Home » Gallery » Aktualijos » Policijos pareigūnai: „Blaivių vairuotojų karta dar neužaugo“

Policijos pareigūnai: „Blaivių vairuotojų karta dar neužaugo“

Policijos pareigūnai: „Blaivių vairuotojų karta dar neužaugo“

.

Kristina SAKAITĖ

Prieš ketvirtį amžiaus, kai dauguma vairuotojų iš žiguliukų ir volgų persėdo į įvairesnių markių automobilius, o transporto priemonių keliuose padaugėjo trigubai, susiformavo ir „šaunaus vairuotojo“ įvaizdis: visada būti pirmam, nepraleisti, prasibrauti, aplenkti ir pan. Pakeliavę po Europą tautiečiai vis tik pramoko kitokios vairavimo kultūros. Policijos pareigūnai pastebi: vairuotojų elgesys kelyje keičiasi į gerąją pusę, tačiau vieno įpročio atsisakyti lietuviams dar per sunku – tai vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kartais ir narkotinių medžiagų. „Turbūt turės užaugti dar ne viena karta, kad susiformuotų naujas požiūris: vairavimas ir alkoholis yra nesuderinami“, – sako policijos pareigūnai. Apie situaciją keliuose šių metų pirmą pusmetį kalbėjomės su Utenos vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniuoju specialistu Darium Liuima. dsc_0162 Utenos vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresnysis specialistas Darius Liuima / Kristinos Sakaitės nuotrauka

Automobilius praranda ne visi

Nuo 2017 m. pradžios iki liepos 19 d. Utenos apskrityje užfiksuoti 42 eismo įvykiai (tiek pat buvo pernai per tą patį laikotarpį), 4 žmonės žuvo (pernai – 7), 46 sužeisti, dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 2 eismo įvykiai. Pasak D. Liuimos pagrindinė tragedijų keliuose priežastis buvo greitis ir neatidumas. Zarasų ir Molėtų rajonuose žmonės žuvo automobiliams nuskriejus nuo kelio sankasos, Anykščiuose sunkvežimis partrenkė ir mirtinai sužalojo dviratininką. Sunkios avarijos dažnai įvyksta susidūrus kaktomuša. Pagrindiniai poilsiautojų srautai vasarą krypsta į ežerų kraštus, panašus skaičius autoįvykių fiksuojamas Zarasuose, Molėtuose, Ignalinoje, Anykščiuose, kur automobilių eilės nusidriekė po medžių lajų tako atidarymo. Tik Visaginas išsiskiria kaip mažesnio avaringumo teritorija, nes čia nėra rajoninių kelių. Šiais metais buvo Utenos apskrityje pradėti 122 ikiteisminiai tyrimai dėl vairavimo išgėrus, kai vairuotojams nustatytas vidutinis ir sunkus girtumas (1,5 ir daugiau promilės), jiems gresia baudžiamoji atsakomybė. Savo ir kitų eismo dalyvių gyvybe rizikuoja įvairaus amžiaus vairuotojai – stipriai apsvaigę prie vairo sėda ir 25-erių, ir 55-erių asmenys. Pasak vyresniojo specialisto, vis tik dažniau sulaikomi neblaivūs vyrai, labiau vairuotojo pažymėjimą saugo ką tik teises gavę pradedantys vairuotojai ir pensinio amžiaus žmonės. Ne visiems pažeidėjams teks samdytis vairuotoją – įvertinęs aplinkybes, teismas sprendžia, kokiu atveju automobilis bus konfiskuojamas. Teismas netenkino girto vairavusio uteniškio prašymo grąžinti automobilį, nes jam reikia važinėti į darbą… Kitu atveju, po neblaivaus jaunuolio pasivažinėjimo tėvo automobiliu, teismas nusprendė nekonfiskuoti transporto priemonės, kuria paprastai naudojasi neįgalus pažeidėjo tėvas. Šiemet jau sulaikyta dar per 100 vairuotojų, kuriems nustatytas lengvas girtumas. Pasak pareigūno, dažniausiai tai būna rytiniai pasivažinėjimai, kuomet išvakarėse šventę vairuotojai neapskaičiuoja savo galimybių ir praranda saiką. „Žmonės švenčia, geria alkoholinius gėrimus iki vidurnakčio, o paskui pamiegoję kelias valandas, 6–7 val. jau važiuoja į darbą. Daugiausiai lengvas girtumas nustatomas pirmadienio rytą sustabdytiems vairuotojams, jie „įpučia“ 0,4–0,8 prom. Negalima net svarstyti: „Ai, nedaug išgėriau, gal nieko neatsitiks. Visuomenėje turėtų atsirasti nuostata – išgėriau, vadinasi šiandien nevairuosiu “, – sako D. Liuima. Medikai paskaičiavo, kad turėtų praeiti bent 12 val., kad žmogus galėtų vairuoti po to, kai vartojo alkoholį. Per valandą išskaidoma iki 0,25 prom. alkoholio, tačiau kiekvieną žmogų jis veikia individualiai. Alkoholio poveikis vairavimo kokybei: sulėtėjusi reakcija, kartais, užplūdus euforijai, vairuotojai pervertina jėgas, didina greitį, neįvertina kliūčių, siaurėja jų matymo laukas.

