Home » Spindulys » Negalia uždarė duris, bet atvėrė langus

Negalia uždarė duris, bet atvėrė langus

Negalia uždarė duris, bet atvėrė langus

.

Daiva ČEPĖNIENĖ

Molėtų neįgaliųjų sąjunga (anksčiau vadinosi invalidų draugija) vienija apie 400 įvairią fizinę negalią turinčių žmonių. 200 iš jų užsiima įvairia aktyvia veikla. Vieni ugdo darbinius, socialinius įgūdžius, kiti meninius gebėjimus. Štai susibūrusi humoro trupė „Molėtuvka“ skaičiuoja jau 15 gyvavimo metus. Prieš 15 metų Pranas Pliuška, gavęs tuometinės Molėtų krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkės pasiūlymą kurti humoro trupę, sutiko ir talkininkaujant pačiai pirmininkei subūrė aktorių kolektyvą. Per visą „Molėtuvkos“ gyvavimo istoriją humoro grupėje vaidino 35 žmonės. Dauguma – turintys negalią ir tik keli kartu su neįgaliaisiais į veiklą įsitraukę jų šeimų nariai. Šiuo metu aktyviai vaidina 7 aktoriai, iš jų 2 – senbuviai, esantys kolektyve nuo pat pradžių. Į „Molėtuvką“ susibūrusių humoristų vadovas Pranas Pliuška – buvęs fizinio lavinimo mokytojas, daug metų dirbęs Molėtų gimnazijoje. Vyras, kalbėdamas apie negalią, tikino, kad posakis „kai Dievas uždaro duris, atidaro langus“ yra visiškai teisingas ir pagrįstas.

Bendrumo jausmas padėjo atlaikyti gyvenimo smūgius

Praną Pliušką užklupusi liga per pusę metų visiškai atėmė regėjimą. Iki to laiko vyras galvojo esąs tik sportininkas. Tačiau, kaip pasakoja dabartinė Molėtų krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkė Marytė Baliūnaitė, praradęs regėjimą vyras pradėjo ir groti, ir kurti dainas, dainuoti, ėmėsi vadovauti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Molėtų filialui. Pastaruoju metu P. Pliuška užsiima ir begale kitų veiklų. Pats rašo scenarijus, vaidina, aktyviai sportuoja, dalyvauja įvairiose varžybose. Anot Marytės Baliūnaitės, labiausiai užimti yra neįgalūs žmonės, nes dalyvaudami įvairiose veiklose niekur nebespėja. Visgi kalbinami „Molėtuvkos“ kolektyvo nariai atviravo, kad dauguma žmonių, susidūrę su negalia, puola į neviltį, klimpsta į depresiją. Nenori nieko matyti, nenori bendrauti. „Kai susirgau, per pusę metų netekau regėjimo, netekau darbo. Savaime suprantama, patyriau šoką. Buvo toks nuopolio periodas, kai nežinojau, ko tikėtis nei iš savęs, nei iš aplinkos. Kai žmogų ištinka negalia, jis perkainoja savo vertybes. Kai esi sveikas ir gyvenimas po tavo kojomis, viskas atrodo vienaip. Bet kai atsiduri kitoje barikadų pusėje, kai turi parodyti save su lazdele, parodyti, kad esi kitoks, yra jau kitaip. Bet paskui, kaip tas Baronas Miunhauzenas ištraukė save iš pelkės, taip ir aš save ištraukiau. Pradėjau gydytis humoru, kurti linksmas istorijas, eiliuotas humoreskas. Pamačiau, kad tai žmonėms patinka. Ieškojau, kur galėčiau save realizuoti. Kai susibendravau su panašaus likimo negalią turinčiais žmonėmis, sužinojau, kad jie ir slidinėja, nematydami žaidžia šachmatais ir pan. Man tuomet, tai sužinojus, net ir praradusiam regėjimą akys ant kaktos iššoko“, – prisiminimais dalijosi Pranas Pliuška. Anot pašnekovo, negalios paliestas žmogus nori būti reikalingas visuomenei, o savirealizacijos poreikis išlieka gyvas kiekvienam. Įvairi aktyvi veikla padeda atsikratyti neigiamų minčių. Nors „Molėtuvkos“ vadovas šiuo metu gyvena Pasvalyje, o su Molėtuose likusiais humoro trupės nariais skiria nemenkas atstumas, nepaisant to P. Pliuška kolektyvo nė neketina palikti. „Mes esame kaip šeima, kaip broliai, seserys, ir kartu gerai jaučiamės. Mus jungia stiprus ryšys. Bendrumo jausmas ne vienam mūsų padėjo atlaikyti gyvenimo smūgius“, – kalbėjo Pranas Pliuška.

