Home » Protakos » Kurdami susipažįstame su Anykščių kraštu

Kurdami susipažįstame su Anykščių kraštu

Kurdami susipažįstame su Anykščių kraštu

.

Raimondas GUOBIS

Vilniškiai dailininkai stovyklavo Anykščiuose

Vilniaus A. Savicko dailės galerijos suaugusiųjų meno mokyklos studentai bei absolventai šiemet tradicinės vasaros stovyklai vietą, kaip ir pernai, pasirinko Anykščiuose. Savaitė prabėgo greit, nes kūrybiniame sambūryje dalyvavę kūrėjai ne tik tapė, piešė, bet ir ieškojo krašto įdomybių, keliavo siauruku prie Rubikių, valgė gardžiausią pasaulyje žuvienę.

Stovykloje dalyvavo 14 žmonių, tarp kurių – vadovė Birutė Savickienė bei dailininkus konsultavęs tapytojas Viktoras Binkis. Anksčiau „savickinių“ vasaros stovyklos vyko Birštone, Nidoje, Palangoje, Trakuose. Pernai su anykštėnais taip susibičiuliavo, kad panoro ir vėl sugrįžti. Pasak B. Savickienės, Anykščiai yra nuostabus miestas su daugybe įdomių, „tapybiškų“ vietelių. Kur bepažvelgsi, įspūdžiai dailininkui į kūrybinę taurę liejasi – tik sotinkis ir kitiems dalink. Teptuką griebti ir lieti spalvingus vaizdus skatino aukštabokštė bažnyčia, nedidelis, bet labai vaizdingas senamiestis, Šventoji, tiltai ir siaurasis geležinkelis. Čia tiek romantikos, tiek prabėgusio, sustojusio ir visai palengva pirmyn judančio laiko atspindžių. Kūrybinės savaitės dalyviai sukūrė apie trisdešimt puikių darbų, kurie eksponuoti Anykščių menų inkubatoriuje.

Žaibo greičio simpoziumas 

Savo gimtojoje sodyboje Anykščių rajono paribyje, netoli Svėdasų, bet jau Rokiškio žemėje Juodonyse sumaniai šeimininkaujantis, Vilniuje gerai besisukančius verslus turintis Bronius Juzelskis šiemet, pasitinkant Lietuvos šimtmetį, visiems kaimo gyventojams nupirko blizgančio metalo stiebus vėliavoms ir trispaves: kad kaimas nuolat vėliavomis žydėtų, kad būtų ypatingas.

B. Juzelskio sodyboje vyko vienos dienos – žaibo greičio akmens skulptorių simpoziumas. Susirinko Vytauto Šemelio suburti kūrėjai, kurie sparčiai darbuodamiesi lauko riedulius pavertė meno kūriniais.

Sodyba pritraukia daugybę žmonių iš visos Respublikos. Kuomet kalbėjomės, jis laukė atvykstant šimto žmonių, pasakojo apie prieš porą savaičių pas jį švęstą saksofonisto Petro Vyšniausko šešiasdešimtmečio fiestą, svečius, tikrų tikriausią žvaigždyną – Veroniką Povilionienę, Donatą Katkų, Alfredą Bumblauską ir kitas įžymybes. Sodyba sumaniai puošiama mažosios architektūros bei skulptūros akcentais. Šalia tvenkinio ant meškerykotį primenančios karties sūpuojasi sparnuota žuvis, ant akmenų krūvos tupi juodvarnis, į vandenį įsibridusios gervės, o nuo šiol ir įvairiais ornamentais, simboliais išrašyti akmenys. Šeimininkas iš anksto parinko akmenis, nupirko šlifavimo diskų. Simpoziumo dalyvių darbuose Radvilų herbo motyvai, plaštakų ir pėdų siluetai, baltiškasis sūkurėlis, mylinti širdis, viską matanti akis, prasmingą lėtumą simbolizuojantis vėžlys.

