Home » Gallery » Verslas » Stambiausi Anykščių daržovių augintojai apie plėtrą negalvoja

Stambiausi Anykščių daržovių augintojai apie plėtrą negalvoja

Stambiausi Anykščių daržovių augintojai apie plėtrą negalvoja

.

Daiva ČEPĖNIENĖ

Ne vienam, važiuojančiam iš Anykščių link Panevėžio, tik pavažiavus už miesto, turbūt žvilgsnis nukrypsta link didelės teritorijos, apstatytos šiltnamiais. Čia, Vikonių kaime įsikūrusiame šiltnamių ūkyje, neseniai vyko oficialus naujos biokuro katilinės ir naujųjų šiltnamių, kurie dabar iš viso užima 10 hektarų teritoriją, atidarymas. Tačiau daugiau nei prieš 15 metų Audrius ir Rūta Juškos nusprendė įgyvendinti tik nedidelę savo idėją. Anykščiuose pasistatyti nedidelį – kelių arų ploto šiltnamį, auginti agurkus, juos pardavinėti ir būti laimingiems.

Ūkyje darbuojasi 170 žmonių

Laikui bėgant šiltnamių plotą šeima praplėtė iki 50 arų. „Dirbome sunkiai, vaikai dar buvo maži, turėdavome keltis 4 valandą ryte ir važiuodavome dirbti. Iki 9 valandos ryto turėdavome išskinti daržoves. Šiltnamiai buvo šildomi krosnimis, patiems reikėdavo prisiruošti ir malkų, kūrenti šiltnamius ir naktį. Tuomet mums daug padėjo tėvai“, – apie ūkininkavimo pradžią kalbėjo Rūta Juškienė. Tačiau jaunystė, anot pašnekovės, suteikia ryžto ir optimizmo veikti. Taigi šeima tuo neapsiribojo. 2005 metais ūkininkai dalyvavo kaimo plėtros programoje ir pasinaudodami Europos Sąjungos lėšomis nusipirko dar 2,5 hektaro žemės, pasistatė 2 hektarų plotą užimančius modernius plėvelinius šiltnamius ir dujinę katilinę. „Pradėdami verslą pinigus skolinomės iš banko. Nežinau, kaip tada mumis, jaunais, bankas patikėjo. Užstatėme bankui tik tai, ką statėme“, – prisimindama kalbėjo Rūta Juškienė. Rūta Juškienė neslepia, kad nei ji pati, nei jos vyras Audrius su žemės ūkiu, iki kol pradėjo šį verslą, neturėjo nieko bendra ir netgi sutuoktinių įgytos profesijos su šia sritimi nėra susijusios. Dėl šios priežasties, plėtojant šiltnamininkystės ūkį, stigo specifinių žinių. Palaikančių jaunų ūkininkų idėją žmonių taip pat nebuvo daug. Visgi Audriaus ir Rūtos Juškų šeimai pakako ir kelių gerų, artimų žmonių padrąsinimų, profesionalių patarimų, palaikymo, kad nesustotų vietoje ir judėtų pirmyn. Kylant dujų kainai šiltnamiams šildyti naudojama dujinė katilinė tapo neefektyvi. Todėl 2013 metais, vykdant antrąjį plėtros etapą ir pasinaudojant energetinių resursų taupymui skirta programa, buvo pastatyta 2 MW biokuro katilinė, modernizuoti anksčiau pastatyti šiltnamiai, juose įrengti energiją taupantys ekranai, kurių dėka sumažinus šiltnamio tūrį sutaupoma šiluma. Savomis lėšomis pastatyti dar 2 hektarai plėvelinių šiltnamių. „Šildyti dujomis tapo per brangu. Kai pradėjome dirbti, kubas gamtinių dujų kainavo apie 50 ankstesnės valiutos centų, laikui bėgant kaina pakilo gal 4 kartus. Deja auginamų daržovių kaina nekyla lygiagrečiai su kuro kaina. Apie 70 procentų agurkų savikainos sudarydavo šilumos dedamoji“, – apie besikeičiančią situaciją versle kalbėjo Rūta Juškienė. Nedidelė svajonė ir darbas tik su šeimos nariais laikui bėgant išsivystė į grandiozinį projektą. Dabar, įvykdžius jau 3-ąjį plėtros etapą, Juškų ūkyje darbuojasi 170 žmonių. Veikia nauja 6 MW biokuro katilinė, kuri apšildys ir naujuosius 6 hektarų plotą užimančius stiklinius šiltnamius.

dsc_0049

Rūta Juškienė su vyru jau 15 metų užsiima daržovių auginimui / Daivos Čepėnienės nuotraukos

