersko Lavros spaustuvėje išspausdinta knyga. Dauguma kitų knygų išleistos XIX a. 2-ojoje pusėje, trylika – 1900–1906 m. Tyrėjas padarė išvadą, kad 47 knygos iš Anykščių šv. Aleksandro Neviškio cerkvės yra didžiulis spausdinto žodžio istorijos lobis, spausdinto kultūros paveldo dalis. Knygos vertingos ne tik dėl jų meninio lygio, bet ir dėl nedidelio išlikusio egzempliorių skaičiaus.

2012–2014 m. prof. O. Janonis parengė spaudai didžiulį, trijų dalių leidinį „Anykščių krašto tyrėjo parankinė knyga“. Leidinio paskirtis – palengvinti archyvinių dokumentų ir faktografinės medžiagos paiešką Anykščių rajono kraštotyrininkams ir kitiems Anykščių krašto praeities tyrėjams. Tai analogo šalyje neturintys leidiniai. Tokio pobūdžio parankinių knygų rengimo metodikos nėra, ją sukūrė pats knygų sudarytojas. Prof. O. Janonis yra bibliografijos metodologijos mokslo autorius.

 

SONY DSC

Prof. O. Janonis

Pirmojoje knygoje – Anykščių kraštas Rusijos imperijos sudėtyje (1795–1914 m.) ir Pirmojo pasaulinio karo metais (1914–1918 m.). Antroje knygoje pateikiama vardų rodyklė, į kurią pateko asmenvardžiai, vietovardžiai ir kolektyvai, paminėti pirmosios knygos pirmosios dalies archyvinių dokumentų bibliografiniuose aprašuose ir anotacijose bei antrosios dalies sąrašuose ir lentelėse. Trečioji knyga skirta tarpukariui ir okupacijų metams. Leidinyje pirmą kartą pristatomas ir paties prof. O. Janonio sutvarkytas Anykščių šv. Aleksandro Neviškio cerkvės archyvas. Trečioje parankinėje knygoje papildomai nurodyti ir fondų pavadinimai. Tai padeda skaitytojui pačiam atlikti išsamesnę jį dominančių archyvinių dokumentų paiešką. Knygos rengėjas pasistengė, kad bibliografinė ir faktografinė medžiaga parankinėse knygose būtų pateikta aiškiai, patraukliai ir, svarbiausia, patogiai.

2016 m. kartu su bendraautoriais profesorius išleido leidinio „Anykščių kraštotyrininkai. Biobibliografinis žodynas“ pirmąją dalį „Anykščių kraštotyrininkai. Biografijos“. Į knygą pateko daugiau kaip 250 anykštėnų, kurie tyrinėjo gimtąjį kraštą ar kitas Lietuvos vietoves, gimė ir gyvena kitur, bet skiria dėmesio ir Anykščių kraštui, bei šiuo metu Anykščių krašte gyvenantys ir čia dirbantys kraštotyrininkai. Leidinyje pateikiamos Anykščių kraštotyrininkų biografijos, dauguma jų iliustruotos portretiniais atvaizdais. Šalia bendrųjų biografijos duomenų apie asmens išsilavinimą ir profesinę veiklą bei pelnytus apdovanojimus ypatingą ir tekste išskirtą vietą užima kraštotyrinės veiklos apibūdinimas. Pagal galimybes straipsniuose išsamiai aprašyta veiklos pradžia, formos ir turinys, nurodomos svarbiausios publikacijos ir nepublikuotų rinkinių temos. Pasak O. Janonio, vienas iš svarbiausių leidinio tikslų – per autentiškas Anykščių kraštotyrininkų patirtis atskleisti ir paliudyti šiuolaikinės kraštotyros veiklos įvairovę ir jos galimybes.

berezauskiene-genciauskiene-veronika

V. Genčiauskienė

Pažinti Anykščių kraštą būsimajam mokslininkui padėjo mama bibliotekininkė V. Genčiauskienė. Jos dėka profesoriaus širdyje gimė meilė ne tik gimtinei, bet ir knygai. Mama, dirbdama Ramaškonių, Surdegio kaimų bibliotekose, sudomino sūnų bibliotekiniu darbu. Pasirinkęs bibliotekininko bibliografo profesiją O. Janonis daug laiko leido ne tik bibliotekose, bet ir archyvuose. Jau 1974 m. surinkęs archyvinę bei spausdintą kraštotyros medžiagą jis parengė Surdegio bibliotekos istoriją, kuri buvo skirta paminėti bibliotekos 25-ąsias gyvavimo metines. Tai buvo ne tik geriausia, bet ir viena pirmųjų parašytų Anykščių rajono bibliotekų istorijų. Mokslininko-kraštotyrininko meilė praeities tyrinėjimams atėjo iš vaikystės. Bibliotekininkė mama įskiepijo sūnui meilę savam kraštui ir knygai.

1045 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.