Po darbų prie pietų stalo buvo aptarta meno diena. Patenkintas buvo šeimininkas, patenkinti ir čia dvasingumą patyrę menininkai S. Bučinskas, R. Grigaliūnienė, J. Mačiulienė, A. Remeikis, V. Šemelis bei iš Juodonių kilęs M. Kepalas. B. Juzelskis prasitarė, kad jau yra suradęs didžiulį riedulį, kurį atitempsiąs į sodybą ir ant jo iškalsiąs Vytį – mūsų valstybės simbolį. Tai bus šimtametei Lietuvai skirtas paminklas. Jis tiki, kad padarys jį anksčiau negu koks nors paminklas papuoš Lukiškių aikštę Vilniuje…

Pažinimo ir kūrybos kupinos dienos

Birželį garsiojo dailininko Kajetono Sklėriaus gimtojo Kunigiškių kaimo etnografinėje Rūtos Stanevičienės sodyboje prie Svėdasų vyko judėjimo „Dausuva“ inicijuota, įstaigos „Atvertos langinės“ surengta jau antroji, tradicine tampanti moksleivių kūrybos bei krašto pažinimo stovykla „Piešiame piliakalnius“. Šių metų stovykla Kunigiškiuose buvo regioninė, į ją susirinko vaikai iš keturių kaimyninių rajonų: Rokiškio, Kupiškio, Utenos bei Anykščių (Kamajų, Šimonių, Užpalių ir Svėdasų) mokyklų. Penkias dienas buvo keliaujama, susipažįstama su sodžiaus buitimi, klėties paslaptimis, bičiuliaujamasi, mokomasi piešti. Joje kūrė aštuonios mergaitės, du vadovai ir organizatorė bei rėmėja Rūta. Visas stovyklos išlaidas padengė geradariai.

Pirmąją dieną stovyklautojai išsirengė į kelionę – Kernavės ir kitų pakelių piliakalnių šturmuoti. Su unikalia šios gyvenvietės istorija, žmonių gyvenimu bei piliakalnių pasauliu susipažinta muziejuje, aplankytas Pajautos slėnis, įkopta į nuostabiuosius, kadaise pilimis stūksojusius Neries pakrantės kalnus – Aukuro, Įgulos, Lizdeikos, Mindaugo sosto. Bene aukščiausiame – Lizdeikos viršūnėje – kaip padangių soste įsitaisius kalbėta apie kunigaikščių Lietuvą, mūsų pilis, piliakalnius ir to meto krašto šlovę. Plazdėjo mažytė trispalvė, o mes dainavome apie piliakalnių gėle žydinčią, nauju keliu žengiančią Lietuvą. Atsisveikinimo žvilgsniu paglostę UNESCO nekilnojamojo paveldo ženklu pažymėtus piliakalnius, pasistiprinę  gardžiausiais Svėdasuose pagamintais kibinais iškeliavome namų link. Pakeliui pačiame mieste kopėme į Ukmergės piliakalnį prie Šventosios. Nuostabi didybė po baltais debesų kamuoliais nubarstytos giedros dangumi. Kavarsko šaltinyje gaivinomės šaltu, gardžiu vandeniu, nuplovėme dienos nuovargį. Prie Anykščių įsiropštėme į Vorutos kalną ir apgailėjome statybininkų suniokoto piliakalnio didybę…

Antroji diena buvo pašvęsta svarbiai, veik revoliucinei senojo pasaulio gyventojų kūrybinei medžiagai – moliui. Lipdybos, keramikos paslaptimis dalijosi, mokė meistrė Dangira Pyragaitė iš Kalyškų kaimo  šalia Kurklių. Trečiadienis – tikriausio kruopštumo, bandymų komponuoti ir piešti diena. Kalnai, žolynai, žiedai… Portreto meistras Pranciškus Gerlikas per kelias valandas sugebėjo pieštuku nupiešti dešimt stovyklos dalyvių portretų. Vakare susitikome su Anykščių meno mokyklos vadovu Arūnu Vilkončiumi, krašto istoriją pažinome Kunigiškių senosios mokyklos muziejuje ir nuotaikingai su dainomis bei dramos vaizdeliais vakarojome prie laužo.

Ketvirtosios dienos pasaulis dalijosi į piešimo valandas bei edukacinę archeologijos mokslo programą, kurią ant Juodonių piliakalnio su skautiška išmone vedė Vilniaus Universiteto doktorantas Karolis Minkevičius. Didžiojo kalno viršūnėje pakalbėjus apie senkasybą, seklių bei kriminalistų darbą primenančią archeologų veiklą, mergaitės turėjo rinkti daiktus, atspindinčius istorinius gyvenimo pėdsakus, pastebėjimus žymėtis į knygeles.

guobis-stovykla-2

Juodonių piliakalnio paslaptys/  Autoriaus nuotraukos

guobis-stovykla-4

Elegantiškoji Gintarė piešė vagonus stoties rūmo fone

guobis-stovykla-5

Nuo lietaus dailininkės slėpėsi mėlynajame vagone įsirengtoje „studijoje“

guobis-stovykla-3

Skulptoriai B. Juzelskio sodyboje

1125 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.