Home » Sveikata » Gydytojas Benediktas Puodžiūnas: „Akupunktūra gali padėti beveik nuo visų ligų“

Gydytojas Benediktas Puodžiūnas: „Akupunktūra gali padėti beveik nuo visų ligų“

Gydytojas Benediktas Puodžiūnas: „Akupunktūra gali padėti beveik nuo visų ligų“

.

 

Kristina SAKAITĖ

Gydytojo Benedikto Puodžiūno kabinete sėdi du pacientai, jų kojose styro adatėlės. „Ar neskauda?“ – klausiu moters, ši purto galvą. „Ne, visai neskauda, bet jaučiu šilumą, kyla iš kojos per visą kūną į viršų.“ Po 10 minučių gydytojas ištraukia adatas, akupunktūros seansas baigtas.

Išleidęs paskutinius pacientus, B. Puodžiūnas aiškina apie šį seną, prieš tūkstantmečius atsiradusį gydymo metodą. Kinijoje tai tradicinė medicinos rūšis, daugelyje kitų šalių, taip pat ir Lietuvoje „badymas adatomis“ yra priskiriamas alternatyviai medicinai.

Skeptikai teigia, kad tam tikrų kūno taškų dirginimas adatomis, kurių ilgis siekia iki keliolikos centimetrų, veikia kaip placebas, akupunktūros šalininkai tvirtina padedantys sergantiesiems širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto, nervų ligomis, įvairiais kitais lėtiniais ir ūmiais susirgimais. „Mokslininkai atmeta tai, ko nesupranta“, – tvirtina prieš 30 metų akupunktūra susidomėjęs ir iki šiol šį gydymo būdą praktikuojantis Ignalinos rajono ligoninės Ambulatorinės reabilitacijos skyriaus fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Benediktas Puodžiūnas.

Minėjote, mokslininkai atmeta tai, ko nesupranta. Gal akupunktūra kaip gydymas tiesiog per mažai veiksmingas?

Mokslininkai yra kitų mokslininkų mokiniai ir tai, kas neįeina į jų išmoktą kursą, laikoma nesąmone. Alberto Einšteino kažkada viena kilminga ponia paklausė: „Gerbiamas mokslininke, kaip jūs suformulavote reliatyvumo teoriją?“ Einšteinas atsakė: „Aš gana vėlai subrendau. Kai visiems buvo aišku, kad tai nėra įmanoma, aš to dar nežinojau.“ Juk jį išmetė iš mokyklos kaip labai negabų mokinį.

Mokslininkų arogancija trukdo priimti jiems kai kuriuos dalykus, prisiminkime, kaip mūsų istorikai ieškojo Lietuvos nepriklausomybės akto ir koks buvo pasipiktinimas, kai ne jų specialybės mokslininkas tai atrado.

Yra dar vienas dalykas – korupcija. Kai klausiu pacientų, ar jie eitų į vaistinę, jei būtų sveiki, atsako, kad ne. Vadinasi, žmonės turi sirgti, kad šitaip išsikerojęs vaistinių tinklas ir mūsų medikų klanas klestėtų.

Šis verslas atsirado tuomet, kai religija buvo atskirta nuo valstybės ir vienuolės-gailestingosios seselės buvo išvarytos. Atsidarė ligoninės, atsirado diplomuoti medikai, jie pavertė pacientą preke, paslaugas – taip pat.

Bet Jūs pats esate gydytojas…

Todėl ir kalbu, nes mediciną pažįstu iš vidaus.

Akupunktūros poveikį kai kurie lygina su placebo efektu.

Dažnai televizijos laidose sėdi mokslininkas ir aiškiaregys. Tarp jų nėra jokio susikalbėjimo, todėl, kad antrasis mato tai, ko negali matyti pirmasis. Abu ginčijasi iki pajuodavimo, kad to nėra. Visgi mokslas kuo toliau, tuo daugiau visko atranda. Dabar kai kurios žmogaus auros dalys yra nufotografuojamos (Kirlian metodas). Tai, ką mes matome kompiuterinėse išvestinėse, nėra tikra žmogaus aura. Nufotografavus pirmąjį sluoksnį, galima pasakyti, koks žmogaus organas kaip funkcionuoja, pamatyti ūmius, lėtinius, vėžinius susirgimus.

