Home » Spindulys » Iš žvyro karjerų – ant olimpinio pjedestalo

Iš žvyro karjerų – ant olimpinio pjedestalo

Iš žvyro karjerų – ant olimpinio pjedestalo

.

Kristina SAKAITĖ

„Misiūniukų“ (taip dažnai vadinami Utenos specialiosios mokyklos-daugiafunkcio centro mokiniai) kambariuose kabo dešimtys medalių. Gausiausiose kolekcijose – beveik šimtas apdovanojimų iš pasaulio, Europos ir Lietuvos čempionatų. Šio centro direktorius ir sporto specialistas Zenonas Misiūnas savo treniruojamus centro auklėtinius pasauliui „pristatė“ prieš penkiolika metų specialiosiose olimpinėse žaidynėse. Sportas specialiųjų poreikių (sutrikusio intelekto) centro mokiniams tapo langu į pasaulį – pabuvota nuo Japonijos, JAV iki Pietų Korėjos, taip pat savo fizinių ir psichologinių galimybių išbandymu bei atradimu: žmogaus vidiniai resursai nenuspėjami.

Požiūris keičiasi

Antrą dešimtmetį pasaulio sporto žaidynėse dalyvaujantys uteniškiai sako iki šių metų lindėję tarsi šešėlyje, o specialiųjų poreikių sportininkų pergalės nublankdavo šalia didžiojo sporto ir net šalia fizinę negalią turinčių sportininkų pasiekimų. Proveržis įvyko po sėkmingų Lietuvos parolimpiečių pasirodymų Rio de Žaneire ir išsakytos šalies vadovės pozicijos, kad visos negalios turi būti lygios. „Pajutom didesnį žiniasklaidos, šalies vadovų dėmesį. Visa tai neliečia mūsų rajono, nes po iškovotų pergalių jokios vadovų reakcijos nesulaukėme“, – sako ilgametis treneris Z. Misiūnas. Kovo 25 d. jo treniruojami slidininkai, išlaikydami tradiciją, grįžo su medaliais iš Austrijoje vykusių Pasaulio specialiųjų olimpinių žiemos žaidynių, uteniškių delegacija kartu su kitais žaidynių dalyviais buvo pagerbta šalies Prezidentūroje.

Septyni Utenos specialiosios mokyklos-daugiafunkcio centro auklėtiniai – Aurimas Jasiulionis, Tadas Vainius, senbuvė, penktoje olimpiadoje dalyvaujanti Rūta Tuskenytė, Erikas Garbul, Aušra Burbulytė, Jonas Urbanovičius ir šiemet tokio lygio varžybose debiutavęs Arūnas Martinonis – parvežė 7 aukso, 3 sidabro ir 2 bronzos medalius.

Treniruočių bazė – žvyro karjere

Sportiniai pasiekimai turbūt labiausiai išgarsino centrą. Įstaigos vadovas nesako, kad gerų rezultatų pasiekti neįmanoma: kartais vaikams (taip vadinami ir per 30-ties metų amžiaus centro auklėtiniai) pritrūksta motyvacijos, slidininkai žiemą nesulaukia sniego, o bėgikams nusibosta raižyti tą patį parką ir stadioną. Pagrindinė slidininkų sporto „bazė“ – Tauragnų žvyro karjeras.

Kelininkai kartais niurzgėdavo, kad šalia darbininkų laksto slidininkai. Tačiau per 10 metų apsiprato, o ten besitreniruojantys uteniškiai sportinius nuopelnus dalinasi su „Utenos regiono keliais“, kuriems ir priklauso karjeras. „Kelininkams dėkojame už supratimą ir jų indėlį už vaikų iškovotus medalius“, – sakė direktorius. Iki tol, kol kitur atsiranda sniego arba kai jo jau būna per mažai, jie važiuoja treniruotis į Ignalinos žiemos centrą, Latvijos mokomąsias treniruočių stovyklas.

„Šiemet į Latviją vežėmės pavaduotoją, ji buvo ir delegacijos vadovė. Bet ten nuvykę ją greitai perkrikštijome ir padarėme virėja. Turėdavome po dvi treniruotes per dieną, grįždavome visi alkani…“ – pasakoja direktorius apie pasirengimą šiųmetinei olimpiadai.

