Home » Spindulys » Šimtamečio receptas: daug dirbti ir linksmai gyventi

Šimtamečio receptas: daug dirbti ir linksmai gyventi

Šimtamečio receptas: daug dirbti ir linksmai gyventi

.

Kristina SAKAITĖ

Liepos 12-ąją Biliakiemyje (Utenos r.) gyvenantis Jonas Ruzgas minėjo apvalią  sukaktį – 100-ąjį gimtadienį. Jubiliejų vyras pasitiko ne tik su artimaisiais, bet ir pasveikinti atvykusiais savivaldybės administracijos, seniūnijos atstovais. Utenoje gimęs, bet pusę amžiaus už 7 km esančiame kaime gyvenantis senolis žino ne ilgaamžiškumo, o gero gyvenimo paslaptį: daug dirbti ir smagiai gyventi. Ką reiškia smagiai? „Visą gyvenimą dainavom, grojom, šokom“, – papildo vyrą guvi žmona, 90-metė Virgilija Ruzgienė.

Utenos r. savivaldybės administracijos ir mero sveikinimus šimtamečiui perdavė mero patarėjas Gintautas Petravičius. „Aplinkiniams dovanojate amžinąsias vertybes, gerumą, dvasios stiprybę, nuoširdumą ir darbus, kurie visada įkvepia kitiems geriems darbams. Šiame gerų darbų rate atsiskleidžia Jūsų asmenybės bruožai: darbštumas, gyvenimo išmintis, kantrybė, mokėjimas suprasti ir padėti. Linkime sveikatos, artimųjų meilės ir pagarbos“, – rašoma sveikinime. Palinkėjimus išsakė ir Utenos r. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Inga Šakalienė, austa juosta jubiliatą apjuosė Utenos seniūnijos seniūnas Saulius Gaižauskas.

Jubiliatas pagerbtas ne tik gražiais žodžiais, bet ir ,,premija“ -vienkartine 300 Eur išmoka.

dsc_0145

Jonas ir Virgilija Ruzgai / Kristinos Sakaitės nuotraukos

Gyvenimą skaidrina muzika

Solidžią sukaktį  švenčiantis senolis atsisako tauraus gėrimo taurės, tačiau pagroti nereikia ilgai įkalbinėti. Netrukus jo pirštai jau bėgioja 1935 m. gamintos Peterburgo armonikos klavišais. J. Zabulionio armonikų dirbtuvėse gaminto instrumento istorija įdomi ne mažiau nei jo šeimininko. Nusipirkęs instrumentą, J. Ruzgas kartą paskolino armoniką kaimynui – pagroti. Tas, pamanęs, kad armoniką padovanojo, ją pardavė. Naujasis šeimininkas žuvo, o jo sūnus parnešė armoniką Jonui. Išgirdęs kaip šis groja, pasakė: „Matosi, kad tai tikrai tavo armonika“.

1917 m. gimęs biliakiemiškis, pergyvenęs kelis karus ir valdžias, apie savo gyvenimą kalba mažai. Su žmona, iš Kirdeikių kilusia Virgilija susipažino gegužinėse, kur Jonas grodavo. Gabų armonikierių ir į vestuves dažnai kviesdavo, savamokslis muzikantas linksmindavo jaunimą per įvairius susibūrimus. Žmona kelis dešimtmečius bažnyčios chore giedojo. Įsikūrė Biliakiemyje, dirbo fermoje, sandėlyje, statėsi namą, prižiūrėjo savo ūkį, o vakarais traukdavo armoniką. Dabar kambaryje ant stalo sukrauti net šeši instrumentai. Be senosios Peterburgo armonikos, bajanas, akordeonai. Nuo nuotaikos priklauso, iš kurio instrumento liesis valsai, polkos, įvairių dainų melodijos. Virgilija prisimena, kai po darbų akys lipdavo, po namus sklindantys Jono armonikos garsai dar ilgai neleisdavo užmigti – vyras kas vakarą paimdavo instrumentą į rankas. Metams bėgant, po insulto, infarkto, pirštai neužmiršo klavišų, šį pavasarį vėl ėmė virkdyt armoniką…

J. Ruzgas per savo gyvenimą spėjo ir medį pasodinti, ir namą pastatyti, ir sūnų užauginti. Netgi du. Vienas sūnus, Gintautas, su šeima gyvena tėvų namuose.

dsc_0176

Šeimos galva

„Niekada stipriai nesipykom, – tvirtina Virgilija Ruzgienė. – Jonas tik su vienu sūnum pasiginčydavo dėl politikos“. Žmona vis pakontroliuoja vyrą, sako ir pabaranti, kai reikia. Tačiau paklausta, kas šeimos galva, tvirtina, kad svarbiausius dalykus nusprendžia Jonas.

Gyvenimo tempas dabar sulėtėjo, bet ilgaamžiai atranda sau mėgiamos veiklos: Virgilija pasidžiaugia, kad dar skaito, neria servetėles be akinių, o Jonui jau reikia stiprinti akis. Bet šimtametis skaito laikraščius, radijo pasiklauso, televizorių žiūri. Maistui neišrankus: prie vaišių stalo sėdėdamas pasakojo, kad valgo ir mėsą, ir agurkus, mėgsta obuolius, bulves, pieną.

Kad sutarimas šeimoje svarbu pritaria ir Gintautas – 61-erių netrukus sulauksiantis Ruzgų sūnus.

Gausioje šeimoje augęs Jonas – vyriausias iš 5 vaikų. Jauniausiam jo broliui šiuo metu 80.

Ruzgai net nesvarsto, ar ilgaamžiškumą lemia genai, ar gyvenimo būdas – džiaugiasi vienas kitu ir tuo, ką turi.

Kieme, po klevu, stovi supynės. Pora susėda ir supasi valandų valandas. „Prasėdim ilgai, supamės, taip gera, Jonas net užmiega, vėl supamės“, – atsisveikindama juokiasi Virgilija Ruzgienė.

dsc_0151 dsc_0154 dsc_0174 dsc_0175 dsc_0139 dsc_0133

dsc_0135

dsc_0181 dsc_0177

686 Iš viso matė 3 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.