Home » Gallery » Verslas » Butų kaina Utenos mieste gali skirtis net 3 kartus

Butų kaina Utenos mieste gali skirtis net 3 kartus

Butų kaina Utenos mieste gali skirtis net 3 kartus

.

Daiva ČEPĖNIENĖ

Įsibėgėjus pavasariui Utenoje nekilnojamojo turto rinka, anot nekilnojamojo turto agentūros „Namudė“ vadovo Alvydo Boguševičiaus, pastebimai nesuaktyvėjo. Pasak pašnekovo, tokio spontaniško domėjimosi nekilnojamuoju turtu pavasarį, kaip būdavo prieš 10 ar 15 metų, nėra. Prekybos mastai nekilnojamuoju turtu pasiskirsto daugmaž tolygiai visus metus. Vieni pirkėjai, dažniausiai grįžę tautiečiai emigrantai, nori kažką įsigyti ir nekilnojamuoju turtu pradeda domėtis prieš Kalėdas, kiti sausio ar vasario mėnesiais. „Protingi žmonės ir daro tai šaltuoju metų laiku, kai mažesnės kainos, o pardavėjai nori greičiau parduoti. Perkantys žemės sklypus taip pat tuo rūpinasi žiemos sezono metu, ramesniu periodu, kai mažiau darbų laukuose“, – tikino Alvydas Boguševičius.

Pirkti namus tampa nepopuliaru

Statistiniais duomenimis, Vilniaus mieste šių metų vasario mėnesį parduota apie 800 butų ir apie 40 individualių gyvenamųjų namų. Kaip teigia nekilnojamojo turto agentas, pirkti namus tampa nepopuliaru, mat gyvenant name reikia daug ką išmanyti. Pasirūpinti kūrenimo sistema, nuotekomis, vandentiekiu ir daugeliu kitų dalykų. Nors Utenos mieste apie 80 procentų gyventojų gyvena butuose, nekilnojamojo turto agentūros vadovas teigė, kad paklausą turi ne tik jie. Tiesa, jaunos šeimos dažniau perka butus, tačiau pasiturintys žmonės, norintys gyventi arčiau gamtos, perka sodybas. Plečiantys ūkį ir savo valdas ūkininkai domisi žemės plotais, na o medkirčiai, kaip teigė pašnekovas, perka mišką.

dsc_0005

Nekilnojamojo turto agentūros „Namudė“ vadovas Alvydas Boguševičius teigia, kad nekilnojamojo turto kainos augimą lėmė infliacija / Daivos Čepėnienės nuotraukos

Ateina į madą išnuomoti įsigytą nekilnojamąjį turtą

Anot A. Boguševičiaus, butų kainos Utenos mieste, palyginus su 2015 metais, yra pakilusios arba, kitaip sakant, „sujudėjusios“ į gerąją pusę pardavėjams ir bankams. „Galima sakyti – į gerąją pusę ir pirkėjams. Juk nė vienas nesididžiuoja Juodupėje, Rukloje, Akmenėje ar kokiame Didžiasalyje įsigijęs būstą už 3 tūkst. eurų. Kuo brangesnis tavo būstas, tuo tu jautiesi geriau. Lietuviai viską vertina pagal nekilnojamąjį turtą. Šveicarijoje nuosavame būste gyvena tik 35 procentai gyventojų, pas mus tuo tarpu nuo 88 iki 92 procentų. Tose šalyse, kur nekilnojamasis turtas įkainojamas milijonais, žmonės būstą dažnai nuomojasi. Bet ne todėl, kad negalėtų sau leisti įsigyti, o greičiau todėl, kad patys brangiausi pinigai yra išleisti dėl savęs. Jei tu pinigus atidavei sau, tai tas pats, kas būtum užkasęs po žeme. Tie pinigai nedirba. Tose šalyse žmonės investuoja į verslą. Lietuviai nėra neprotingi, bet pas mus blogos tradicijos. Lietuviai iš praeities nebuvo verslūs, gyveno manufaktūriniuose ūkiuose ir darė tai, ką daro visi. Lietuviams į galvą įkalta, kad sunkiai dirbti ir turėti stogą virš galvos yra būtina. Pinigus reikia paleisti į rinką“, – apie vyraujančią nuostatą gyventi nuosavame būste kalbėjo nekilnojamojo turto agentūros vadovas. Tačiau, kalbant apie nekilnojamąjį turtą, pastaruoju metu ir mūsų šalyje atsiranda daugiau verslumo apraiškų. Pasak pašnekovo, ir Lietuvoje į madą ateina išnuomoti įsigytą nekilnojamąjį turtą. Praėjusiais metais Utenoje buvo parduoti 5–7 butai nuomos paskirtimi. 1 kambario buto nuoma siekia apie 120 eurų. Nusipirkęs ir išnuomavęs būstą jo savininkas užsitikrina pastovias pajamas. Po truputį tampa populiaru išnuomoti ir nuosavus individualius namus. Ypač populiaru išnuomoti savo turtą yra tarp ūkininkų. „Ūkininkai dažnai perka žemę, tačiau nei sėja, nei pjauna, tiesiog tą žemę pernuomoja. Kai Lietuvoje pinigai buvo brangūs, žmonės juos laikė seifuose ar po pagalve namuose. Dabar, kai pinigai atpigo, 20 milijardų eurų lietuvių pinigų yra bankų sąskaitose. Jei šie pinigai būtų paleisti į rinką, jie generuotų kažkokią naudą“, – kalbėjo Alvydas Boguševičius.