Utenos specialiosios mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus pavaduotoja socialinei priežiūrai ir globai Vilgelmina Rastenienė juokiasi: tekdavo pamaitinti 9 burnas po 5 kartus per dieną. Kepdavo blynus, virdavo cepelinus, stengdavosi išalkusius sportininkus palepinti sočiais naminiais patiekalais.

Nors Lietuvos neįgaliųjų organizacijų atstovai pasaulinėse varžybose sportinių rezultatų siekė jau nuo 1992-ųjų, uteniškių odisėja pasaulinėse arenose prasidėjo 2003-iaisiais. Ledus pralaužė lengvaatletė Jurga Biriukaitė, vasaros žaidynėse Dubline tapusi rutulio stūmimo čempione. Vėliau vasaros ir žiemos olimpiados uteniškiams būdavo dosnios pergalių.

Z. Misiūnas, buvęs slidinėjimo profesionalas, savo patirtį perduoda centro auklėtiniams, tačiau neslepia, kad tai sudėtingas procesas. „Tai ne tas pats, kas treniruoti sveikus vaikus. Reikia daugiau darbo, aiškinimo, motyvacijos suteikimo. Jie negali ilgai sutelkti dėmesio, neištveria didelių krūvių. Bet mes renkamės trumpesnes trasas – slidinėjam 1–10 km, bėgimo atstumai siekia 5–10 km.“

Uteniškiai treniruojasi beveik be išeiginių. Daug sportininkų į specialiąją olimpiadą vyksta jau ne pirmą kartą. Į fizinės ištvermės išbandymus įtraukiami vis nauji sportininkai – maždaug pusę komandos kas ketverius metus pakeičia naujokai.

Direktorius neslepia: pagrindinis paskatinimas ir motyvacija – įkalbinėjimas – nuo ryto iki vakaro… Kaip ir visur, didelis motyvas – garbė, materialinis atlygis. Nuo 2012 m. Vyriausybė už iškovotus medalius skiria ir piniginį apdovanojimą. Jo dydis priklauso nuo medalio spalvos, anuomet siekdavo 10 tūkst. litų. Centro sportininkai premijas išleidžia praktiškiems daiktams: baldams, perka televizorius, kompiuterius, fotoaparatus. Vienu metu, neatsispyrę masiniam bumui, pusė sportininkų susipirko labai reklamuojamus „Dormeo“ čiužinius…

dsc_0014Sportininkų kambariuose kabo dešimtys medalių / Kristinos Sakaitės nuotraukos

„Jeigu duotume pinigus į rankas, per savaitę jų nebeliktų“, – paaiškina direktorius, kodėl pinigai pervedami į vaikų sąskaitą ir leidžiami patariant socialiniams darbuotojams.

Apie atradimus ir medalius

Kokie atradimai nustebina ilgametį trenerį? Anot pašnekovo, vienas iš pavyzdžių – centre jau keliolika metų gyvenantis Jonas. Jis vaikštinėdavo po karjerą su kastuvu ir vežimėliu, padėdavo kasti sniegą ir stebėdavo slidininkus. Prieš trejus metus pirmą kartą atsistojo ant slidžių, bet debiutas leidžiantis nuo kalniuko baigėsi skausmingai. Po kritimo Jonas nebežiūrėjo į slides. Po kurio laiko treneris vėl įkalbėjo pabandyti. Pradėjęs intensyviai sportuoti Jonas šiais metais pasaulinėje olimpiadoje davė kruopų kitiems veteranams – savo amžiaus grupėje uteniškis tapo čempionu ir parsivežė aukso medalį, o 1 km slidinėjimo distancijoje iškovojo bronzos medalį. „Prieš 15 metų parsivežėme Joną iš Molėtų autobusų stoties. Jis buvo alkoholikas, neturėjo tėvų ir pastogės. Pirmiausia suteikėme jam namus. Vaikinas daug rūkė, gėrė. Buvo sunku, kartais rankas nuleisdavome, bet stengėmės jį atpratinti nuo šitų įpročių“, – prisimena keliolikos metų senumo įvykius pavaduotoja V. Rastenienė. Stojęs ant slidžių, Jonas nebedūmijo kaip kaminas, nors visiškai cigarečių neatsisakė. Alkoholio nebepasigenda. Tapo ūkiškas, darbštus, todėl centre užsitarnavo ūkvedžio pravardę. Per olimpiadą centro gyventojai ir darbuotojai „sirgo“, kad tik ūkvedys iškovotų medalį. Jonas padarė jiems tokią šventę ir tapo žvaigžde…

