Home » Gallery » Aktualijos » Pelningiausios savivaldybės įmonės – vandens ir šilumos tiekėjai

Pelningiausios savivaldybės įmonės – vandens ir šilumos tiekėjai

Pelningiausios savivaldybės įmonės – vandens ir šilumos tiekėjai

.

 

Kristina SAKAITĖ

Ketvirtadienį vykusiame Utenos rajono savivaldybės tarybos posėdyje patvirtintos savivaldybės įstaigų metinės finansinės ataskaitos, investiciniai planai.

Kaip ir ankstesniais metais, didžiausią pelną skaičiavo „Utenos vandenys“, „Utenos šilumos tinklai“, didžiausią nuostolį – „Utenos autobusų parkas“.

Investuos 3 mln. eurų

UAB „Utenos šilumos tinklai“ pajamos 2016 m. didėjo ir už parduotą šilumos energiją, karštą vandenį, kondensatą, vandens apskaitos prietaisų aptarnavimą bei elektros energiją sudarė per 7 mln. Eur.

Grynasis ataskaitinių metų pelnas – 1,3 mln. Eur. Dividendams išmokėti skirta 400 000 Eur, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams – 125 000 Eur pelno.

Taryba pritarė sprendimo projektui dėl „Utenos šilumos tinklų“ investicinio plano suderinimo.

2017 m. numatyta investuoti 3 mln. 578 tūkst. Eur šilumos gamybos įrenginiams, šilumos trasų rekonstrukcijai ir kt.

Remontui ir įrengimams bendrovė planuoja panaudoti savo lėšas, išskyrus kvartalinių šilumos tinklų rekonstrukciją.

dsc_0073

UAB „Utenos šilumos tinklai“ direktorius Gintaras Diržauskas / Kristinos Sakaitės nuotraukos

Pasak UAB „Utenos šilumos tinklai“ direktoriaus Gintaro Diržausko, didžiausia investicija artimiausiu laiku būtų 150 tūkst. eurų kainuojančio frontalinio autokrautuvo įsigijimas. Šilumos gamybai naudojama 98 proc. biokuro, todėl, anot direktoriaus, rizikinga būtų likti be krautuvo.

Kita suplanuota investicija – termofikacinės katilinės kuro sandėlio pertvarkymas, kuris atsieis apie 115 tūkst. Eur. „Keletą metų turėjome ginčą su rangovu (elektrinės statytoju), mums pavyko įrodyti, kad jie padarė klaidų, todėl draudimo kompanija mums sumokėjo per 100 tūkst. eurų kompensaciją. Dabar turime ištaisyti klaidas, kad nebūtume apkaltinti lupikavimu“, – teigė G. Diržauskas. Trečia didelė investicija – šilumos trasų įrengimas mokykloje-vaikų darželyje „Eglutė“ – sieks 170 tūkst. Eur ir atsipirks tik po keliolikos metų. Alternatyva būtų dujinių katilų, kurie dabar ir sumontuoti, atnaujinimas, tačiau, anot įmonės vadovo, į juos investuoti būtų neefektyvu. Dujinių katilų amortizacija – 15 metų, o trasos nusidėvi per 30 metų.

Plane numatytos investicijos šilumos kainą padidintų 0,06 ct.

Bendrovėje vidutinis darbuotojų skaičius 2016 m. buvo 78 darbuotojai.

Vandens suvartojama daugiau

Pelningai dirbo ir šalto vandens tiekėjai. UAB „Utenos vandenys“ šalto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikia beveik 27 tūkst. Utenos miesto gyventojų, įmonėms, organizacijoms ir apie 0,4 tūkst. priemiesčio gyventojų. 2016 m. įmonė gavo beveik 483 tūkst. Eur grynojo pelno. Pasak „Utenos vandenų“ direktoriaus Adolfo Juršio, didžioji dalis lėšų koncentruojama europiniams projektams įgyvendinti, pernai remonto darbams, ilgalaikiam turtui įsigyti investuota 1,3 mln. eurų.

Suvartojamo vandens kiekis pernai padidėjo iki 2135,9 kub. m (84 tūkst. kub. m daugiau).

