Home » Spindulys » Apie verslo pradžiamokslį – su keturiais prezidentais

Apie verslo pradžiamokslį – su keturiais prezidentais

Apie verslo pradžiamokslį – su keturiais prezidentais

.

Kristina SAKAITĖ

Vos 17–18 metų sulaukusiems Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos moksleiviams verslas nėra vien teorinis terminas. Savo bendroves įkūrę gimnazistai prekiauja maisto produktais, drabužiais, moko užsienio kalbų, šaudyti iš lanko ir pan. Lėšas taupo ne kelionėms ar automobiliams, o investicijai į, kaip patys sako, rimtesnį verslą.

Ar įmanoma išmokti verslumo klube ar gimnazijos suole per ekonomikos pamokas – apie tai kalbėjomės su keturiais – klubo ir bendrovių – prezidentais: Algiu Bernotu, Laurynu Katinu, Mantu Andrašiumi ir Živile Paškonyte.

Per metus – 7 naujos mokomosios bendrovės

„5 proc. verslių žmonių valdo visą žmoniją. Ir klasėse panaši proporcija“, – kalbėdamas apie verslumą sako Algis Bernotas. Mokytojas 12 metų prezidentauja savo įkurtame Utenos ekonomikos ir kompiuterijos klube ir moko ekonomikos Adolfo Šapokos gimnazijoje.

„Suaugę žmonės paprastai nesuvokia, koks milžiniškas
potencialas slypi jaunuose žmonėse. Tiek dirbdamas mokykloje su ekonomikos programa, tiek klube su įvairiais jaunimo projektais, matau, kaip vyksta procesas – nuo idėjos sugeneravimo iki „pastatymo“ ant kojų. Kiekvienais metais kuriamos naujos bendrovės, kyla naujos problemos, ieškome būdų jas spręsti“, – sako Algis Bernotas. Mokytojas juokauja, kad šiemet gimnazistai užregistravo „tik“ 7 naujas mokomąsias bendroves.

Ekonomikos pamokos – pasirenkamasis dalykas, gimnazistai išeina dviejų metų teorinės ir praktinės veiklos kursą pagal amerikiečių programą. Kiekvienas mokinys privalo tapti mokomosios mokinių bendrovės (MMB) nariu. Pirminis kapitalas formuojamas parduodant akcijas tiems, kurie tiki jų idėja. Pasirenkančių ekonomikos pamokas daugėja.

Buvo metai, kai vyravo virtualūs verslai, dabar jie persikelia „ant žemės“. „Šiemet turime vieną originalią MMB narę – gimnazistė, kuri lankė šaudymo iš lanko treniruotes, dabar moko kitus. Klube gal penkerius metus veikia Utenos televizijos projektas – su pakilimais ir nuosmukiais. Bet kiekvienais metais atsiranda grupė jaunų žmonių, kurie mokosi filmuoti, rengti reportažus, interviu, montuoja vaizdo medžiagą. Užsienyje augę buvusių emigrantų vaikai, grįžę čia pabaigti vidurinio mokslo, taip pat išnaudoja savo žinias – jie steigia mokyklėles, imasi mokyti užsienio kalbų. Manau, negali būti geresnio mokytojo, kuriam abi kalbos beveik kaip gimtosios“, – pradedančiųjų verslininkų veiklas vardijo A. Bernotas.

Anot pašnekovo, poreikis verslumo mokymams milžiniškas, nes yra daug jaunų žmonių, kurie turi idėjų, bet jiems reikia pagalbos iš šalies – pradedant konsultacijomis, baigiant finansais. Kitose rajono mokyklose panašių bendrovių nėra, mokytojas yra gavęs savivaldybės atstovų siūlymą ekonomikos mokyti ir kitų gimnazijų vaikus, tačiau kai prabylama apie pinigus, visos derybos sustoja. Tačiau lėšų skiriama darbo biržos Jaunimo darbo centrui, Utenos ekonomikos ir kompiuterijos klubas ten organizavo kursus jauniems žmonėms. Pinigų verslumo ugdymui skiriama ir verslo įmonėms, nors mokytojas sako nelabai įsivaizduojantis, kaip įmonės ugdo tą verslumą…

dsc_0098

Mokytojas Algis Bernotas ir jaunieji verslininkai: Laurynas Katinas, Mantas Andrašius bei Živilė Paškonytė / Kristinos Sakaitės nuotraukos

Pirmoj praktika – prie Dauniškio ežero

Utenos ekonomikos ir kompiuterijos klubo nariai verslo praktikos pradžiamokslį išeina kioskelyje prie Dauniškio ežero. Patys užsako prekes (ledus, gėrimus), išmoksta aptarnauti pirkėjus. Praktika yra savotiškas egzaminas. Mokytojas prisimena, kai viena drąsi jaunoji ekonomistė, atsistojusi prie prekystalio ir sulaukusi pirmojo pirkėjo, iš baimės palindo po stalu ir kolegos jos ilgokai iš ten neiškrapštė.

