Home » Spindulys » Vaikams namai be lentelės su užrašu – didelė vertybė

Vaikams namai be lentelės su užrašu – didelė vertybė

Vaikams namai be lentelės su užrašu – didelė vertybė

.

Daiva ČEPĖNIENĖ

Jau 2015 metais Lietuvoje pradėta institucinės globos, teikiamos vaikams, pertvarka. Vykdant vaikų namų reformą, institucijose globojami vaikai perkeliami gyventi į bendruomeninius namus, steigiamas socialinių globėjų institutas, ieškoma alternatyvių globos formų, šeimos kviečiamos tapti įtėviais ar globėjais. Pamažu institucinės globos reforma jau įsivažiuoja ir Utenoje.

Buvo sunku rasti nuomojamą namą

Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre startavo bandomasis palydimosios globos projektas. „Visos globos institucijos yra skatinamos organizuoti palydimąją globą, kai vaikai nuo 16 metų ir vyresni turi gyventi ne institucijoje, bet mažoje bendruomenėje, kur ant pastato nėra iškabos su įstaigos pavadinimu. Mes visada palaikėme tokią iniciatyvą“, – kalbėjo Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro direktorė Diana Deveikienė. Ši iniciatyva Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre įgyvendinta vykdant ministerijos skelbtą projektą. Visgi surasti nuomojamą namą Utenoje, kur galima būtų apgyvendinti centro jaunuosius gyventojus, nebuvo taip paprasta. Mūsų mieste, anot D. Deveikienės, tiesiog nėra nuomojamų namų. Todėl centre gyvenančių jaunuolių persikraustymas į naujus namus užsitęsė nuo balandžio mėnesio iki birželio pradžios. Centro direktorė D. Deveikienė džiaugėsi, kad visgi pavyko atrasti žmones, kurie sutiko išnuomoti namą. „Namą reikėjo atitinkamai sutvarkyti, kad gyvenamos patalpos atitiktų keliamus reikalavimus gyventi tam tikram skaičiui paauglių, kad gyvenamas plotas atitiktų Lietuvos higienos reikalavimus. Visa tai mes susikūrėme. Iš projektinių lėšų apmokame namo nuomą, įsigijome baldus, kitų namų apyvokos reikmenų. Nuomojamo namo išlaikymui turime pridėti ir dalį savų lėšų“, – pasakojo D. Deveikienė. Anot pašnekovės, namo savininkai išnuomodami savo turtą tokia paskirtimi šiek tiek nerimavo. Tačiau centro vadovė prisiimdama atsakomybę savininkams užtikrino, kad geresnių nuomininkų nei Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro vaikai jie niekada nesuras. Dauguma nuomininkų nesirūpina išnuomotų patalpų remontu. Jei kažkas sugenda, eilinis nuomininkas į tai gali tiesiog numoti ranka. Namo, išnuomoto centro vaikams, savininkams, skambiai tariant, pasisekė. Kurį laiką negyvenamas namas buvo sutvarkytas net pagal higienos normų atitiktis. Vaikai mokomi buityje įvykusius gedimus pašalinti ir su visomis iškilusiomis problemomis susitvarkyti. „Mes gerbūvio tikrai nenuniokosime, tačiau jį dar pagerinsime“, – užtikrino D. Deveikienė. Už namo nuomą ir kitus mokesčius per mėnesį sumokama 600 eurų. Namo nuomos sutartis sudaryta tik projektiniam laikotarpiui – pusei metų. Baigiantis projekto terminui su namo savininku bus kalbamasi dėl nuomos pratęsimo ir tikimasi, kad savivaldybė tam pritars ir skirs lėšų tęsti palydimąją globą bendruomeniniuose namuose. Centro direktorės D. Deveikienės manymu, skirtos lėšos nebūtų per didelė investicija į žmogaus gyvenimą.