Įmonėje dirba 129 darbuotojai.

dsc_0074

UAB „Utenos vandenys“ direktorius A. Juršys

Po nuostolių – pelnas

2015-aisiais nuostolingai dirbusi UAB „Utenos butų ūkis“ už pernai metus skaičiuoja pelną, kuris sudaro beveik 15 tūkst. eurų.

dsc_0081

UAB „Utenos butų ūkis“ direktorius Valdemaras Macijauskas

Bendrovė aptarnauja 269 namus, 39 daugiabučių namų savininkų bendrijas. Darbuotojų mokymams, kompiuterinės įrangos atnaujinimui, įrangos įsigijimui bendrovė šiemet planuoja skirti 10 tūkst. eurų.

Tarybos narys Marijus Kaukėnas domėjosi bendrovės administruojamų namų kaupimo planais. Pasak „Utenos butų ūkio“ direktoriaus Valdemaro Macijausko, lėšų kaupimas namų atnaujinimui vyksta sklandžiai, per visą laikotarpį surinkta suma siekia 400 tūkst. eurų.

 

Išvados dėl autobusų parko – po audito

UAB „Utenos autobusų parkas“ turi 39 autobusus, tik 3 iš jų – iki penkių metų senumo, didžioji dalis važinėja daugiau kaip 10 metų.

Kaip ir ankstesniais metais, bendrovė dirba nuostolingai. Praėjusius metus baigė

patyrusi beveik 32 tūkst. eurų nuostolį.

dsc_0083

UAB „Utenos autobusų parkas“ direktorius Virginijus Treinys 

 

Bendrovei ypač nuostolingas autobusų stoties išlaikymas, per metus sudarantis beveik 19 tūkst. eurų.

Tarybos narys Nerijus Stasiulionis domėjosi, ar mieste ir priemiestyje esant nuostolingiems maršrutams ir nuostoliui kasmet didėjant įmonės vadovas mato galimybių dirbti pelningai.

Utenos autobusų parko“ direktorius Virginijus Treinys posėdyje sakė, kad viešasis transportas teikia socialinę paslaugą. Ji pelninga tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kur yra dideli keleivių srautai, didelės investicijos, atnaujinami autobusų parkai.

Direktorius kaip nuostolingos veiklos priežastis įvardijo gyventojų (moksleivių) mažėjimą, veikiančias privačių vežėjų įmones. „Mums labai sunku konkuruoti su privačiais vežėjais, nes sąlygos yra nevienodos. Mes vykdome veiklą skaidriai, pateikiame savivaldybei ataskaitas apie patirtus nuostolius, pervežtus keleivius. Nežinau, kokius duomenis teikia privatūs vežėjai, tačiau jų veikla skiriasi nuo mūsų. Savivaldybės, kuri yra pagrindinis akcininkas, Taryba turi apsispręsti, ar ši veikla jiems reikalinga. Jeigu gyventojų pavežėjimo veikla reikalinga, ji turi būti pakankamai finansuojama, kad galėtume ją kokybiškai vykdyti“, – kalbėjo V. Treinys.

Bendrovės autobusai aptarnauja 7 miesto, 39 priemiesčio ir 7 tolimojo susisiekimo maršrutus. Utenos autobusais pernai važiavo 136 tūkst. keleivių.

N. Stasiulionis taip pat teiravosi, kodėl vietos bendruomenių kolektyvai dažnai užsisakinėja ne Utenos autobusų parko, o kitų miestų – Rokiškio, Panevėžio, Vilniaus autobusus ir kodėl mūsų vežėjai nekonkurencingi didesnes sąnaudas patiriantiems konkurentams.

V. Treinys darė prielaidas, kad privatus vežėjas gali pigiau gauti kuro, neišlaiko infrastruktūros, gali derėtis dėl atsiskaitymo grynais pinigais, galbūt – nemoka mokesčių, todėl gali pasiūlyti pigesnę kainą. „Esame nekonkurencingi. Paprastas pavyzdys: jeigu daro apklausą dėl kainos ir mes pasiūlom nuvežti už 160 Eur, o kas nors – už 155 Eur – iškrentam iš šios kovos“, – Tarybos posėdyje aiškino įmonės direktorius.