Tai, kas buvo atrasta ir užrašyta prieš 5 tūkst. metų, visa tai galioja. Rytų pasaulis, ta pati Japonija, iš kurios mokomės ir perkame brangiausią aparatūrą, neatsisako akupunktūros. O Vakarų pasaulis ją labai sunkiai įsileidžia. Pasikartosiu: kas tuomet pirks milijonus kainuojančią diagnostinę aparatūrą? Kam ji bus reikalinga, jei žmogui nustatyti ligą padės vadinami alternatyvūs metodai?

Jūs vis dar mokotės?

Čia veikia žmogaus smegenys ir intuicija. Vienam duota būti tapytoju, kitam poetu, trečiam – gydytoju, ketvirtam – labai geru stalium. Jei tau neduota, šio metodo (akupunktūros) gerai neįvaldysi. Net jį perpratus, paliekama didelė erdvė tobulėti pačiam. Rytuose niekada niekas nieko nemoka iki galo. Jeigu neieškosi, tau sukraus žinias į galvą, tik su jomis ir vaikščiosi. Jei kažką atrasi, tai taps tavo savastim.

Aš tuometiniame Leningrado gydytojų tobulinimosi institute, Refleksoterapijos katedroje, baigiau 3 mėn. mokymą. Profesorius mums pasakė, kad esame supažindinti su abėcėle. O toliau, ne mažiau kaip 7 metus, turėsime mokytis patys. Iš pradžių su guminėmis liniuotėmis matuodavau, kur yra reikalingas taškas, dabar jau galiu juos apčiuopti.

 

dsc_0027

Gydytojas B. Puodžiūnas / Kristinos Sakaitės nuotraukos

 

 

 

Esate tradicinės medicinos specialistas. Kodėl pradėjote naudoti netradicinio gydymo metodus?

Atvažiavau į Ignaliną kaip paprastas terapeutas. Dirbau ir infekciniame skyriuje. Šeimos gydytojams darbo buvo labai daug, medikų trūko… Pastebėjau, kad yra ligonių, kurie nuolat lankosi pas gydytojus, gydymas jiems nepadeda. Vėliau kai kurie pasidžiaugdavo atsikratę problemų kai išbandė akupunktūrą. Jie važiuodavo gydytis adatomis į Leningradą, kitus miestus. Susidomėjau šiuo dalyku, bet susidūriau su kliūtimi. Pasirodo, tik nervų ligų gydytojams buvo priskirta ši papildoma specialybė, kiti neturėjo teisės išvažiuoti mokytis. Bet taip atsitiko, kad viena pacientė man padėjo. Tai buvo 1986-ieji.

Bet kurio susirgimo atveju galima gydyti su adatomis. Šiuo metodu gydau labdarai. Pvz., šiandien priėmiau 14 žmonių… Darau tai nemokamai, kad pritrauktume žmonių. Prieš 5-erius metus ligoninėje pradėjome teikti sanatorines paslaugas, ir jas gaunantiems ligoniams taikome papildomą gydymą. Du trečdaliai mūsų pacientų atvažiuoja iš Švenčionių rajono.

Paminėkite dažniausius susirgimus, dėl kurių prireikia reabilitologo pagalbos.

Dažniausi negalavimai – radikulopatijos (radikulitai) – nugaros, kojų, rankų skausmai, galvos svaigimai. Pastaruosius sukelia kraujotakos, vidaus organų sutrikimai, tačiau dažniausiai jie būna stresinės kilmės. Net mechaniškai pažeistoje vietoje nepanaikinus priežasties kartais adatomis pavyksta pagerinti žmogaus būklę. Pvz., tarpslankstelinių diskų išvaržos dirgina nervus, bet kartais akupunktūra padeda nuslopinti skausmą.

