Home » Spindulys » „Sėdautos“ giedotojos puoselėja nykstantį archajišką muzikos žanrą

„Sėdautos“ giedotojos puoselėja nykstantį archajišką muzikos žanrą

„Sėdautos“ giedotojos puoselėja nykstantį archajišką muzikos žanrą

.

Daiva ČEPĖNIENĖ

Sutartinės jau nuo XX amžiaus pradžios laikomos vienu ryškiausių lietuvių kultūrinės tapatybės simbolių. Tai seniausias lietuvių liaudies muzikos žanras. Šis archaiškas aukštaitiškas giedojimo stilius ėmė nykti su krikščionybės atėjimu į Lietuvą. Panašių į sutartines muzikinių reiškinių aptinkama ir Indonezijoje, Balkanuose ir kt. Tačiau lietuviškoms sutartinėms analogų pasaulyje nėra. Pasak Dalios Magylienės, vadovaujančios uteniškių sutartinių giedotojų grupei „Sėdauta“, nyksta ne tik sutartinės. Nyksta ir kitos liaudies dainos, jų atlikimo tradicija. Sutartinės ne dainuojamos, bet giedamos ir nėra skirtos klausymuisi. Tik suprasdamas, kad sutartinė yra neįkainojama vertybė, išlikusi iš senovės, gali jos klausytis. Jos kildinamos iš apeiginių religinių giesmių. Tačiau šiuo metu giedamose sutartinėse nėra religinių temų. Sutartinėse, kaip ir liaudies dainose, apgiedami motinėlė, tėvelis, brolelis, mergelė, bernelis, rūtelė, žirgelis ir t. t. Išgiedami žemdirbių darbai: linarūtė ir kt. Sutartinės dar skirstomos į vestuvines, karo, kalendorines, humoristines.

Sutartinėmis garsina Uteną

Dalia Magylienė, grįžusi gyventi į gimtąjį Utenos kraštą, pradėjusi dirbti kultūros centre, 2015 metų rudenį įkūrė sutartinių giedotojų grupę „Sėdauta“. D. Magylienė studijavo etnomuzikologiją ir folklorą. Beje, ir pašnekovės aplinkos žmonės yra pastebėję, kad ji – folkloristė iki kaulų smegenų. Dirbdama ir gyvendama Vilniuje taip pat vadovavo folkloro grupei ir pati dainavo susibūrusiame etnomuzikologų kolektyve. „Taigi mes pasirodydami svečiose šalyse norėdavome pademonstruoti pačius seniausius muzikinius žanrus. O sutartinės – vienas iš jų“, – sakė Dalia Magylienė. Sutartinių giedojimą – pašnekovė puoselėja ir skleidžia kartu su Utenoje prieš 2 metus suburta sutartinių giedotojų grupe. Šiandien „Sėdautoje“ gieda 7 moterys. Pasak pašnekovės, dar labiau domėjimasis sutartinėmis suaktyvėjo, kai šis žanras buvo įtrauktas į UNESCO reprezentatyvų žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą 2010 metais. Sutartinės – trečioji Lietuvos nematerialios kultūros vertybė, įtraukta į minėtąjį sąrašą, kaip ir kryždirbystė ir kryžių simbolika bei Dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos šalyse. „Anksčiau buvo įprasta, kad jeigu yra folkloro kolektyvas, tai ir padainuoja, ir sutartinių pagieda, ir pašoka tautinius šokius. Kai sutartinės buvo įtrauktos į UNESCO paveldą, pradėjo kurtis daugiau kolektyvų, klubų, giedančių tik sutartines“, – pasakojo Dalia Magylienė. Taigi sutartinėmis Uteną garsina ir „Sėdauta“. Nors įprastai sutartinės giedamos po vieną, dvejinės sutartinės – dviese, trejinės – trise, keturinės – keturiese. Jeigu grupėje gieda daugiau žmonių, jie susiskirsto į smulkesnius pogrupius, tačiau, anot pašnekovės, yra klubų, vienijančių ir 20 žmonių. Uteniškių sutartinių giedotojų grupė taip pat po truputį plečiasi. Dalia Magylienė darbą Utenoje pradėjo nuo vaikų folkloro grupės sukūrimo. Tačiau ir pati norėjo „atgaivinti“ dūšią – giedoti. „Galvojau, pasikviesiu vieną kitą moterį ir ką nors pabandysime. Žinoma, pasikviečiau tas, kurios turi kažkokį muzikinį supratimą. Kviesdama sakiau: pabandykim. Susitikti siūliau 3 kartus, nes, kaip patirtis rodo, po 3 repeticijų arba pradeda patikti, arba visiškai ne“, – sakė D. Magylienė. Pirmosios į grupę giedoti atėjo Gitana Platkevičienė, Aldona Žalalienė, Romualda Kviklienė, Birutė Stankelienė. Ir jau po trečio susitikimo per repeticiją sutartinių giedotojų grupė „susicementavo“. Kiek vėliau prie grupės prisijungė ir jauniausia grupės narė, deganti dideliu noru giedoti sutartines, Jurgita Žvinklytė. Visos „Sėdautos“ moterys – skirtingų ir nebūtinai su muzika susijusių profesijų atstovės. Pasak grupės vadovės, yra ir daugiau uteniškių, norinčių prisijungti ir puoselėti senąjį lietuvių liaudies muzikos žanrą – sutartinių giedojimą.