Tarybos narys Vaidas Lankauskas priminė, kad vienas iš privatininkų vežėjų pasitraukė, mieste liko dar vienas, ir išsakė keletą pastebėjimų, kuriuos išgirdo Jaunimo taryboje. Jaunimas priekaištavo, kad nėra galimybės perkant bilietą atsiskaityti banko kortele, esą įdiegti kortelių skaitytuvai padidintų keliaujančiųjų skaičių ir prisidėtų prie įmonės skaidrumo. Pasigesta ir galimybės pirkti bilietus internetu, tikslaus priemiesčių maršrutų skelbimo internete.

Tarybos Ekonomikos ir kontrolės komitetas inicijavo autobusų parko veiklos kontrolės auditą, kurio išvados numatomos lapkričio arba gruodžio mėnesį. Sulaukęs audito išvadų, komitetas išsakys savo poziciją.

Tarybos narys Darius Pakajavas svarstė, gal pakeitus įmonės vadovą ir vadybos standartus nuostoliai nebūtų tokie dideli. Stebėtojų tarybos pirmininkas Vidmantas Valinčius patikino, kad šis klausimas bus svarstomas po audito išvadų, ir priminė, kad tokius didelius nuostolius įmonė patyrė dėl pernai du kartus pakeltos minimalios mėnesinės algos. Apie 80 proc. autobusų parko darbuotojų gauna minimalų atlygį, įmonėje dirba 60 žmonių.

Gydymo įstaigos skaičiuoja perviršį

Utenos pirminio sveikatos priežiūros centro (PSPC) veiklos perviršis pernai sumažėjo 4 tūkst. Eur ir siekė 29 tūkst. Eur.

dsc_0099

Utenos PSPC direktorius V. Kadleris

Utenos PSPC turi 15 medicinos punktų, 3 ambulatorijas, 2 šeimos medicinos kabinetus. 2016 m. gruodžio 31 d. Utenos PSPC dirbo 223 darbuotojai, iš jų 55 gydytojai, 3 medicinos psichologai, 4 socialiniai darbuotojai, 56 bendruomenės slaugytojai, 16 skubios medicinos pagalbos slaugos specialistų, 6 GMP dispečeriai ir kiti.

Utenos PSPC ir jo padaliniuose pernai apsilankė 136 tūkst. pacientų. Šiuo metu Utenos PSPC užsiregitravę beveik 40 tūkst. pacientų.

Poliklinikai finansiškai nuostolingas kaimo medicinos punktų išlaikymas. Didžiausią nuostolį sudarė Pakalnių (4 702,62 Eur) ir Leliūnų (4 455,55 Eur) medicinos punktai. Visuose punktuose mažėja suteiktų paslaugų apimtys bei aptarnaujamų pacientų skaičius.

Skubios medicinos pagalbos paslaugas visą parą teikia 3 greitosios medicinos pagalbos brigados.

Pasak Utenos PSPC direktoriaus Vladislavo Kadlerio, šiais metais poliklinika planuoja įsigyti naują greitosios automobilį su įranga, nes turimų neužtenka. Paklaustas, kodėl netvarkoma pastato aplinka, automobilių stovėjimo aikštelės, direktorius sakė, kad tai priklauso savivaldybei.

VšĮ „Utenos ligoninė“ už suteiktas paslaugas skaičiuoja finansinį perviršį, už praėjusius metus jis yra 339 455,80 Eur.

dsc_0087

Utenos ligoninės direktorius D. Drunga

2016 m. pabaigoje ligoninėje dirbo 459 darbuotojai, iš kurių 108 gydytojai, 233 slaugytojos.

Ligoninės direktorius Dalius Drunga teigė, kad sukauptos lėšos reikalingos pirmaisiais naujų metų mėnesiais, kai dar negaunama pajamų iš teritorinių ligonių kasų.

Jau vyksta šių metų pirkimai – nupirkti elektrokardiografai, bus įsigyta funkcinių lovų.

Šv. Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės 2016 m. grynasis veiklos rezultatas – 90 968 Eur (2015 m. – 18 632 Eur).

dsc_0094

Šv. Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė Ž. Valiulienė

Tarybos narys Albinas Grincevičius siūlė apsispręsti dėl ligoninės perkėlimo į erdvesnes patalpas, kurios yra buvusioje 3-oje vidurinėje mokykloje. Dabar ligoninė turi 80 lovų ir plėtra esanti neišvengiama.