Akupunktūrą taikau tik gaunantiems sanatorinį gydymą, retai iš šalies priimu kokį nelaimėlį, kuriam jau niekas nepadeda.

Gydytojai sako, kad susirgimas yra pasekmė. Kiek gyvenimo būdas lemia ligų, kuriomis žmonės galbūt nesirgtų, atsiradimą ir kokie neigiami veiksniai labiausia blogina Jūsų pacientų būklę?

Apie 80 proc. žmonių kenčia būtent dėl neteisingo gyvenimo būdo. Jie prisilaiko atitinkamų tradicijų ir pagrindinis jų argumentas: o kodėl aš turiu būti kitoks, jeigu visi taip valgo ir nelaksto laukais? Lakstymas laukais pas mus smerktinas dalykas… Nutukęs žmogus, išgirdęs dietines rekomendacijas, atranda tūkstančius priežasčių, kodėl jis neturi judėti ir kodėl turi valgyti – juk jam bus silpna! Svarbu judėjimas, mityba ir dvasinis gyvenimas, bet ne kryžium gulėjimas kiekvienoj bažnyčioje, o prisilaikymas 10 Dievo įsakymų. Gydytojas Narbekovas vieną savo knygą pavadino: „Kvailį mokyti yra tas pats, kas lavoną gydyti“. Tarp kitko, yra labai geras Konfucijaus posakis: „Kvaily, nesistenk pakeisti pasaulio. Pasikeisk pats, ir pasaulyje vienu kvailiu bus mažiau.“

Kada ir koks maistas yra vaistas?

Kiekvienam yra savo, bet visgi siūlyčiau atkreipti dėmesį ne į katalikišką, krikščionišką mitybos būdą – pasninkus, kurie kažkada buvo praktikuojami. Vėliau pasninko trukmė keitėsi. Kiek man teko kalbėti su senais ir jaunais kunigais, visi pripažįsta – dabar pasninko nebėra. Mes pasninkaujame valgydami silkę, kiaušinius, pieno produktus, tačiau dar yra žmonių, kurie prisimena, kad jiems tėvai neduodavo šių produktų 7 savaites iki Velykų, 6 savaites iki Kalėdų, ir dar kiekvieną ketvirtį pasninkaudavo po 2 savaites. Reikia valgyti, kai esi alkanas, o ne tam, kad nusiramintum. Pvz., Indijoje, iš kur mes, indoeuropiečiai, esame kilę, yra mokymas, kad kiekvieną kąsnį reikia perkąsti 50 kartų, maistas turi virsti tyrele, tik tuomet galima nuryti. Kiekvienas žmogus turi apsispręsti, ar nori būti sveikas. Dėl mitybos: valgyti galima viską, kas natūralu – ne cukrų, čipsus ar čiulpinukus. Žinoma, alus irgi ne natūralus maistas. Apie vyną daug mitų yra, iš tikrųjų jį skiesdavo ir gerdavo labai silpną. Senovės Romoje gryno vyno negerdavo – toks žmogus būdavo laikomas alkoholiku, sodinamas ant kuolo ir nešiojamas po visą miestą.

Jūs laikotės tokios mitybos tradicijos?

Nesilaikau. Todėl buvau gavęs infarktą.

Jau galėtumėte nebedirbti, bet neatsisakote aktyvios profesinės veiklos. Kasdien susiduriate su sergančiais žmonėmis, išklausote jų rūpesčius, skundus. Kaip pats palaikote gerą savijautą?

Man tuoj bus 74-eri, jau daugiau nei 10 metų dirbu gaudamas pensiją. Neturiu kažkokių būdų gerai savijautai palaikyti, tiesiog stengiuosi daryti žmonėms gera.

Ar per kelis dešimtmečius, kol dirbate, pastebėjote, kaip keičiasi susirgimai, ar padaugėjo jaunų ligonių?