Kas trečias klientas perka vieno kambario butą

Kalbant apie Utenos apskritį visgi didžiausias aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje juntamas vietovėse, esančiose arčiau Vilniaus. Atstumas nuo sostinės iki parduodamo objekto daro įtaką kainai. „Utena taip pat yra žymių prekės ženklų miestas. Utenos įmonės šį miestą išgarsino, padarė žinomu. Įmonės, pasivadinusios miesto vardu, pakelia ir miesto reklamą. Todėl miestas tampa geidžiamesnis ir nekilnojamojo turto pirkėjams“, – teigė pašnekovas. Anot A. Boguševičiaus, nuostata, kad nekilnojamojo turto kainą didina sukurtos darbo vietos mieste ar pramonės įmonių gausa, nėra teisinga. Kaip tik yra priešingai. Poilsinėse vietovėse, prie ežerų ar jūros, Trakuose ar Nidoje, kur didžiausia bedarbystė, nekilnojamasis turtas yra brangesnis. Anot nekilnojamojo turto agentūros vadovo, į Uteną atvyksta gyventi nemažai vyresnio amžiaus žmonių. „Vyresnio amžiaus žmonės, sužinoję, kad Utenoje pigiausias šildymas, svajoja nusipirkti nedidelį butą pirmame aukšte. Taip pat jiems aktualu ir tai, kad čia, Utenoje, yra regioninė ligoninė. Šiandien Utenos mieste kas trečias klientas perka vieno kambario butą pirmame aukšte ir tie klientai – dažniausiai aplinkinių seniūnijų gyventojai“, – teigė A. Boguševičius.

img_0084

Jaučiamas nedidelių butų deficitas

Visgi nekilnojamojo turto kainą taip pat reguliuoja balansas tarp pasiūlos ir paklausos. Kai pasiūla mažesnė, nekilnojamojo turto kaina kyla, esant didesnei paklausai, kaina mažėja. Pastaruoju metu Utenoje labiau ryškėja tendencija pirkti įrengtą, tvarkingą, kad ir brangesnį butą. „Apleistų, neremontuotų, prastesnių butų yra daug. Jų pirkėjai prisibijo, nenori remontuoti, nes tai tiesiog neapsimoka. Kitose pasaulio šalyse nėra populiaru pirkti neįrengtą butą. Juk ir automobilio neperkame be ratų ar stiklų. Mes vis dar esame unikali šalis, galvojame, kad patys būstą įsirengsime kažkaip išskirtinai. Vis tiek plyteles ar kitas apdailos medžiagas pirksime „Senukuose“ arba „Moki – veži“, – teigė A. Boguševičius. Anot pašnekovo, remontuojant būstą savo jėgomis, neskaičiuojant darbo, investuoti vien remontui reiktų apie 6–7 tūkst. eurų. Apžvelgdamas nekilnojamojo turto rinką Utenos regione A. Boguševičius teigė, kad jaučiamas tvarkingų, nedidelių butų pirmame aukšte deficitas. Paklausiausi yra 1–2 kambarių butai. Šiek tiek perkami ir sklypai gyvenamųjų namų statybai. Sklypų pasiūla yra žymiai didesnė. Šiuo metu Utenos regione parduodama apie 600 sklypų.

Kainų kilimą lėmė infliacija

Kalbant apie nekilnojamojo turto kainas, vienodos kvadratūros buto kaina Utenos mieste gali skirtis net 3 kartus. Pavyzdžiui, Krašuonos mikrorajone parduodamo nuo tarybinių laikų neremontuoto 1 kambario buto (apie 40 kvadratinių metrų) kaina siekia 22 000 eurų. Tuo tarpu bendrabučio tipo name 1 kambario butas kainuoja apie 12 000 eurų. Pastaruosius dažniausiai perka mažiausiai reiklūs kokybei, tačiau reiklūs kainai klientai. Dažniausiai – kuriantys šeimas darbininkai. Suremontuotas, modernus taip pat apie 40 kv. m vieno kambario butas Utenos mieste naujesnės statybos name gali kainuoti ir 40 000 eurų. Beje, naujos statybos daugiabutyje parduodamo buto kaina kone lygi individualaus namo kainai.