 

Pranešėja, Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėja Danutė Šimonėlienė teigė, kad šis klausimas intensyviai sprendžiamas, kalbamasi su mokesčių inspekcija, kuri neapsisprendžia, kokių patalpų jiems reikia.

Slaugos ligoninėje 2016 m. dirbo 58 žmonės, buvo slaugoma ir gydoma 500 pacientų.

Rokiruotė

Sporto profesionalai pernai skaičiavo ne tik pergales ir pralaimėjus, bet ir finansinius nuostolius bei pelną.

Utenos Juventus“ krepšinio klubo pajamos už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes sudarė 62 046 Eur, iš kurių 52 256 Eur pajamos už parduotus bilietus, ataskaitinio laikotarpio grynasis veiklos rezultatas 29 323 Eur nuostolis (2015 m. 9455 Eur pelnas).

dsc_0095

Klubo „Utenos juventus“ direktorius E. Skersis

Iš klubo rėmėjų pernai gauta per 380 tūkst. eurų.

Tarybos narys Rimantas Dijokas domėjosi, kodėl iki šiol pelningai dirbusi komanda pernai patyrė tokį nuostolį.

Klubo direktorius Eimantas Skersis teigė, kad tai buvo galima numatyti, nes komanda dalyvavo Čempionų lygoje. Tai buvęs didelis iššūkis klubui. Mes gavome 100 tūkst. eurų iš lygos, bet išlaidos buvo dar didesnės. Kitas dalykas nuo sausio 1 d. padidėję mokesčiai, kurie pradėjo pjauti ir atsirado dar 20 tūkst. Eur minusas“, – situaciją paaiškino klubo direktorius.

Viešoji įstaiga futbolo klubas Utenos Utenis 2016 m. gavo 6 673 Eur pelno. (2015 m. patyrė 25 935 Eur nuostolį).

Parama nepriklauso

Utenos turizmo informacijos centras už parduotas paslaugas ir prekes pernai gavo 33 tūkst. Eur pajamų, pelnas sudaro per 2 tūkst. eurų.

Marijus Kaukėnas domėjosi, ką, be dalyvavimo parodose, nuveikė centras, kad į rajoną pritrauktų daugiau turistų. Utenos TIC direktorė Rasa Jasinevičienė teigė, kad dalyvavimas parodose, krašto pristatymas buvo viena iš pagrindinių veiklų. Dirbama ties internetine svetaine, ji bus pritaikyta neįgaliesiems. Pernai Utenos turizmo informacinį centrą aplankė 8980 asmenų.

dsc_0084

 

Nuostolio nepatyrė ir Utenos verslo informacijos centras, už pernai metus skaičiuojantis beveik 300 eurų pelną.

Tarybos narys Vaidas Lankauskas domėjosi, kodėl kūrybinių industrijų centre „Taurapilis“ įsikūrę rezidentai nesikreipė paramos pagal smulkaus ir vidutinio verslo programą. Utenos VIC direktorė Irina Šeršniova teigė, kad šuo metu „Taurapilis“ užpildytas, laukia dar du norintys reziduoti kandidatai. Dėl paramos – programos reikalavimai riboja galimybę visiems gauti, nes kreiptis gali tik naujai įsteigtos įmonės.

Per vienerius metus centre ,,Taurapilis“ įsikūrė 11 pastovių rezidentų, kurie vykdo įvairias veiklas kino meno, tekstilės, fotomeno, audiomeno ir garso įrašų, šokio ir choreografijos, turizmo ir modernių technologijų srityse.

dsc_0085

Vienas iš Centro veiklos sričių – stebėti ir vertinti verslumo Utenos savivaldybėje būklę ir tendencijas. Utenos VIC duomenimis, 2016 m. Utenos rajono savivaldybės teritorijoje veikė 664 įmonės 69 proc. uždarosios akcinės bendrovės, 26 proc. – individualios įmonės – 26 proc., 5 – kitos.

dsc_0079

1753 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.