Labai keičiasi. Atsiranda labai daug naujų sąnarių susirgimų, nervų ligų, aišku, išlieka širdies ir kraujagyslių ligos. Kai mokiausi Kauno medicinos institute – tai buvo 1967 m. – vienas profesorius atėjo į paskaitą ir pasiūlė mums, studentams, aplankyti ligonį, sergantį labai reta liga. Nes antro tokio atvejo galim ir nepamatyti. Tas žmogus sirgo miokardo infarktu. Tada tai buvo didžiulė retenybė, o po to pasipylė… Infarktas ištikdavo ir 30, ir net 25 metų žmones. Dabar pas mane lankosi 23-ejų pacientas, persirgęs miokardo infarktu.

Priežastys? Neteisinga mityba. Be to, prasidėjo vadinamas grobuoniškumas, apgaudinėjimai, vagystės, dingo užuojauta vieni kitiems, savitarpio supratimas. Šie moraliniai dalykai sukelia didelius stresus, tada pažeidžiamos kraujagyslės. Šuniui irgi galima įvaryti infarktą, jei jį nuolat erzinsime…

Negi anksčiau visi būdavo tokie geri, sąžiningi, moralūs?

Anksčiau būdavo badas. Ir religija… Dabar religija išmesta.

Ar Jums patinka gyventi Ignalinoje?

Man čia patinka, aš pasirinkau šį miestelį. Esu kaunietis. Vidurinėje ir institute mokiausi neypatingai gerai, daugelio dalykų žinių, kurias mes ten gauname, neprireikia. Ir dabar mokyklose labai daug žinių balasto…

Iš Kauno atvažiavau kaip savanoris, galėjau dirbti Kauno klinikose, bet nenorėjau pasilikti.

Lankiausi Kanadoje. Ten taip pat domėjausi akupunktūra. Kanados institute ruošiami akupunktūros gydytojai, tačiau Vakarų šalyse ji neįsileidžiama į draudiminę mediciną, tuo verčiamasi privačiai.

Atrodo, masažas laikomas „rimtesniu“ gydymu nei adatėlės.

Masažas duoda laikiną efektą, adatėlės – ilgalaikį. Jomis galima padėti beveik nuo visų ligų. Aišku, jei kaulas lūžo, nesugydysi. Jei reikia kažką nupjauti – irgi reikalingas chirurgas. Tačiau net ūmų apendicitą galima išgydyti adatomis. Man teko padėti senukui, kurio kojos buvo tamsiai mėlynos spalvos. Vilniuje profesoriai liepė jam kuo greičiau pjauti pradedančias gangrenuoti kojas. Senukas jau neturėjo ko prarasti. Pradėjome gydymą. Jis galėdavo nueiti 10 metrų, paskui skausmas sustabdydavo. Pacientas vaikščiojo pas mane 9 mėnesius, kojų odos spalva pasidarė normali, o nueidavo nesustojęs jau 80 metrų.

Gydžiau moterį su progresuojančiu aklumu. Dvejus metus ji lankėsi įvairiose gydymo įstaigose, taip pat ir Odesos akių institute. Tarybiniais laikais tai buvo vienintelis toks institutas šalyje. Moteriai negerėjo, ji jau neatpažindavo veidų. Po kelių mėnesių gydymo akupunktūra ji skyrė raides viršutinėse lentelės eilutėse, taip pat matė spalvas.

Vaistai lėtinių susirgimų atveju nelabai gali padėti. Jie tam kartui susilpnina nemalonius pojūčius. Tai tik simptominis gydymas, nors visi garsiai šaukia, jog vaistai gydo ligą. Su adatom galima padaryti kažką radikalaus, nes veikiama priežastis.

Kiek procedūrų reikia, kad sergantysis pajaustų adatų poveikį?

Labai įvairiai, nuo vienos iki 9 mėnesių kurso, kuris buvo mano praktikoje.

Kartais reikia kartoti kas keleri metai. Tai tik viena iš medicinos rūšių, užpildanti tas nišas, kurių negali užpildyti kiti būdai. Tai jokiu būdu nėra visagalis metodas. Beje, pasakysiu vieną ereziją: net medituodamas žmogus gali visiškai pakeisti akupunktūrą.