Kaip teigia nekilnojamojo turto agentūros vadovas, 2 kambarių neremontuotas butas Utenoje kainuoja 27–35 tūkst. eurų, suremontuotas – ir 45–55 tūkst. eurų. Aukštesnės kokybės nekilnojamojo turto objektus renkasi dažniausiai inteligentai, darbininkai specialistai, tolimųjų reisų vairuotojai, mokytojai. Tačiau pastarajai pirkėjų kategorijai taip pat yra svarbi ir kaina. „Dar 2004 metais Utenoje 1 kambario butas kainavo 20 000 litų, 2 kambarių apie 30 000 litų. O namą galima buvo nupirkti už 100 000 litų. Prieš 3 metus – apie 60–65 tūkst. litų“, – teigė A. Boguševičius. Pasak pašnekovo, būstų kainos smuko žemyn 2006 metais. Šiuo metu vidutiniškai vieno kambario butas Utenoje kainuoja apie 20 000 eurų. Lyginant su praėjusiais metais, butų kainos mūsų mieste kilo apie 15–20 procentų. Dar praėjusiais metais 1 kambario butą galima buvo įsigyti ir už 16–18 tūkst. eurų. Anot pašnekovo, tokias kainas lėmė infliacija. „Atlyginimai, pensijos nepadidėjo, tačiau perkamoji galia išliko. Jei pirkėjas neturėtų pinigų, tiesiog nepirktų. Padidėjus pinigų srautui kilo ir kainos“, – teigė nekilnojamojo turto agentūros vadovas.

Individualių gyvenamųjų namų kainos, pasak nekilnojamojo turto eksperto, šiuo metu mažiausios per visą istoriją. Namo kaina šiandien yra arti buto ar dviejų butų kainos. Nedidelių namų kainos rajono miestelyje ar kaime svyruoja nuo 20 iki 50 tūkst. eurų. Kainos kilimą lemia ir tokie faktoriai, ar miestelyje, kuriame perkamas namas, yra mokykla. Kaina taip pat priklauso ir nuo to, kiek ir kaip namas įrengtas. Sodų bendrijose parduodamų namų kainos taip pat skaičiuojamos nuo 20 000 eurų. Parduodamo sodo kainai įtaką daro atstumas nuo miesto. Naujo moderniai įrengto namo kaina Utenos mieste ar šalia miesto siekia apie 100 000 eurų. Jei namas pastatytas ir moderniai įrengtas vos prieš kokius 5 metus, kaina gali siekti ir iki 200 000 eurų. Sau leisti įsigyti modernius naujos statybos butus ar namus dažniausiai gali, anot nekilnojamojo turto agentūros vadovo, verslininkai, valdžios atstovai, kitaip tariant, pasiturinčioji visuomenės klasė.

Sklypų kainos, palyginus, nėra didelės. Žemės valdą ar sklypą su teise statyti galima įsigyti už 3–4 tūkst. eurų. Kaina svyruoja priklausomai nuo to, ar iki sklypo ribos yra atvesta elektra, ar sklypo teritorijoje galima išsikasti tvenkinį, ar yra vandens telkinys, geras privažiavimas ir pan. Brangiausi sklypai, pasak nekilnojamojo turto agentūros vadovo A. Boguševičiaus, miesto teritorijoje. Miesto ribose dažniausiai perkami sklypai su senu namu, kuris nugriaunamas. Už tokį sklypą, anot pašnekovo, tektų pakloti ir 30 000 eurų.

Nekilnojamojo turto agentūra yra lentyna, kur išdėstytos prekės

Visgi ieškantiems buto ar namo pirkėjams nėra taip paprasta išanalizuoti rinką, palyginti kainų įvairovę, įvertinti parduodamą objektą. Parduoti savarankiškai taip pat užtruktų daug laiko: tektų rūpintis skelbimų atnaujinimu, bendrauti su klientais ir pan. „Nekilnojamojo turto agentūra – tai lentyna, kurioje išdėstytos prekės. Jas gali apžiūrėti, „pasimatuoti“. Savininkai, pardavinėdami individualiai savo turtą, jį dažnai pervertina, dėl ko ir stringa pardavimas. Pirkėjas, pirkdamas nekilnojamąjį turtą per agentūrą, per 3 valandas turi galimybę apžiūrėti 5 butus, per tokį patį laiką – 3 namus, kas vargu ar pavyktų perkant be tarpininkų pagalbos. Išsivysčiusiose šalyse 95 procentai nekilnojamojo turto parduodama per tarpininkų agentūras. Lietuvoje ši statistika artėja prie 55 procentų. Žmonės be reikalo baiminasi tarpininkų. Ir maisto produktus parduotuvėje perkame per tarpininkus. Kavos puodelio savikaina 5 centai, o kita kainos dalis yra pridėtinė vertė. Norint individualiai parduoti nekilnojamąjį turtą, reikia daug ką mokėti. Nufotografuoti, už skelbimų atnaujinimą mokėti, žinoti, į kokius portalus tuos skelbimus talpinti. Tarpininkai sutvarko ir visas reikiamas pažymas, būtinus dokumentus. Visu tuo rūpintis pačiam žmogui užtruktų daug laiko ir kainuotų nemažai išlaidų. Sodybą, namą tarpininkų pagalba galima parduoti per pusę metų ar metus, o parduoti butui gali užtekti ir 3 mėnesių, kartais net ir kelių savaičių“, – tikino nekilnojamojo turto agentūros vadovas Alvydas Boguševičius.

1801 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.