img_0002

Sutartinių giedotojų grupės „Sėdauta“ vadovė Dalia Magylienė ir grupės narė Gitana Platkevičienė teigė, kad sutartinių giedojimas – tarsi meditacija / Daivos Čepėnienės nuotraukos

Pasėtas liaudiškos dainos grūdelis galbūt kažkada sudygs

Pašnekovės D. Magylienės tikinimu, sutartinių giedojimas yra tam tikra meditacija. Sutartinėse visi skambantys balsai vienodai svarbūs. Kiek bebūtų grupėje giedotojų, vienu metu skamba tik dvi skirtingos balso partijos, du skirtingi tekstai. Sutartinių metu girdimi aštrūs balsų sekundiniai sąskambiai vadinami balsų susimušimu. Sutartinės gali būti lėtesnės ir greitesnės, liūdnesnės ir žaismingesnės. Anot pašnekovės, jei vedančiosios nuotaika smagi, optimistiška, tai ji ir užgieda daug smagiau, svarbu, kad kitos įsijungusios giedotojos nesulėtintų tempo. „Todėl mes susirinkusios pirmiausiai turime pabendrauti. Bet kokio kolektyvo nariai pirma turi būti geri draugai, rūpėti vienas kitam. Jeigu nepažintume viena kitos, tai mes sutartinių negalėtume giedoti“, – tikino Dalia Magylienė. Per ne taip ilgą „Sėdautos“ gyvavimo laikotarpį sutartinių giedotojų grupė turi jau gana platų repertuarą ir grupės narių pamėgtas sutartines. Pradėjus mokytis sudėtingesnę sutartinę, pasak pašnekovės, sunkesni būna tik pirmieji trys pabandymai. Paskui tampa aišku, kad viskas išmokstama. „Repertuaras yra labai įvairus. Sutartinės, kaip ir dainos, skirstomos pagal žanrą – adventinės, darbų, vestuvinės ir pan. Aš derindama repertuarą į žanrus paprastai nežiūriu. Dažniau sutartines renku pagal melodinio tipo sudėtingumą. Bet lyginant su pirmaisiais metais, kai tik pradėjome giedoti, dabar mes jau atliekame sudėtingesnes sutartines. Giedodamos sutartines turime didesnes galimybes išreikšti save. Tai yra absoliučiai soliniai atlikimai. Gal dėl to ne kiekviena gali giedoti sutartines. Dauguma atėjusių moterų buvo gana uždaros, bijodavo parodyti savo balsą“, – atviravo „Sėdautos“ vadovė. Atliekant sutartines svarbus akių kontaktas, kūno kalba. Beje, tik pradėjusioms giedoti grupės narėms, pasak pašnekovės, palaikyti akių kontaktą vienai su kita nebuvo taip lengva. Galbūt todėl sutartinių giedojimo repeticijas grupės vadovė vadina tiesiog terapija, kurių metu susitinkama, pabendraujama, pagiedama. Grupės dalyvės savo užsiėmimus vadina ramybės, susibūrimo, susikaupimo vieta. „Šią būseną galima pasiekti todėl, kad giedant sutartines nėra kada šnibždėtis. Kol viena gieda, kita laukia savo eilės. Tuo tarpu dainuojant kitas liaudies dainas kol keli dainuoja, kiti gali ir pasišnabždėti“, – sutartinių giedojimo ypatumus vardino „Sėdautos“ vadovė. Repetuoti sutartinių giedotojos renkasi kartą per savaitę. Prieš koncertus organizuoja generalines papildomas repeticijas. Su pasirodymais dalyvauja Tarptautiniame folkloro festivalio „Skamba skamba kankliai“ viename iš renginių – sutartinių take, į kurį iš visos Lietuvos suvažiuoja sutartinių giedotojai. Sutartinės giedamos Bernardinų sode giedotojams išsirikiavus atitinkamu atstumu vieniems nuo kitų. Žiūrovai vaikščiodami parku nuo vienos sutartinės nutolsta, tačiau juos čia pat vėl pasitinka kita sutartinė. Taip pat „Sėdauta“ pasirodo savo rajono miestelių šventėse, Aukštaitijoje kiekvienais metais vis kitame mieste vykstančiame regionų sutartinių festivalyje „Sutarjiela“. Žinoma, pasirodymų metu giedant sutartines neišvengiama ir klaidų, bet, anot pašnekovės, gelbėja tai, kad sutartinė – toks muzikos žanras, kai net ir išmanantys ne visada pastebi klaidą. „Giedodamas sutartinę tu visada gali improvizuoti, žinoma, tam reikalingi įgūdžiai. Sudėtingiausia giedoti lauko sąlygomis arba prie mikrofonų. Kad suskambėtų sutartinė, mes turime stovėti tam tikroje pozicijoje, matyti ir girdėti viena kitą“, – kalbėjo pašnekovė. Kad žmonės pradėtų vertinti liaudišką dainą, šokį, anot pašnekovės, šį lietuvių liaudies turtą turėtų labiau puoselėti ir aplinkai perteikti mūsų krašte veikiančios kultūros, ugdymo įstaigos, bendruomenės. „Kartais aukštaitės sako: aš dainuosiu dzūkų dainas, man jos gražesnės. Tai čia lygiai taip pat, kaip gyvenant Vilniuje neaplankyti Gedimino bokšto. Juk ir aukštaitiškos dainos yra labai gražios. Domėjimąsi reikia skatinti nuo mažens. Mano tikslas ir yra su grupe vykti ne į didžiuosius festivalius, bet į nedidelius miestelius, kad pasėtume liaudiškos dainos, sutartinės ar šokio grūdelį ir galbūt kada nors tas grūdas sudygs. Jeigu liaudies daina išliks mažame miestelyje, tai mieste ji taip pat skambės“, – įsitikinusi „Sėdautos“ vadovė Dalia Magylienė.