Dirba ir šeimos nariai

Šiltnamių ūkyje darbuojasi A. ir R. Juškų šeimos nariai. Visų darbuotojų pareigos ūkyje yra griežtai reglamentuotos. „Darbą organizuojame taip, kad nebūtų laisvo oro direktoriaus etato. Vyras Audrius rūpinasi ūkio vadovavimu. Jam puikiai sekasi organizuoti pardavimus, jis labiau ir kuruoja pardavimų sritį. Aš atsakinga už personalą, dirbu vadybinį darbą, atstovauju savo ūkiui įvairiuose priėmimuose, institucijose. Viena dukra dirba ekologe, kita talkininkauja dirbančiam agronomui ir rūpinasi biologine augalų apsauga. Mažoji dukra dar mokosi mokykloje. Vaikai gana skeptiškai žiūri į mūsų verslą, turbūt todėl, kad nuo vaikystės matė, kokia sunki yra žemdirbio duona. Matė, kad tėvai dirbo neturėdami atostogų, laisvų dienų. Mes gyvename čia pat ir nors ir nebedirbame fizinio darbo, bet naktimis dar apeiname šiltnamius“, – pasakojo Rūta Juškienė.

Daržovės auginamos mineralinėje vatoje

6 hektarų šiltnamių plote auginami trumpavaisiai agurkai, 2 hektarų plotą užima ilgavaisiai ir dar dviejuose auginami ilgos vegetacijos raudonieji, geltonieji, avietiniai ir juodi mažieji pomidorai. Jau sausio pabaigoje į šiltnamius atkeliauja pirmieji agurkų daigai. Augalų daigai atvežami iš Lenkijos ir auginami mineralinėje vatoje. Tręšiamos ir laistomos daržovės lašeline sistema, šis procesas yra visiškai kompiuterizuotas. Lauke įrengta meteorologinė stotelė fiksuoja apšviestumą, vėjo kryptį, kritulius ir pan. Kai augalas gauna atitinkamą kiekį saulės šviesos automatiškai įsijungia laistymo sistema. Pagal vėjo kryptį kompiuterinė sistema reguliuoja ir šiltnamių vėdinimą. Pomidorai sodinami vasario mėnesio pabaigoje, auga ir derlių nokina iki lapkričio vidurio. Auginamos pomidorų veislės savidulkės, tačiau žiedeliams apdulkinti šiltnamiuose apgyvendinamos ir olandiškos kamanės. Taip padidinamas derlingumas. „Mes orientuojamės į šviežią produkciją. Toks ir turėtų būti lietuviškos produkcijos išskirtinumas. Todėl auginame nejautrias transportavimui veisles, kurių vaisiai kietesne odele. Užsienyje auginami pomidorai nuskinami dar žali, o nokti pabaigia parduotuvės sandėliuose. Pomidorų skonis iš esmės priklauso nuo to, kur jis prinoko: ar šiltnamyje ant kekės, ar nuskintas dėžėje“, – kalbėjo Rūta Juškienė. Agurkų skonį, anot pašnekovės, lemia laistymas šviežiu, kokybišku vandeniu. Anykščių šiltnamiuose auginamos daržovės laistomos gręžinio vandeniu. Žmonės, patys auginantys agurkus ir laistantys juos stovinčiu vandeniu, pasak R. Juškienės, skanių agurkų neužsiaugina. Darbuotojos, prižiūrinčios augalus, tarp augalų eilių juda savaeigiais vežimukais. Paspaudus pedalą, vežimukas gali manevruoti į priekį arba atgal, mygtuko paspaudimu reguliuojamas kilimas į viršų, norint pasiekti augalo viršūnę. Šios transporto priemonės naudojamos ne tik augalų priežiūrai, bet ir derliaus skynimui.

Išskirtinumas – šviežia ir švari produkcija

Augalų apsaugai Anykščių šiltnamiuose naudojamos ir biologinės apsaugos priemonės – kenkėjus naikinantys vabalėliai, atvežti iš šalių (Belgijos, Olandijos), kuriose itin populiari biologinės augalų apsaugos programa. Nors ši apsauga žymiai brangesnė nei cheminė, tačiau naudojama tam, kad sumažėtų cheminių purškimų kiekis. „Mes nesame ekologiškas ūkis. Jeigu augalui neduosi būtinų medžiagų, nieko ir neužauginsi. Orientuojamės į didelių kiekių auginimą. Kompiuterinės programos pagalba į laistymo vandenį įterpiamos augalui reikalingos medžiagos pagal atitinkamą augalo augimo laikotarpį. Žinoma, mes vykdome ir purškimus. Jeigu matome, kad plinta liga, mes negalime nepurkšti ir rizikuoti patirti didžiulius nuostolius. Negalime neužauginti tiek, kiek turime užauginti. Naudojame pesticidus, tačiau griežtai laikomės karencijos laikotarpio. Derlius skinamas tik tada, kai veiklioji nuodinga medžiaga skyla į nepavojingus cheminius junginius. Manau, kad šiuo atveju svarbiausia yra sąžiningumas“, – teigė pašnekovė. Beje, ne visada produktas, vadinamas ekologišku, iš tiesų yra ekologiškas. Tai yra pastebėjusi ir pati R. Juškienė. „Mūsų vaikai daržovėmis prekiaudavo Vilniuje, šalia Akropolio esančiame ūkininkų turgelyje. Ne kartą yra buvę taip, kad iš jų močiutė nusiperka agurkų, atsistoja už 15 metrų ir klientus vilioja sakydama, kad agurkai ekologiški, iš jos daržo. Žmonės dažnai ir mūsų paklausia, ar mes valgome tai, ką užauginame. Tai tikrai galiu pasakyti, kad valgome ir mes patys, ir tėvai, ir vaikai, ir net anūkas valgo. Atliekame reikalingus tyrimus ir niekada nesame viršiję keliamų normatyvų. Mūsų išskirtinumas yra šviežia ir švari produkcija su minimaliu pesticidų naudojimu. Teko keliauti, aplankyti kitus Europoje dirbančius šiltnamininkus. Pabendravus su jais susidaro įspūdis, kad jiems suteikiama daugiau laisvės vykdant pesticidų apskaitą ir kitus reikalavimus“, – įsitikinusi Rūta Juškienė.