Turbūt tai dar vienas patvirtinimas, kad žmogus gali pats save gydyti ar bent jau padėti. Kita vertus, bėgdami nuo ligos žmonės dažnai pirmiau konsultuojasi ne su gydytoju, o su internetu, pagal ten randamą informaciją „diagnozuoja“ sau ligas. Ar dažnai sulaukiate nusigydžiusių pacientų?

Internete informacijos daug, bet dezinformacijos – dar daugiau. Įvairaus plauko „daktarai“ atsiranda, kai iš mokslo visumos išplešiamas vienas puslapis ir, perpratus jo turinį, klykaujama nuo visų statinių, kad dabar aš galiu gydyti, aš jau viską žinau…

Patys pacientai irgi dažnai „žino“, ko jiems reikia. Ateina pas mane moteris sanatoriniam gydymui ir sako: „Man reikia masažo.“ Kai pasakau: „Ponia, masažas jums nepadės, reikalinga mankšta“, ji pyksta: „Argi aš nedirbu, neturiu savo ūkio? Juk pavargstu…“ Esu priverstas sutikti.

O kaipgi vaistai – kokia jų vieta šalia įvairių papildomų gydymo būdų?

Kinijoje, Japonijoje, kur senieji gydymo būdai nėra pamiršti, yra ir vaistai, ir chirurgija, bet viskas turi būti savo vietoje. Tai suderinama ir papildo vienas kitą. Bet medikai nenori įsileisti konkurentų.

Negi visi galvoja tik apie pinigus?

Biblijoje parašyta, kad žmonės turi gerbti savo valdžią, nes valdžia tokia, kokios jie nusipelnė. Nei valdžia gera, nei mes geri. Gyvename priežasčių ir pasekmių, laiko ir erdvės pasaulyje. Kiekvieną pradedantį ekstrasensą įspėju, kad kraunasi ant savęs didelį kryžių, nes pamatys ir pašiurps, koks yra pasaulis.

Alternatyvių gydymo būdų, kaip paskutinio šiaudo, dažniausiai griebiamasi išbandžius visas tradicinės medicinos galimybes. Kodėl?

Todėl, kad gydytis pas akupunktūristą, o juo labiau pas žiniuonį yra didžiulė gėda. Vienam forume diskutavo onkologas (akademikas) ir ekstrasensas. Pabaigoje paklausus, ar sirgdamas mirtina liga mokslininkas kreiptųsi į ekstrasensą, jis pareiškė, kad iki galo gydytųsi garbingais būdais.

Taigi, daugelis žmonių geriau renkasi garbingą mirtį, nei negarbingą pasveikimą.

Pradėjau suprasti, kaip religija suartėjo su mokslu (nors, beje, krikščionybė – irgi mokslas.) Mokslas vis dažniau patvirtina tai, kas religijoje jau seniai žinoma.

Pavyzdžiui?

Pavyzdžiui, tikėjimo jėgą. Sąmoningo, ne fanatiško tikėjimo. Daugelis žmonių būtent šiuo metodu yra išsigydę nuo vėžio… Toks metodas praktikuotas JAV.

Žmonės gali gyventi ilgiau ir sveikiau?

Mes iš savo tėvų ir protėvių labai daug ką paveldėjom. Gimęs vaikas atsineša į pasaulį ne tik savo tėvų akių, plaukų spalvą, kūno formas, polinkį sirgti įvairiomis ligomis, bet ir mąstymo būdą.

Reikia kelių kartų, kad mąstymas pasikeistų?

Anglai sako, kad norint užauginti džentelmeną, jis turi augti septyniose kartose.

 

dsc_0023

Per akupunktūros seansą į tam tikrus taškus įbedamos nuo kelių iki keliolikos centimetrų ilgio adatėlės

dsc_0013

Pacientai su adatomis išbūna 10–30 minučių

2925 Iš viso matė 3 Šiandien peržiūrėjo

Comments 2 komentarai

  1. Anonimas parašė:

    Dėkinga DAKTARUI už gydymą.

  2. stan parašė:

    Good man

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.