Nugalėjo kompleksus ir baimes, lydėjusias negalią

Pasak vienos pagrindinių humoro trupės „Molėtuvka“ aktorių Vytautės Mozūrienės, negalią turinčiam žmogui būti, dalyvauti veikloje reikia, nes tai suteikia pasitikėjimo savimi. Jauna moteris tikina anksčiau sėdėdama ratukuose bijodavusi gatvėje pasirodyti žmonėms. Praeiviai neretai palydėdavo žvilgsniais, kurie, savaime suprantama, malonių emocijų nesuteikdavo. Tuomet moteris savęs klausdavusi: kodėl taip atsitiko, kodėl negalia palietė būtent ją. Vytautę jungtis į aktorių trupę pastūmėjo buvusi Neįgaliųjų sąjungos pirmininkė. Nors pradžia ir nebuvo drąsi, Vytautės aktorinė karjera tęsiasi jau 15 metų. „Kai reikėdavo pasirodyti scenoje, būdavau lyg ištikta komos būsenos. Aš neprisimindavau, ką išėjusi į sceną pasakiau, ką padariau, – aktorinės karjeros pradžią prisiminė Vytautė Mozūrienė. – „Molėtuvkoje“ likau todėl, kad man patinka Prano kurti scenarijai, leidžiantys patiems iš savęs pasijuokti ir neleidžiantys mūsų gailėtis.“ Robertas Pikčiūnas savo aktorinę karjerą „Molėtuvkoje“ pradėjo taip pat nedrąsiai. Anot Roberto, susidūrus su negalia norėjosi užsidaryti nuo visų. Vyras bijojo kalbėti su žmonėmis, todėl buvo tylus ir užsisklendęs. „Atradus šią vietą ir šiuos žmones po truputį viskas pasikeitė. Atėjus į šį kolektyvą baimės po truputį ištirpo“, – didžiuodamasis pasiekimais pasakojo Robertas Pikčiūnas. Anot Roberto kolegų, pradžioje vaikinas net nesiryžo lipti į sceną, jis dirbo garso režisieriumi ir reguliuodavo muzikinius intarpus, vykstant trupės pasirodymams. Vėliau pabandė debiutuoti scenoje, tačiau tik atlikdamas gulinčio ir nekalbančio personažo vaidmenį. Dabar Robertą kolegos vadina puikiu aktoriumi ir daug kalbančiu žmogumi. Pasak paties Roberto, scenos jaudulys liko, bet kompleksai ir kitos baimės, lydėjusios negalią, jau nugalėtos. „Negalia kažką atima, bet kažką duoda mainais“, – įsitikinęs Robertas Pikčiūnas. Gitana Žundienė taip pat dalyvauja humoro trupės veikloje ir tikina, kad dalyvavimas bet kokioje neįgaliųjų veikloje padeda atrasti savo talentus. Gitana į Molėtus atvyko iš Šiaulių, tėvams nusprendus pakeisti gyvenamąją vietą. Mergina buvo viskuo nusivylusi. Tėvai ją augino, anot pačios pašnekovės, šiltnamio sąlygomis. Niekur neišleisdavo, saugodami dukros sveikatą. „Gyvenau atsiskyrėlės gyvenimą ir galvojau, kad tokia esu viena pasaulyje. Persikraustymas į Molėtus man buvo didžiulė tragedija, šokas. Galvojau, ką tame kaime galima veikti. Puoliau į depresiją. Bet, atvykusi čia, dėl sveikatos problemų apsilankiau pas vieną gydytoją, papasakojau jai savo istoriją. Gydytoja mane nuramino ir pasiūlė nueiti į neįgaliųjų centrą“, – apie naujo gyvenimo pradžią Molėtuose pasakojo Gitana. Nors ir nedrąsiai, mergina, paklausiusi gydytojos, visgi išdrįso nueiti. Ten jai buvo pasiūlyta jungtis į aktorių trupę. „Nuėjau į jų repeticiją, bet pamačiusi ten daug žmonių ir Vytautę, sėdinčią ratukuose, išsigandau. Tada gal pirmą kartą pamačiau žmogų, sėdintį ratukuose. Sutrikau ir net nepasakiau jiems, ko aš čia atėjau. Bet paskui mane tie žmonės patys susirado ir pasikvietė į savo kolektyvą“, – prisiminimais dalijosi „Molėtuvkos“ kolektyvo narė. Gitaną kolegos dar vadina ir menininke. Jauna moteris gražiai piešia ir yra surengusi ne vieną parodą. Taip pat rašo eilėraščius. „Aš buvau niekas, šešėlis, mažytis pilkas taškas. Dabar, atradusi šiuos žmones, jaučiuosi užaugusi. Dabar mane pažįsta, žino. Jaučiuosi vertinga. Man tokia tapti padėjo šie mano draugai“, – kalbėjo Gitana Žundienė. Anot „Molėtuvkos“ kolektyvo narių, dalyvavimas veikloje ir pasiekimai leidžia jaustis įvertintiems ir suprasti, kad ir negalios paliestas žmogus kažką gali ir sugeba.