Maži pliusai, giliai veikiantys žmogų“

Vienas iš Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro tikslų organizuojant palydimąją globą – kad paaugliai, apsigyvenę bendruomeninio tipo namuose, išmoktų gyventi savarankiškai, patys būtų kuo labiau atsakingi už save, padedami šalia esančių žmonių taptų suaugusiais visaverčiais žmonėmis. „Palydimoji globa gali būti tęsiama iki jaunuoliui sukaks 29-eri metai. Galbūt tokio amžiaus jaunuoliui ir nebereikia nuolatinio rūpesčio, bet gyvendamas palydimojoje globoje jaunuolis turi šalia žmogų – darbuotoją, į kurio petį gali atsiremti ir jaustis saugiai“, – teigė D. Deveikienė. Pasak centro direktorės, gyvenimas bendruomeniniuose namuose yra visiškai kitoks nei institucijoje. Paprastai kalbant, tai yra gyvenimas tikruose namuose, turint savo namų raktus, savą kambarį, virtuvę, svetainę, netgi savą kiemą ir kaimynus. Anot direktorės Dianos Deveikienės, tai maži pliusai, bet giliai veikiantys žmogų. Turbūt skirtumas tarp šių dviejų galimybių (ar po dienos darbų grįžti į savus namus, ar į instituciją su pavadinimu, bendromis patalpomis ir begale darbuotojų) yra kiekvienam akivaizdus ir savaime suprantamas. Išnuomotame bendruomeniniame name verda visiškai kitoks vaikų gyvenimas. Jie savo virtuvėje patys, padedami darbuotojų, gaminasi maistą. Patys perkasi ir maisto produktus atsiskaitydami kortele. Darbuotojai su vaikais būna nuolat, tik jų darbo vieta jau nebe Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre, tačiau ten, kur gyvena vaikai. Gyvendami „savame“ name vaikai patys jaučiasi šeimininkais ir yra už viską atsakingi. Įsikurdami patys rūpinosi įvairiais reikalais: televizijos, Wi-Fi įrengimu ir pan. Vaikai patys mato ir žino, kiek sunaudoja elektros, kiek tenka mokėti už komunalines paslaugas ir t. t. Ir netgi centro direktorė, užsukusi aplankyti ten gyvenančių vaikų, jaučiasi lyg eitų į svečius. „Ten daugiau privatumo. Juk kokia delegacija ar kokie svečiai bet kada ten neateis. Visi vizitai turi būti suderinami su ten gyvenančiais vaikais. Gyvenant institucijoje vis tiek daugiau šurmulio. Dabar vaikai gyvena ramesnėje aplinkoje, kurioje ir pailsėti gali nuo daugybės darbuotojų, kitų vaikų. Išėję į savo kiemą gali pakvėpuoti grynu oru“, – tikino direktorė Diana Deveikienė. Patys vaikai, anot pašnekovės, kaip didžiausią pliusą gyvenant individualiame bendruomeniniame name įvardina tai, kad ten namai be lentelės su užrašu. Žinoma, ir ten gyvendami jie privalo laikytis tam tikrų elgesio, tvarkos taisyklių, tų pačių, kurios galiojo ir gyvenant centre. Ten su vaikais pamainomis dirbantys darbuotojai gali bet kada skambinti į centrą ir jiems suteikiama visa reikiama kolegų pagalba. Dabar individualiame bendruomeniniame name gyvena 6 jaunuoliai. Dalis vaikų ten kraustytis ir palikti cenro, kur gyventi yra jau įpratę, dar nenori. Kaip teigia centro direktorė D. Deveikienė, vaikams keisti aplinką dėl įvairių elgesio, emocijų sutrikimų sudėtinga, jie jaučia nerimą. Dėl šios priežasties persikraustymui į naujus namus ruošiasi neskubėdami.

Pradės dirbti socialiniai (budintys) globėjai

Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras pradeda vykdyti ir kitą projektą – socialinių (profesionalių) globėjų instituto kūrimą. Socialiniai globėjai – tai šeima arba vienas asmuo, galintys savo namuose apgyvendinti ir laikinai globoti iš biologinės šeimos paimtus vaikus. Anot centro direktorės D. Deveikienės, socialiniai ar kitaip sakant budintys globėjai į savo namus vaiką galėtų priimti bet kuriuo paros metu ir globoti, rūpintis juo iki kol vaikas galės grįžti į savo biologinę šeimą arba bus įvaikintas. „Socialiniai globėjai būtų atrama mums. Taip pat ir vaikui būtų sudarytos sąlygos pakliūti ne į instituciją, bet į šeimą“, – kalbėjo D. Deveikienė. Utenos rajono savivaldybėje pastaruoju metu kaip tik sprendžiamas klausimas dėl socialinių globėjų darbo užmokesčio patvirtinimo. Planuojama, kad budintiems socialiniams globėjams bus mokamas pastovus minimalus atlygis ir papildomi priedai už kiekvieną globojamą vaiką, tuo metu gyvenantį šeimoje, taip pat vaiko pinigai. Bendra suma globojant vieną vaiką siektų apie 600 eurų. „Kituose rajonuose socialinio globėjo institutas jau veikia. Mes tikimės startuoti po savivaldybės tarybos posėdžio, panašiai liepos mėnesį. Jau yra socialiniais globėjais pasiruošusios dirbti šeimos“, – teigė D. Deveikienė. Pradėjus veikti socialinio globėjo institutui, Utenos rajone bus orientuojamasi į jaunesnio amžiaus vaikus, kad mažamečiai, paimti iš biologinės šeimos, būtų apgyvendinti socialinių globėjų šeimoje ir nepatektų į instituciją. Tuo tarpu socialinis globėjas bet kuriuo paros metu galės gauti ir visą reikiamą pagalbą, susijusią su globojamu vaiku. Socialiniams globėjams Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre bus teikiama ir atokvėpio paslauga, t. y. svarbiu atveju globėjas vaiką galės palikti centre. „Mes kartu su socialiniais globėjais spręsime su vaiku susijusias problemas. Socialinių globėjų šeimoje globojamas vaikas būtų mūsų sąrašuose, tačiau visa reikiama pagalba jam būtų teikiama jų šeimoje. Nuo 2018 metų sausio mėnesio Lietuvoje institucinės globos turi nebelikti. Visi vaikai, gyvenantys įstaigose, turėtų būti apgyvendinami bendruomeninio tipo namuose. Mūsų centras turi įsigyti dar 2 bendruomeninio tipo namus, kurie būtų savivaldybės nuosavybė, kurią mes galėtumėme naudoti vaikų apgyvendinimui“, – teigė Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro direktorė Diana Deveikienė. Centras išliktų kaip administracinė įstaiga, teikianti krizių įveikimo pagalbą, kompleksines paslaugas šeimai ar tiesiog laikina stotelė prieš nukreipiant vaiką globai šeimoje.

img_0003

 Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro direktorė Diana Deveikienė teigė, kad surasti mieste nuomojamą namą, kur būtų galima apgyvendinti vaikus, nebuvo paprasta / Daivos Čepėnienės nuotrauka

unnamed-1

Apsigyvenę bendruomeninio tipo individualiame name vaikai džiaugiasi, kad jų būsto nebepuošia užrašas / Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro nuotraukos

20170607_132210

Gyvenantys „savame“ name vaikai turi ne tik savo kambarius, bet ir savą kiemą, kaimynus

unnamed-2

Vaikų svetainė

863 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.