Kai kurie savo verslą toliau sėkmingai kuriantys uteniškiai taip pat pradėjo nuo šio kioskelio. Utenoje jau 4 metus veikiančio „Paletės“ baro steigėjai, buvę Adolfo Šapokos gimnazijos moksleiviai, pirmąją praktiką atliko pardavinėdami ledus. Mokytojas prisimena, kaip 18-mečiai investavo milžiniškus pinigus, įrengė kanalizaciją patalpose, kurios jiems nepriklauso, suremontavo patalpas, atidarė kokteilių barą.

Metus dirbęs ekonomikos mokytoju vienoje Latvijos mokykloje A. Bernotas pastebi, kad kalbant apie verslumo ugdymą, latviai lietuvius stipriai lenkia. Ten moksleiviai turi 6 kartus daugiau verslumo ugdymo pamokų. Kita vertus, lietuviai už latvius yra verslesni. „Gal lietuvių mentalitete užprogramuotas didesnis finansinės nepriklausomybės siekis, bet mes visada buvome verslūs. Latviai yra tingesni ir labiau nori stabilumo, apibrėžtų darbo valandų, bijo rizikuoti“, – lygina mokytojas.

Jaunuosius verslininkus ugdantis mokytojas pats žinių sėmėsi ne tik iš vadovėlių. Pakeitė daug specialybių, kūrė savo verslą. Jis Utenoje užregistravo pirmąją privačią įmonę „Elektra“, užsiėmė elektronikos remontu. Paskui, pritrūkus informatikos mokytojų, atėjo į mokyklą. „Močiutė buvo mokytoja – carinėje Rusijoje mokė rusų kalbos, dėdė – dėstytojas, mokytojavimas gal mūsų giminės genuose. Nutariau pabūti informatikos mokytoju ir jau daugiau kaip 20 metų bandau“, – juokauja pašnekovas.

Kalbėdamas apie bendrą situaciją, A. Bernotas sako, kad Lietuvoje verslui, ypač smulkiajam, dabar ne patys geriausi laikai – milžiniški mokesčiai. „Gal monopolijoms nereikia konkurentų? – svarsto. – Bet jaunimas su originaliomis idėjomis atranda nišas rinkoje ir gali prasimušti. Mūsų ekonomikos programos tikslas nėra visus padaryti verslininkais, bet norime suteikti ekonomikos pagrindus, kad pastebėję galimybę, žmonės jau žinotų, kaip organizuoti verslą.“

dsc_0084

Manto Andrašiaus įkurtame kioskelyje per pertraukas pirkėjų netrūksta

Įdarbino tris gimnazistus

Adolfo Šapokos gimnazijos dvyliktokas Mantas Andrašius sako savo išlaidoms užsidirbantis pats, iš tėvų prašyti nereikia. Vaikinas gimnazijos valgykloje atidarė kioską, kuriame pardavinėja įvairius užkandžius: apkepėles, javainius, ledus, sūrelius, sultis, sausainius. Mantas neslepia iš pradžių smulkaus verslo norėjęs imtis ne mokykloje, dairėsi į kūrybinių industrijų centrą „Taurapilis“, tačiau ten nebuvo tam reikalingų sąlygų, be to, netenkino didelė nuomos kaina.

Norint prekiauti mokyklos valgykloje, teko išstudijuoti, kokie produktai leidžiami, reikėjo gauti leidimą iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Pats susirado tiekėjus. Asortimentą rinkosi pagal savo skonį: atsijojo, kas patinka pačiam ir kas leidžiama mokykloje.

„Judėti pirmyn verčia noras tobulėti, sukurti kažką savo, nebūti finansiškai priklausomam nuo tėvų. Manau, programa negali priversti žmogaus būti versliu. Gali jį išugdyti, skatinti, bet jeigu žmogus nelinkęs absoliučiai į jokį verslumą, vargu, ar jį priversi. Tačiau manau, kad finansinis išprusimas reikalingas visiems“, – įsitikinęs Mantas.

Gimnazisto įkurtoje MMB „Smolšopas“ – trys darbuotojai, kuriems Mantas moka didesnį už minimalų valandinį atlyginimą. Mokslo metų pabaigoje akcininkams išmokami dividendai, kioskas uždaromas ir visi eina atostogauti.