img_0050

Pagrindiniai „Molėtuvkos“ aktoriai: Robertas Pikčiūnas, šalia jo Vytautė Mozūrienė, kairėje Genė Saulėnaitienė ir Gitana Žundienė / Daivos Čepėnienės nuotraukos

Po pasirodymo tvyrojo mirtina tyla

Aktyviausias „Molėtuvkos“ aktorių subruzdimas visgi prasideda ruošiantis Neįgaliųjų teatrų festivaliui. Kaip teigė kolektyvo vadovas Pranas Pliuška, anksčiau kolektyvo nariai repetuodavo kiekvieną pirmadienį, tačiau dabar, po Naujųjų metų, dar jaučiamas ramybės laikotarpis, todėl repeticijos vyksta rečiau. Statydamas spektaklius P. Pliuška stengiasi žiūrovui pateikti gilią mintį. Bet, anot pačių aktorių, spektakliai yra linksmi, subtiliai humoristiniai, pamokantys, leidžiantys pasijuokti iš savęs ir parodantys žmonėse egzistuojančias bėdas. Personažų kostiumus kuria patys aktoriai. Vykdant projektą „Pažink negalią“ su pasirodymais „Molėtuvka“ apsilankė ne vienoje mokykloje. „Dauguma mokyklinio amžiaus vaikų, jei neturi artimoje aplinkoje žmogaus su negalia, tai nelabai ir žino, kas ta negalia yra. Mes paruošdavome spektaklį vaikams. Nuveždavome parodyti savo rankdarbių parodą. Molėtų gimnazijoje po mūsų pasirodymo kurį laiką tvyrojo mirtina tyla. Mes galvojome, ką tai galėtų reikšti. Galvojome: dabar jaunimas pradės trypti, švilpti. Bet po tylos pauzės mus vaikai palydėjo gausiais aplodismentais“, – pasakojo Molėtų krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkė Marytė Balūnaitė, ir pati kurį laiką vaidinusi „Molėtuvkos“ kolektyve. „Dabar žmonės, sutikti gatvėje, mums šypsosi, ir jei mato, kad mums prireikia pagalbos, patalkina“, – antrino pašnekovė Vytautė Mozūrienė. Kurdamas scenarijus idėjų ir įkvėpimo „Molėtuvkos“ vadovas Pranas Pliuška semiasi iš gyvenimo, aplinkos. Ir, kaip pats juokauja, nors ir nemato, bet aplinkui pastebi tokių dalykų, ko galbūt kiti net matantys nepastebi. „Man nuo vaikystės galvoje virdavo kažkokios fantazijos. Kai mama liepdavo rūsyje perrinkti bulves, aš joms sugalvodavau vardus. Ir dabar atėjo laikas, kai tą fantaziją galiu realizuoti“, – su juoko gaidele pasakojo P. Pliuška. Anot pašnekovų, smagiausia humoro trupės nariams būna per repeticijas. Nors scenarijų autorius vaidmenis sukuria, pritaiko kiekvienam aktoriui pagal galimybes, bet leidžia ir interpretuoti, įdėti kiekvienam dalį savo kūrybos. Įsikūnydami į vaidmenis aktoriai tiek prisijuokia, kad, anot paties vadovo, prisigamina pakankamai vitamino C. „Molėtuvkos“ aktorių trupė su pasirodymais yra apvažiavusi kone visus didžiuosius Lietuvos miestus. Spektaklį yra pristatę ir televizijos laidoje „Humoro vakarienė“. Humoro kolektyvas dalyvauja ir tarptautiniame neįgaliųjų teatrų festyvalyje „Begasas“. Šiuo metu kolektyvo vadovas Pranas Pliuška stato scenarijų jubiliejiniam „Molėtuvkos“ 15-ojo gimtadienio pasirodymui. Padėkų, apdovanojimų, įvertinimų šis humoro kolektyvas per daugelį metų yra pelnęs daug. Tačiau kolektyvo nariams laimėjimai – ne patys svarbiausi dalykai. „Molėtuvkiečiai“ siūlo kiekvienai neįgaliųjų organizacijai suburti teatro trupę, kad negalios paliesti žmonės galėtų parodyti tai, ką moka ir gali. „Jei buvai tik žmogumi, tai įsitraukęs į panašią veiklą tampi asmenybe, pajauti žemę po kojomis“, – vienas kitam antrino Gitana Žundienė ir Robertas Pikčiūnas. Jauni, besišypsantys ir energingi kolektyvo nariai neslėpė: ne kartą yra pastebėję, kad sveiki, galintys vaikščioti ir džiaugtis gyvenimu žmonės neretai yra liūdnesni, sureikšminantys menkiausias smulkmenas, paniurę ir nepatenkinti.

img_0052

Molėtų krašto žnonių su negalia sąjungos pirmininkė Marytė Baliūnaitė taip pat yra išbandžiusi aktorinę karjerą humoro trupėje „Molėtuvka“

1121 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.