Prisimena senąsias tradicijas

Viena iš „Sėdautos“ giedotojų Gitana Platkevičienė save vadina skaičių žmogumi. Ji dirba Utenos kultūros centre buhaltere, bet, akivaizdu, pamilo ir sutartines. „Dainuoju nuo mokyklos laikų. Bet sutartinės man kažkas ypatinga. Kai kurias jų giedodama aš kažką išgyvenu, jaučiu, lyg tai mane sietų su praeitimi“, – pasakojo Gitana Platkevičienė. Gitana neabejinga ir šiuolaikinei muzikai. Moteris yra ir grupės „Foje“, ir „G&G Sindikato“ gerbėja. „Klausau įvairią lietuvišką muziką. Kai myli muziką, tai myli įvairius jos žanrus. Anksčiau labiau buvau pripratusi dainuoti chore, dideliame būryje, kur gali viena už kitos pasislėpti. Bet pasiūlymo giedoti sutartines neišsigandau. Sutartinėse turi didesnę galimybę išreikšti save“, – didžiavosi „Sėdautos“ narė. Sutartinių giedotojų atžalos į sutartinių giedojimą žiūri teigiamai ir sutartines giedančias mamas labai palaiko. Beje, ir daugumos „Sėdautos“ dalyvių vaikai patys taip pat dalyvauja įvairiose liaudies kolektyvų veiklose. Sutartinių giedotojų grupės senbuvė Gitana tikino, kad būdamos kartu ir vadovaujamos puikios vadovės jos išmoksta ne tik sutartines giedoti, bet sužino kūrinio istoriją, prisimena senąsias lietuvių tradicijas, papročius.

img_0073

„Sėdautos“ grupės giedotojos Šuminuose vykusioje Žolinės šventėje

1221 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.