Home » Spindulys » Problemos sprendžiamos pasitelkiant bendruomeninius ryšius

Problemos sprendžiamos pasitelkiant bendruomeninius ryšius

Problemos sprendžiamos pasitelkiant bendruomeninius ryšius

.

Daiva ČEPĖNIENĖ

Anykščių seniūnijos ribos išsidėsčiusios aplink Anykščių miestą. Šiai seniūnijai priklauso 101 kaimas, 8 viensėdžiai, o gyvenamąją vietą čia deklaravę 3925 žmonės. Kiek likę gyvenančių, galima tik spėti. Pasikalbėti apie seniūnijos gyventojų kasdienybę, vargus ir džiaugsmus nuvykome pas Anykščių seniūnijos seniūną Eugenijų Pajarską. Seniūnas, besirūpinantis seniūnijos gyventojų reikalais jau 13 metų, džiaugėsi, kad seniūnijoje vyksta gana aktyvus bendruomeninis gyvenimas. Tik apgailestavo dėl vieno: kad pastaruoju metu seniūnams užkraunama vis daugiau atsakomybės. Pasirodo, seniūnas turi vykdyti ir baudėjo funkciją.

Geranoriškas pokalbis leidžia pasiekti geresnių rezultatų

„Iš 88 pažeidimų protokolų, kuriuos gali rašyti savivaldybė, net pusė priskirta seniūnams. Tačiau mūsų tikslas nėra bausti žmones. Su gyventojais stengiamės visas iškilusias problemas išspręsti geranoriškai“, – teigė E. Pajarskas. Anykščių seniūnija turbūt nėra kažkuo išskirtinė, kalbant apie aktualias gyventojams problemas. Pasitaiko visko ir šioje seniūnijoje. Kyla ir konfliktinių situacijų šeimose, ir visokių kitokių problemų. Tačiau, anot seniūno E. Pajarsko, geranoriškas pokalbis su žmogumi leidžia pasiekti geresnių rezultatų nei baudimas.

Palikę tėvus vaikai reikalauja, kad jai rūpintųsi seniūnija

Lietuvoje jau seniai ryškėja visuomenės senėjimo tendencija. Ta pati statistika galioja ir Anykščių seniūnijoje. Čia taip pat visuomenė sensta, o gimstamumo rodikliai nėra džiuginantys. Vyresniosios kartos atstovų čia žymiai daugiau nei vaikų ar jaunimo. 2017 metų sausio 1 dienos duomenimis, nuo gimimo iki 18 metų amžiaus vaikų ir jaunuolių Anykščių seniūnijoje suskaičiuota tik 552. Nuo 18 iki 25 metų amžiaus – 375. Nuo 25 iki 45 metų amžiaus – 1093. Nuo 45 iki 85 metų amžiaus – 1778, o nuo 85 metų amžiaus – 127 gyventojai. Nemaža dalis vyriausiosios kartos gyventojų yra vieniši. Paliktais vienišais senoliais, deja, dažnai rūpinasi ne jų pačių užauginti ir į gyvenimą išleisti vaikai, bet seniūnijos darbuotojai ar geri kaimynai. Tokių vienišų žmonių Anykščių seniūnijoje yra apie 40–50. Seniūnas stebisi, kad atokiose sodybose palikę savo senus vienišus tėvus vaikai reikalauja, kad jų tėvais pasirūpintų seniūnijos darbuotojai. „Dažniausiai skundžiasi vaikai, gyvenantys toli nuo tėvų ar išvykę į užsienį. Jie skambina į seniūniją ir piktai priekaištauja, kad seniūnija nepasirūpina jų paliktais tėvais, nenuvalo kelio iki sodybos ir pan. Žinoma, mes, kiek galime, ir rūpinamės. Kartais labai padeda ir kaimynai. Matydami, kad šalia gyvenančiam žmogui reikia pagalbos, suskumba kreiptis į seniūniją“, – pasakojo Anykščių seniūnijos seniūnas. Pasak pašnekovo, seniūnijos gyventojus sieja gražus ir gyvas bendruomeniškumo ryšys. Ir to tarpusavio geranoriškumo pakanka, kad būtų pasirūpinta vaikų likimo valiai paliktais vienišais senoliais. Tik kažin, ar gero kaimyno, seniūno ar socialinio darbuotojo rūpestis gali atstoti artimiausio žmogaus buvimą šalia, ištartą šiltą žodį ar ištiestą pagalbos ranką.