Daugėja pranešimų apie pažeidėjus

Policija sulaukia vis daugiau žmonių pranešimų apie grėsmę keliančius vairuotojus. „Žmonės tapo netolerantiški pažeidėjams, praneša įtarę, kad už vairo sėdi neblaivus žmogus ar pastebėję ne vietoje pastatytą automobilį, chuliganišką vairavimą. Žmonės nebetyli, nes tai kelia grėsmę jų pačių ar aplinkinių saugumui bei gyvybei. Į tokius pranešimus visada reaguojame, nors dažnai jie nepasitvirtina“, – pasakoja Utenos APVK Kelių policijos skyriaus vyr. specialistas. Dažnai žmonės suklysta dėl neįprastai manevruojančių automobilių – paaiškėja, kad lėtai važiuojančio, į šonus „svirduliuojančio“ automobilio vairuotojas nebūtinai išgėręs, bet dažnai įsikniaubęs į telefoną, naršantis po internetą. Mobiliųjų telefonų dar nepavyko išgyvendinti iš vairuotojų rankų, tačiau policijos pareigūnai šuo atveju kategoriški: viskas, kas atitraukia dėmesį, kelia grėsmę saugiam vairavimui.

Pareigūnai pastebi, kad saugos diržai nebėra taip ignoruojami, kaip prieš dešimt metų– tai ir socialinės reklamos poveikis. Net vaikai, atsisėdę į automobilį, dažnai patys siekia saugos diržo ir primena tėvams, kad reikia tai padaryti. Europietiška kultūra keičia ir kitus įpročius – vairuotojai tapo mandagesni vieni kitiems.

Kalbėdamas apie atsakomybę ir bausmes, D. Liuima sako, kad jos yra pakankamai griežtos, tačiau svarbu neišvengiamumas. Štai nuo šių metų sugriežtinta atsakomybė dėl lenkimo draudžiamose vietose, nes susidūrimo atveju pasekmės būna vienos skaudžiausių.

img_0945

Šio automobilio vairuotojas, sprukęs nuo policijos pareigūnų, skirtingai nei tranpsorto priemonė, beveik nenukentėjo / Utenos AVPK archyvo nuotraukos

„Juodoji dėmė“

2017 m. valstybinės reikšmės keliuose Utenos rajone užfiksuota viena „juodoji dėmė“ magistraliniame kelyje A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis 130,222-130,545 km. „Juodosios dėmės“ – tai avaringi 500 m kelio ruožai, kur per ketverius metus įvyksta ne mažiau kaip 4 įskaitiniai eismo įvykiai.

 Mieste pavojingos vietos Vyžuonų ir Palangos gatvės, nes vairuotojai nuolat painioja, kuri iš jų pagrindinė, važinėja per greitai ir praradę budrumą. Maironio ir A. Baranausko sankryža jau tampa legendine – dėl prasto matomumo ir vairuotojų neatsargumo čia smulkūs eismo įvykiai keičia vienas kitą, daužomi automobiliai, žalojami žmonės, tačiau žuvusiųjų nėra. D. Liuima sako, kad greičiai šioje sankryžoje nedideli, todėl „gulintys policininkai“ nebūtų išeitis. Panašių prašymų turėjo Molėtų gatvės gyventojai neapsikentę dideliu greičiu po langais lekiančių mašinų, tačiau jau po mėnesio tie patys gyventojai prašė policininkų išardyti kalnelius, esą, stabdant automobilius, namuose labai padidėjo triukšmas. Pašnekovas ironizuoja: „Pageidavimų niekada netrūksta: jei kelias žvyruotas, prašoma jį išasfaltuoti, išasfaltavus – sumažinti automobilių greitį. Bet jeigu gyveni mieste, turi prisitaikyti prie tam tikrų aplinkybių, pavyzdžiui, kad Aukštakalnyje nerasi kur pasistatyti automobilio, ar kad kai kurios sankryžos pavojingos“, – pokalbį baigia Utenos AVPK kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresnysis tyrėjas Darius Liuima.

dscn2186 utenos-regiono-keliai-a4-nevairuok-apsvaiges img_0988

616 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.