Home » Gallery » Aktualijos » Gyvenamajame kvartale – koplyčia ar daugiau vietos automobiliams?

Gyvenamajame kvartale – koplyčia ar daugiau vietos automobiliams?

Gyvenamajame kvartale – koplyčia ar daugiau vietos automobiliams?

.

Kristina SAKAITĖ

Prieš kelis dešimtmečius statyti Utenos miesto gyvenamieji mikrorajonai pamažu pradeda keistis. Renovuojami namai, šiuo metu baigiamas atnaujinti Dauniškio kvartalas – platinami pravažiavimai, įrengiamos žaliosios zonos, apšvietimas.

Ateityje turėtų tapti patrauklesni ir Smėlio bei Krašuonos kvartalai. Vizualizacijose – daugiaaukščiai garažai, parkas su scena bei kavine ir net koplyčia šalia transformatorinės. Tiesa, tai tik akademiniai projektai, iš kurių viena kita idėja galbūt bus pasiskolinta imantis realių darbų.

Prieš savaitę Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje visuomenės atstovus į diskusiją kaip pagerinti gyvenamąją aplinką daugiabučių kvartaluose kvietė želdininkystės studijas baigę absolventai bei kraštovaizdžio architektas Alvydas Žickis, Utenos rajono savivaldybės teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vyr. specialistė Jūratė Paragytė.

Gyventojai į diskusijas ir projektų pristatymus neveik nevaikšto, o labiau linkę išreikšti lūkesčius tuomet, kai jų lūkesčiai neišsipildo…

Tačiau kraštovaizdžio specialistams neteko diskutuoti su savimi, nes daug pastabų išsakė susitikime dalyvavęs miesto seniūnas, seniūnaičiai ir keli visuomenininkai.

Aleksandro Stulginskio universiteto absolventas, želdininkystės specialistas Justas Masaitis įvardijo akivaizdžias Smėlio kvartalo problemas: automobiliais pergrūsti kiemai ir centrinė gatvė, želdinių trūkumas. Eismą tranzitine gatve siūlė pristabdyti kvartalo centre įrengiant skverą, automobilių parkavimo aikšteles telkti kvartalo pakraščiuose.

„Smėlio kvartale viena gatvė skiria bendrabučius nuo naujesnių namų, daug jų neturi kiemų, čia įsikūrę daug komercinių įstaigų, reiktų viskam suteikti tvarkingą kryptį. Tranzitinėje gatvėje reikia „kliūčių“, ji neturėtų būti pravažiuojama“, – kolegos darbą komentavo ir apie pagrindinius kvartalo struktūrinius pokyčius kalbėjo A. Žickis. Vakaruose dirbęs kraštovaizdžio specialistas siūlė griebtis netgi drastiškų idėjų, pvz., kaip atokvėpio ir susikaupimo vietą šalia transformatorinės pastatyti koplyčią – tokį nestandartinį daugiabučių kvartalo išplanavimą jau matęs Miunchene, o Helsinkyje sinagoga įsikūrusi Turgaus aikštėje. Įdomiai vokiečiai sprendžia ir problemą dėl vietos trūkumo želdiniams ar automobilių aikštelėms – kartais tiesiog nugriaudami namus…

Apželdintojai akcentavo, kad nejaukų įspūdį kvartaluose sudaro žalumos trūkumas, o specialiuosiuose planuose sprendžiamos tik automobilių stovėjimo vietos.

Siūlymą kvartalo centre statyti daugiaaukštį garažą Utenos miesto seniūnas Valentinas Vaitonis pavadino gražia idėja, tačiau teigė, kad tai parkavimo problemos mikrorajone, kuriame gyvena 2000 žmonių, neišspręs, nebent garažas būtų 12–15 aukštų. Nuskambėjo dar vienas akademinis siūlymas – jei savivaldybė supirktų visus privačius garažus, esą vietų užtektų ir Krašuonos, ir Smėlio kvartalams. Faktas, kad Utenoje iš kelių tūkstančių garažų didelė dalis nebenaudojami ir virto sandėliais, tačiau privačios nuosavybės supirkimas mieste – dažniausiai ilgai trunkanti ir sunkiai įvykdoma misija.

dsc_0037

J. Masaitis siūlo pristabdyti tranzitą Smėlio gatve / Kristinos sakaitės nuotraukos

Kraštovaizdžio architektas įsitikinęs, kad Smėlio kvartalo gyventojai daug ką prarastų, jei būtų pratęsta gatvė, kaip numatyta bendrajame plane. „Buvo Smėlynės parko konkursas, daug ekspertų diskutavo, pusė pasisakė, kad gatvės čia negali būti, netinkamos sąlygos“, – sako A. Žickis. Kraštovaizdžio specialistas pasidžiaugė, kad kvartale yra kultūrinis centras – bibliotekos filialas, ir teigia, kad dar gražiau būtų, jei šalia nebeliktų vaikų žaidimų aikštelės, o vietoj jos žaliuotų pieva.

Želdininkystės studijas baigusios Gabijos Minkevičiūtės vizija – Krašuonos mikrorajone išnaudoti tuščią plotą šalia daugiabučių ir įrengti parkelį su scena bei kavinuke bendruomenės šventėms. Taip pat siūlo išnuomoti žemės plotus aplink namus gyventojams, kad šie patys rūpintųsi savo aplinka. Specialistės plane – ir treniruoklių, teniso aikštelės. Krašuonos seniūnaitijos seniūnaitis Šarūnas Šimonėlis komentavo, kad šios idėjos prasilenkia su realybe, nes parkui numatytas sklypas – privatus, o kavinukės negali atidaryti prie pat mokyklos. Tačiau urbanistikos specialistai įsitikinę, kad nuosavybė neturi riboti idėjų.

Gyventojai ragino atnaujinti ir išnaudoti Krašuonos progimnazijos stadioną, taip pat jie nerimavo dėl suplanuoto kelio nuo LIDL prekybos centro iki „Abuvos“ bei vylėsi, kad šis projektas taip ir liks popieriuje, siūlė žvelgti į realybę ir spręsti esamas problema. Vien iš jų – žaidimų aikštele virtę metų metais privačiame sklype stovintys daugiabučio pamatai.

Savivaldybės vyr. specialistė Jūratė Paragytė neabejojo, kad Smėlio kvartalas iš apleisto gali virsti įdomiu, juoba jau suplanuotas Smėlynės parkas aplink šalia esančią pelkę. „Savivaldybė turės šį planą, gal kai kuriuos dalykus įgyvendins“, – apie baigiamuosius studentų darbus sakė J. Paragytė.

dsc_0030 dsc_0042

dsc_0038

dsc_0041 dsc_0033

dsc_0040

dsc_0029

2106 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.