Bendruomenė padeda gyventojams įgyvendinti idėjas

Anykščių seniūnijoje veikia 7 bendruomenės. Pirmosios, Elmininkų ir Burbiškio, susikūrė dar prieš 2004 metus. Pastarųjų bendruomenių aktyvi veikla, anot seniūno, parodė, kad kurti bendruomenes yra tikslinga, mat kiekvieno atskiro kaimo ar miestelio gyventojams savos problemos yra geriau pažįstamos arba, vaizdžiai sakant, „arčiau kūno“. Kiek vėliau, po 2004 metų, susikūrė Piktagalio, Ažuožerių, Šlavėnų, Rubikių ir Senųjų Elmininkų bendruomenės. Anksčiau kaimuose veikusių mokyklų, vaikų darželių pastatai laikui bėgant tapo apleisti, neprižiūrimi. Kaip teigė seniūnas, dauguma bendruomenių ir įsikūrė tuose savivaldybei priklausančiuose apleistuose pastatuose, buvusiose mokyklose ar darželiuose. „Kartu su bendruomenėmis susitvarkėme tuos pastatus. Sutvarkytose mokyklose organizuojami ir įvairūs renginiai, kuriuose susitinka kaimų gyventojai“, – sakė seniūnas. Dabartinėmis bendruomeninių namų patalpomis gali naudotis ir gyventojai, pritaikę jas savo poreikiams. Miestelių ir aplinkinių kaimų gyventojams dalis patalpų išnuomojama ritualinėms šarvojimo paslaugoms teikti. Gyventojai, išsinuomoję šarvojimo salę, susimoka bendruomenei tik už elektros išlaidas. Pasak seniūno E. Pajarsko, susikūrus bendruomenėms ne tik buvo sutvarkyti neprižiūrimi pastatai kaimiškose vietovėse, tačiau susikūrė ir nemažai lankomų objektų. Burbiškio buvusiuose kultūros namuose įsikūrė biblioteka, kultūros centras, bendruomenė. Jauni aktyvūs gyventojai ketina įgyvendinti projektą ir ant vandens bokšto įrengti laipiojimo sieną. Tai būtų dar vienas lankomas objektas šiame krašte. Anot seniūno, turintys idėjų entuziastai kartu su bendruomene gali pasiekti visiems naudingų rezultatų. Bendruomenė gyventojams gali padėti parašyti projektą, kurį patvirtinus, gaunamas finansavimas įvairioms idėjoms įgyvendinti. Kaip teigia Anykščių seniūnas E. Pajarskas, Šlavėnuose su bendruomenės pagalba įrengtas sporto aikštynas. Todėl čia gyvenantis jaunimas turi ką veikti ir kur leisti laisvą laiką. Ažuožeriuose įrengtas sporto aikštynas, parkas, sutvarkius ištuštėjusį vaikų darželį įrengta salė senjorams, biblioteka, šarvojimo salė. Čia aktyviai vyksta senjorų susiėjimai, moterys mezga, užsiima kitomis veiklomis. „Dėl bendruomenių aktyvumo, jų vykdomos veiklos kaimas yra gyvas“, – tvirtai įsitikinęs seniūnas. Susirinkimų, susiėjimų, organizuojamų bendruomenės namuose, metu gyventojai valdžios atstovams išsako ir priekaištus, pastebėjimus. Anot seniūno, yra dalis gyventojų, sakančių, kad į infrastruktūrą investuojama per daug. Tačiau seniūnas mano, jog ir kaime žmonės turi turėti kur lankytis, sportuoti ar užsiimti kitokiomis veiklomis ir tam turi turėti reikiamas patalpas. „Žmonės, turėdami kur susirinkti, paprasčiau gali išspręsti ir socialines problemas“, – tikino E. Pajarskas