dsc_0052

Augalai laistomi ir tręšiami kompiuterizuota lašeline sistema

Iš kvadratinio metro – 45–48 kilogramai

Anykščių šiltnamiuose užauginta produkcija realizuojama Lietuvoje. Dirbama su didžiaisiais prekybos tinklais. Tikimasi užmegzti ryšius ir su Vokietijos prekybos tinklu „Lidl“. Per metus iš 1 kvadratinio metro užauginama apie 45–48 kilogramus pomidorų. Trumpavaisių agurkų – apie 32 kilogramus per metus. Viename kvadratiniame metre pasodinama 2,8 augalų daigų. Kaip teigia pašnekovė, priskinamų daržovių kiekis priklauso nuo augalo augimo sąlygų, auginamų veislių derlingumo ir pan. Lietuvoje veikiantys prekybos tinklai atsižvelgia į pirkėjų norą vartoti lietuvišką produkciją. Tačiau Lietuvoje užauginamos produkcijos nepakanka patenkinti šalies rinkos poreikiui. „Lietuvos šiltnaminių daržovių augintojai patenkina tik apie 35 procentus Lietuvos rinkos vartotojų poreikio. Kitą dalį užpildo atvežtinė produkcija. Ši situacija diktuoja kainas. Mes patys kainų nenustatome. Patys pirmieji lietuviški pomidorai, agurkai būna brangesni, vėliau lietuviškų daržovių kaina susilygina su atvežtinės produkcijos kaina. Konkuruoti nėra lengva dėl mūsų šalyje vyraujančio klimato. Svarbiausias dalykas yra saulė ir šviesa. Viską galime auginamoms daržovėms duoti, bet saulės šviesa nuo mūsų nepriklauso. 10-tyje arų šiltnamių naudojame dirbtinę dienos šviesą. Bandome eksperimentuoti, tačiau tai yra labai brangu. Jei tu užauginsi daržovę

dirbtinės šviesos pagalba, nereiškia, kad ji nuo to kainuos brangiau. Todėl priimame taisykles tokias, kokios jos yra“, – kalbėjo R. Juškienė. Audriaus Juškos ūkis laikomas ne tik stambiausiu visame Anykščių rajone, bet ir didžiausiu rajono darbdaviu. Nepaisant to, pašnekovės Rūtos Juškienės tikinimu, jų šeima gyvena ne dėl pinigų. „Dar iki praėjusiųjų metų gyvenome kartu su tėvais. Tik neseniai įsikėlėme į nuosavą 80 kvadratų namą. Aš važinėju su 17 metų senumo automobiliu ir vargo nematau. O ateityje, tikiuosi, nebesiplėsime, nes tai tikrai sunku. Negali auginamoms daržovėms pasakyti, kad šiandien Velykos ar Joninės, todėl ir darbuotojams daugiau nei 2 laisvų dienų per savaitę negalime duoti. Verslas – tai dalis rizikos, dalis sėkmės ir dalis juodo darbo“, – pokalbį užbaigė Rūta Juškienė.

 

dsc_0036

Užauginta produkcija realizuojama Lietuvos didžiuosiuose prekybos centruose

dsc_0063

 Audriaus ir Rūtos Juškų šiltnamių ūkis išsiplėtė iki 10 hektarų teritorijos

dsc_0058

Šiltnamiuose, virš augalų, įrengti energiją taupantys ekranai, kurie sumažina šiltnamių tūrį, siekiant sutaupyti šilumą

dsc_0055

 Darbuotojų poilsio zona

dsc_0053

Darbuotojos tiek prižiūrėdamos, tiek skindamos daržoves naudojasi savaeigiais vežimukais

dsc_0041

Šiltnamių ūkyje daržovės auginamos mineralinėje vatoje

796 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.