Dvyliktokas rūpinasi prekių užsakymu, už prekystalio stoja retai, bet, kai reikia, šio darbo nesibaido. Tik tokiu būdu gali sužinoti, kaip geriau atlikti darbą ir paprašyti to ir savo darbuotojų.

Per pertraukas dirbantį kioską kasdien aplanko apie 50 pirkėjų, paklausiausios prekės – itališkos apkepėlės, sūreliai, ledai. Sezamo batonėliai – bene sveikiausias lentynose esantis užkandis – populiarumo dar nesulaukė.

Paskutinius metus gimnazijoje besimokantis M. Andrašius jau pasirengęs permainoms. Po kelių mėnesių kioską turės uždaryti. „Uždirbtus pinigus taupau, kad ateityje turėčiau verslo pradžiai. Kitais mokslo metais studijuosiu verslo vadybą ir analitiką. Tikiuosi susirasti bendraminčių, su kuriais kartu galėčiau pradėti verslą arba padirbėti kokioje didelėje bendrovėje, kad pasisemčiau patirties. Domiuosi nekilnojamu turtu, kitomis verslo sritimis“, – ateities planais dalijasi M. Andrašius.

„Visi skirtingi, visi gražūs…“

Živilė Paškonytė – MMB prezidentė. Metus padirbėjusi Manto kioske, gimnazistė sukūrė savo mokomąją bendrovę. „Pirminė idėja kilo žvelgiant per socialinę prizmę: norėjome pasakyti, kad kiekvienas žmogus yra gražus. Visi turi būti skirtingi ir nereikia bijoti savęs, savo atvaizdo“, – pasakoja Živilė, pradėjusi pardavinėti žmonių portretais margintus drabužius.

Įmonės stiprioji pusė – geras dailininkas, kuris iš nuotraukų gali nupiešti garsenybių ar paties drabužio pirkėjo veidą ir juo papuošti gaminį. Prekyba vyksta internetu.

Vilniuje atidarys drabužių parduotuvę

Laurynas Katinas – taip pat Adolfo Šapokos gimnazijos dvyliktokas, tačiau jau „iškopė“ iš mokomųjų bendrovių. Gimnazistas vasarą pristatė savo drabužių liniją „Wild Volf“, atidarė internetinę parduotuvę, turi oficialiai registruotą įmonę. Paklaustas, kaip sekasi, juokiasi: kiek dirbi, tiek gauni.

Laurynas įsitikinęs, kad be teorijos geros praktikos nebus, ir būtent praktikoje jaučiasi, kokią pamoką praklausei. Be to, būtina papildomai skaityti, domėtis, analizuoti konkrečius pavyzdžius, kad pradėtum suprasti verslo subtilybes.

„Mano tėvai verslininkai. Kai buvau 12-kos metų, mama atnešė knygą „Du tėčiai – turtingas ir vargšas“ ir pažadėjo duoti 100 litų, kad tik perskaityčiau. Tuomet net neskaičiau, tingėjau. Po dviejų metų radau tą knygą spintoje, perskaičiau, bet finansinis susitarimas su mama jau nebegaliojo…“ – linksmą atsitikimą prisimena jaunasis verslininkas. Jis sako, kad tėvai nevertė jo būtinai sekti jų pėdomis – tiesiog neįsivaizduotų savęs programuotoju, ramiai atidirbančiu 8 valandas ir keliaujančiu namo. „Pats mačiau, kad versle neskaičiuojama darbo valandų, turi nuolat nerimauti, investuoti, prarasti pinigus, vėl kurti. Bet mano toks charakteris, negaliu sėdėti vietoje“, – prisipažįsta pašnekovas.

Pagrindinis Lauryno įmonės varikliukas – socialinis tinklas, pritraukiantis dažniausiai jaunus pirkėjus. Džemperius, marškinėlius, sukneles, striukes siuva dizainerė, kitas darbuotojas tekstilę margina užrašais ir piešiniais. Laurynas sako į verslą investavęs visus nuo vaikystės taupytus pinigus, virtualų verslą nuleisti „ant žemės“ taip pat nemažai kainuos. „Parduosiu motociklą, pinigų bus dar daugiau. Turiu didesnių planų – noriu Vilniuje atidaryti drabužių parduotuvę. Vasarą tikiuosi užsidirbti studijoms ir bent jau metams pragyvenimui Anglijoje“, – savo užmojus atskleidžia verslumą užsienyje besirengiantis studijuoti uteniškis L. Katinas.

dsc_0076 dsc_0083

dsc_0105

dsc_0100

 

dsc_0089 dsc_0094

 

 

 

2369 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.