Seniūnaičiai pažįsta kiekvieną žmogų

Seniūnams seniūnijose jau kone 10 metų talkina seniūnaičiai. Šie žmonės, dirbantys neapmokamą darbą, neretai vadinami seniūno dešiniąja ranka. Anot Anykščių seniūno, seniūnaičio institutas seniūnijose yra pavėluotas dalykas. Bendruomenės pradėjo kurtis apie 2002–2004 metus, tuo tarpu seniūnaičio institutas atsirado tik apie 2008 metus. Ar seniūnaičių atliekamos funkcijos ir pareigos pasiteisina, priklauso nuo tą darbą dirbančio žmogaus. Vieno įdirbis yra didesnis, kito mažesnis. Vienas seniūnaitis dirba 10-yje kaimų ir su 700 gyventojų, kitas tuo tarpu 2-juose kaimuose ir su 50 gyventojų. Todėl palyginti ir įvertinti įdirbį nelengva. Anykščių seniūnas džiaugiasi Rubikių seniūnaitijos seniūnaičiu Jonu Juotka ir jo teikiama pagalba, laiku teikiama informacija apie iškilusias problemas ir visus kitus svarbius reikalus. Pasak seniūno, vietovėse, kuriose nėra bendruomenės, tokiose, kaip, pvz., Juškonių kaimas, yra kiek sudėtingiau laiku sužinoti iškilusias bėdas. „Stengiamės, kad ir atokesnių vietovių gyventojai nebūtų palikti be priežiūros“, – kalbėjo seniūnas. Neretai nutikus kokiai nelaimei kaime pirmiausiai kaltinamas seniūnas, kad nesuspėjo įvykiams užbėgti už akių. Todėl beveik visuomet kartu su socialiniu darbuotoju į kaimų ar miestelių „karštus taškus“ vyksta ir pats seniūnas Eugenijus Pajarskas. Seniūnija glaudžiai bendradarbiauja ir su socialinių paslaugų centru, kitomis institucijomis, todėl seniūnijoje beveik nelieka nepastebėtų problemų. „Kiekvieną mėnesį seniūnijoje vyksta pasitarimas dėl pašalpų skyrimo, sprendžiami ir kitokie klausimai, svarstomos iškilusios problemos. Pasitarimuose savo teritorijoms atstovauja seniūnaičiai. Jie puikiai pažįsta savo gyventojus ir charakterizuoja kiekvieną žmogų“, – tikino seniūnas.

dsc_0034

Anykščių seniūnijoje savo gyvenamąją vietą deklaravę 3925 gyventojai / Daivos Čepėnienės nuotraukos

Darbuotojo ieškojo pusę metų

Kadangi seniūnija išsidėsčiusi aplink Anykščių miestą, su nedarbo problemomis čia nėra didelės bėdos. Nedarbas Anykščių seniūnijoje, pasak seniūno, yra vienas iš mažiausių, lyginant su kitomis rajono seniūnijomis. Susisiekimas su Anykščių miestu yra geras ir patogus. Tik išlieka viena problema – nenoras dirbti. Pasak seniūno, darbuotojo dirbti Rubikių ir Burbiškio kapų sargu teko ieškoti apie pusmetį. Ir ne todėl, kad buvo keliami aukšti reikalavimai pretendentams, o tik todėl, kad neatsirado norinčių dirbti šį darbą.

Aktyvesnė vyresnioji karta

Anykščių seniūnijos gyventojai turi ir susiformavusias tam tikras tradicijas, švenčia tradicines šventes. Burbiškiečiai švenčia Žolinę. Ažuožeriuose organizuojami jaunimo spektakliai, sportinės varžybos, švenčiamos Joninės. Niūronyse organizuojant šventę „Bėk bėk, žirgeli“ nemažą indėlį įdeda ir Anykščių seniūnija. Kiekviena bendruomenė kartu su kultūros darbuotojais rengia įvairius renginius, skirtus ir patiems mažiausiems, ir senjorams. Kiekvienais metais Anykščiuose vyksta rajono bendruomenių sąskrydis, kuriame dalyvauja ir 10 Anykščių seniūnijos bendruomenių, kai tuo tarpu iš viso rajone yra 35 bendruomenės. Šie skaičiai leidžia spėti, kad Anykščių seniūnija puoselėja bendruomeniškumą ir yra pakankamai aktyvi. Tik visgi aktyvesnė, pasak Anykščių seniūno Eugenijaus Pajarsko, yra vyresnė gyventojų karta.

dsc_0030

 Anykščių seniūnas Eugenijus Pajarskas teigė, kad seniūnijos gyventojus sieja gražus ir gyvas bendruomeniškumo ryšys

1214 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.