Paklaustas, kada jam nusvyra rankos, direktorius sako, kad niekada, ir mini kitą pavyzdį: „Tadas – buvęs mūsų mokinys, dabar gyvena Kaune – tris dienas dirba, tris laisvas. Laisvadieniais visada sėda į autobusą ir važiuoja į Uteną pas mus treniruotis. Toks pasiaukojimas.“

Centro vadovai sako, kad aktyvi fizinė veikla specialiųjų poreikių turintiems centro globotiniams ugdo atsakomybės jausmą, ištvermę. Pagaliau, didina fizinę jėgą, kurios prireikia atliekant elementarius buities darbus. Atsiranda komandos, kolektyvo jausmas – visi centro sportininkai jaučiasi kaip vienas kumštis, jie stoja vienas už kitą. Direktorius akcentuoja, kad po treniruočių vaikai jaučiasi emociškai stabilesni, sugeba ilgiau išlaikyti dėmesį siekdami rezultato, nemesti darbo vos pradėję.

Kai tarptautinėse varžybose prasideda bekompromisė kova, kartais kyla emocinė įtampa, pyktis. Utenos specialiosios mokyklos-daugiafunkcio centro vadovui tenka būti ir laidininku neutralizuojant situaciją. „Negali būti aukščiau už juos, turi nusileisti iki jų lygio, jeigu nori, kad tave suprastų, siektų rezultatų“, – sako pašnekovas. Kita vertus, treneris, nors ir draugiškas, visada išlieka reiklus.

dsc_0008

Direktoriaus Z. Misiūno kabinete – tik dalis įvairiose varžybose jo treniruojamų sportininkų iškovotų taurių

capture

Uteniškiai sportininkai ir jų treneris po žaidynių pagerbti Prezidentūroje

Treneris kažkada mėgino suskaičiuoti per 15 metų įvairiuose šalies ir pasaulio čempionatuose centro auklėtinių iškovotus sportinius laimėjimus, bet pametė skaičių. „Patys sportininkai susiskaičiuoja, nes medalius saugo savo kambariuose. Sporto veteranės Rūtos Tuskenytės kolekcijoje – beveik 100 aukso, sidabro ir bronzos medalių iš Lietuvos, Europos ir pasaulio čempionatų. Aurimas iškovojo per 70 apdovanojimų. Nugalėtojo laurais ne kartą džiaugėsi Erikas.“

Uteniškiai palaiko draugiškus ryšius su Daugailių slidininkais, kur ruošiamos ir Lietuvos rinktinės narės, kartu dalyvauja Lietuvos čempionatuose, „Žalgirio“ žaidynėse, Ignalinos taurės varžybose ir laimi prizines vietas.

Pasidžiaugę laimėjimais uteniškiai jau pradeda ruoštis 2019 m. Abu Dabyje vyksiančioms specialiosioms vasaros olimpinėms žaidynėms.

Darbuojasi darže ir dirbtuvėse

Centro auklėtiniams sportas yra viena iš integracijos formų į vadinamą normalią visuomenę.

„Ne tik sportas, bet ir kultūra“, – pataiso direktoriaus pavaduotoja socialinei priežiūrai ir globai. – Juk dažnai išeiname į visuomenę per meninę raišką, dalyvaujame įvairiuose renginiuose, mugėse.“

Utenos specialiojoje mokykloje-daugiafunkciame centre yra per 40 mokinių. Uteniškiai pagal skandinavišką modelį vieni iš pirmųjų pradėjo teikti paslaugą globai visą parą specialiųjų poreikių vaikams. Šiuo metu Socialinės globos skyriuje yra 26 nuolatiniai gyventojai, 18 vaikų prižiūrimi Dienos socialinės priežiūros ir globos skyriuje.

