Home » Gallery » Verslas » Aktyviai pramogaujantiems uteniškiams – jūrinis konteineris dviračių

Aktyviai pramogaujantiems uteniškiams – jūrinis konteineris dviračių

Aktyviai pramogaujantiems uteniškiams – jūrinis konteineris dviračių

.

 

Kristina SAKAITĖ

Praėjusią savaitę Utenoje, vadinamoje Pieninės aikštelėje, šalia Miesto sodo išdygo jūrinis konteineris. Ne vienam uteniškiui jo turinys – ilgai laukta pramoga. Įvairaus stiliaus miesto ir hibridiniai dviračiai, 3 ir 4 ratų velomobiliai, priekabos dviračiams, elektriniai automobiliai vaikams – pirmajame mieste dviračių nuomos punkte galima rinktis iš 20 transporto priemonių.

Pagrindiniai klientai – jaunimas

Uteniškį Martyną Maniušį dažniau buvo galima pamatyti tarp sportininkų profesionalų – jis ne kartą vilkėjo Lietuvos rinktinės marškinėlius, atstovavo užsienio komandoms. Pernai baigęs profesionalaus dviratininko karjerą, šiuo metu yra dviračių komandos sporto direktorius. Martynas nepadėjo dviračio į šalį, bet ėmėsi šią sporto šaką, o daugumai – tiesiog aktyvią pramogą, populiarinti ir Utenoje.Pars į lenktynes išvažiuoja kelis kartus per mėnesį, tad tikisi suderinti naują veiklą su darbu komandoje.

Atidaręs dviračių nuomos punktą sako nesitikintis uždirbti milijonų, o įrangą bet kada galintis parduoti. Pirmąją darbo savaitę klientų srautą kontroliavo lietus. „Žmonių nebuvo labai daug, nes oro sąlygos daug lemia. Visą savaitę praktiškai kasdien lijo, turėjome porą saulėtų dienų. Atidarymo proga leidau visais dviračiais važinėtis nemokamai, buvo daug žmonių. Didžiausias veiksmas prasideda po 17 val., kai tėvai grįžta iš darbo ir ateina su vaikais pasivažinėti. Aktyviausi važinėtojai yra paaugliai ir vaikai“, – pasakoja M. Maniušis. Pradėti verslą uteniškis planavo trejus metus. Nusipirko jūrinį, prekėms pritaikytą konteinerį, jį perdarė – įrengė atidaromą terasą, įstatė langus, pritaikė dviračių nuomai ir servisui. Kelis dviračius nuomai pasiskolino iš draugo, kitus pirko. „Utenoje nebuvo tokio dalyko, todėl nusprendžiau pabandyti“, – apie naują veiklą kalba uteniškis. Pavadintas verslininku juokiasi – patikina, naujasis užsiėmimas labiau iš idėjos, nesitiki per metus užsidirbti ir statytis namus. „Esu niekam nieko neskolingas, į nuomotas patalpas neinvestavau, čia mano nuosavybė. Nuoma veiks iki spalio 1 d., o kitais metais, reikia tikėtis, nuo balandžio“.   dsc_0104 Martyno Maniušio atidarytame pirmajame Utenoje dviračių nuomos punkte – apie 20 transporto priemonių / Kristinos Sakaitės nuotraukos  

Utenietiška“ kaina

Iš pradžių buvo planavęs dviračių nuomos punktą atidaryti prie Dauniškio ežero persigalvojo dėl nepatogaus susisiekimo su parkais – tektų pervažiuoti judrią Aušros gatvę. Dviračio nuoma kainuoja 2 Eur už valandą, tiek pat kainuoja 20 min. elektromobilio nuoma. Lyginant ne tik su pajūriu, nuomos kaina perpus žemesnė, tačiau Martynas sako netikrinęs, kiek už nuomą prašo kiti verslininkai – nustatė, jo nuomone, optimalią Utenai, nepritraukiančiai per daug poilsiautojų, kainą. Konteineryje užtenka vietos ir nedidelėms dviračių dirbtuvėms. Daug metų nesiskiriantis su šia transporto priemone tapo ne tik sportininku, bet ir nagingu meistru. Rodydamas kaip tik remontuojamą kokių 10 metų kalnų dviratį Martynas paaiškino, kad dažniausi dviračių gedimai – stabdžių kaladėlių, prastai persijungiančios pavaros, sudilusios grandinės, sulinkę ratai. Per kiek laiko susidėvi dviratis priklauso nuo to, kaip jį eksploatuoji. Greičiausiai grandinės ir pavaros sudyla važinėjant per lietų žvyrkeliais.

Trūksta dviračių takų

Važinėtis nuomotais dviračiais galima bus kasdien nuo 11 iki 22 val., išskyrus pirmadieniais. „Norisi, kad žmonės laisvalaikį leistų aktyviau, o ne sėdėtų namie, nes parkų mieste daug, o važinėjančių – nelabai. Nebūtina važinėti dviračiais, yra riedučiai, vaikščiojimas, bėgimas“. M. Maniušis prisipažįsta iki šių metų ant dviračio sėsdavęs kasdien. Paprastai važinėdavo pagrindiniais keliais, kuriuose eismas nėra judrus, apsukdavo keliasdešimties kilometrų ratą iki Kuktiškių, Ginučių ir grįždavo pro Kirdeikius, Tauragnus. Sunkvežimiais apkrautas Zarasų plentas, Kauno, Vilniaus keliai nėra dviratininkų mėgstamiausios kryptys. Kaip nereikia važinėti, kad būtų saugu? Buvęs profesionalas pataria važiuoti kultūringai, susikaupus, neprarasti budrumo, nevinguriuoti po kelią, įsivaizduojant, kad „mane ir taip pastebės…“ Taip pat nepataria klausytis muzikos su ausinuku važiuojant plentu.  Jis sutinka, kad dviračių takų aplink Uteną mažoka – turbūt ilgiausias tęsiasi iki Vyžuonų, dviračių takai iki Medenių ir Sirutėnų baigiasi „niekur“. „Jie tiesiog baigiasi ir nėra kokios infrastruktūros, jungties, kad būtų galima pervažiuoti į kitą taką, tęsti kelionę. Iš daug žmonių teko girdėti, kad jie tiesiog bijo važiuoti plentu, kai pro šalį lekia sunkiasvorės mašinos“, – ko pasigenda dviračių mėgėjai vardija M. Maniušis. dsc_0109 dsc_0102   dsc_0103 dsc_0096 dsc_0099 dsc_0107  

3551 Iš viso matė 9 Šiandien peržiūrėjo

Comments (1)

  1. Anonimas sako:

    Šaunuolis! Sėkmės!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.