Dauguma centro globotinių kambariuose gyvena po vieną, kai kurie – po du. Ateityje planuojama visus kambarius padaryti vienviečiais.

dsc_0062

Centro auklėtiniai patys prižiūri sodą ir daržą

Centras – ne tik sportininkų kalvė, čia vykdomos ir kitos užimtumo veiklos. Užsiėmimai vyksta specialiose dirbtuvėse, ten ir keliaujame. Keramikų valdose – molio degimo krosnis, talpos su glazūra, pradėti ir jau užbaigti lipdiniai. Kai kurie supakuoti krepšiuose – keliaus į muges Vilniuje, Utenoje. Retai iš ten darbeliai grįžta. V. Rastenienė atskleidžia, kad ypač noriai uteniškių darbus įsigyja vilniečiai – nesvarbu, kad rankdarbis šiek tiek kreivas. Į muges iškeliauja ir medžio drožėjų lentelės, mentelės, taip pat tekstilininkų siuvinėti paveikslai, trijų technologijų koliažai, vytelių pynėjų darbai.

Mokiniai dalyvauja muzikinėje veikloje, turi savo ansamblį, taip pat dramos būrelį. Domiuosi, kokios muzikos žanrus labiausiai mėgsta globotiniai. Muzikos vadovė sako, kad čia dažnai skamba liaudiškos melodijos, centro globotiniai mielai traukia populiarias lietuviškas dainas. Ansambliečiai pasisiuvo du komplektus tautinių drabužių. Pavaduotoja juokauja, kad nenorėjo laukti, kol žymiausias Lietuvos dizaineris tautiškai aprėdys…

Centro vadovai vardija socialinius darbuotojus, jų padėjėjus, būrelių vadovus, be kurių nevyktų įvairios veiklos. Iš viso centre dirba 50 žmonių. Paminėsime tik kelis. Keramikus moko Žydrūnė Pažusienė, pynėjus – šio amato meistrė Daiva Survilienė, tekstilininkus – Auksė Stankevičienė, medžio darbų mokytojas – Valdas Meigys, vaidinti įkvepia Danutė Vaišnorienė.

Į buities darbų kabinetą pro šalį einančius dažniausiai privilioja įvairių patiekalų kvapai. Centro ugdytiniai čia mokosi patys gaminti maistą, „švenčia“ cepelinų, pyragų dienas.

Balandžio pirmosiomis dienomis ant stalo jau džiūsta surinktos vaistažolės, nors atsargų – melisų, liepžiedžių, čiobrelių – dar yra užsilikę nuo pernai metų. Palangės apstatytos vazonais su žaliuojančiais daržovių daigais. Netrukus šis „daržas“ bus perkeltas į tikrąjį, šalia centro pastatų esantį didelį daržą. Šiltnamiuose auginami agurkai, pomidorai, aplink augs ridikėliai, braškės, daržo prižiūrėtojai šalia užveisė sodą, pasodino vaismedžių. „Viską prižiūrime patys. Neauginame daržovių centro valgyklai – tiesiog mokomės marinuoti, konservuoti, gaminame salotas. Negalime kalbėti apie savarankišką gyvenimą – jiems visada reikės priežiūros, tačiau reikalingas užimtumas“, – pasakoja Utenos specialiosios mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus pavaduotoja socialinei priežiūrai ir globai Vilgelmina Rastenienė.

Įstaigos vadovas Z. Misiūnas priduria nežinąs geresnės veiklos kaip darbinis ugdymas, kai matomas konkretus rezultatas ir kad kiekvienas darbas būtų užbaigtas.

dsc_0031

Direktoriaus pavaduotoja V. Rastenienė rodo vaikų dirbinius

dsc_0022

Centro gyventojai kambariuose dažniausiai įsikuria po vieną

dsc_0050

Pačių rinktų vaistažolių atsargos

dsc_0048

Šiame kabinete vyksta motorikos lavinimo užsiėmimai

dsc_0034

Keramikos dirbtuvės

dsc_0032 dsc_0058 dsc_0054 dsc_0069

 

 

 

1292 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.