Home » Spindulys » Uteniškiams pradėtos teikti ir slaugos paslaugos namuose

Uteniškiams pradėtos teikti ir slaugos paslaugos namuose

Uteniškiams pradėtos teikti ir slaugos paslaugos namuose

.

Kristina SAKAITĖ

Namų, kuriuose gyventų trys kartos, turbūt reikėtų gerai paieškoti. Šeimoms išsiblaškius po pasaulį, likę vieniši neįgalūs, senyvo amžiaus žmonės vis dažniau neišsiverčia be socialinių paslaugų tarnybų pagalbos.

Utenos socialinių paslaugų centre (Centras) šiemet atsiradusi naujovė – nuo vasario mėnesio pradėtos teikti integralios pagalbos paslaugos, t. y. žmonės namuose gaus ne tik dienos socialinės globos, bet ir slaugos paslaugas.

Poreikis didžiulis

„Anksčiau slaugos paslaugas žmonės galėdavo gauti tik gulėdami ligoninėje, namuose juos slaugydavo artimieji. O dabar mes ligonių artimuosius išleidžiame į darbą. Dienos slaugos paslauga finansuojama iš projekto, žmogui už ją mokėti nereikia, o už socialines paslaugas (teikiamas namuose) asmuo moka 20 proc. savo pajamų, likusią dalį apmoka valstybė. Slaugos namuose tokios paslaugos kainuotų 80 proc. pajamų“, – apie naujovę ir apmokėjimo skirtumus kalbėjo Utenos socialinių paslaugų centro direktorė Danguolė Mačionytė. Slaugos paslaugų namuose poreikis didžiulis, tačiau praktiškai ji pradėta teikti tik įgyvendinant Europos socialinio fondo finansuojamą projektą dėl integralios pagalbos.

Direktorė pabrėžia, kad žmogui, kuris nori gauti slaugos paslaugas, būtinai turi būti teikiamos ir socialinės globos paslaugos.

Numatyta, kad per beveik trejus metus integralios pagalbos klientų skaičius turėtų pasiekti 50, tačiau Centro darbuotojos jau dabar pastebi, kad paklausa šioms paslaugoms didelė. Vos pradėję teikti paslaugą, sulaukė 18 klientų, o per kelis mėnesius jų skaičius išaugo iki 25.

Ar reikalingas slaugos poreikis, nustato neįgalumo komisija.

dsc_0166

 

 

Utenos socialinių paslaugų centro direktorė Danguolė Mačionytė (centre), direktorės pavaduoja socialiniams reikalams Ligita Reišienė ir projekto koordinatorė, socialinė darbuotoja Edita Juškienė / Kristinos Sakaitės nuotraukos

Informacijos kartais neišgirsta

Neretai žmonės pasiskundžia nežinoję apie jiems priklausančias paslaugas. Pasak direktorės, apie galimybę gauti pagalbą gyventojai informuojami seniūnijose, spaudoje, informaciją apie visas galimas paslaugas pateikia Utenos r. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriuje. „Gaunantys slaugos išmokas informuojami ir apie atitinkamas paslaugas, deja, dažnai žmonės išgirsta sumą, kokio dydžio pašalpa, o ne paslaugos jam priklauso“, – pastebi Utenos socialinių paslaugų centro direktorės pavaduoja socialiniams reikalams Ligita Reišienė.

Centro planuose – paslaugų plėtra seniūnijose, šiuo metu aktyviausiai integralia pagalba naudojasi Užpalių seniūnijos gyventojai. Visose seniūnijose numatyti susitikimai su gyventojais, skirti viešinti Centro teikiamas paslaugas.

Tapo mobilesni

Klientų lankymui Centras neseniai įsigijo du automobilius Citroen Berlingo, kiekvienas kainavo po 15 tūkst. eurų. Daugėjant klientų, kitais metais planuojama transporto ūkį papildyti dar dviem naujais automobiliais.

Projekto koordinatorė, socialinė darbuotoja Edita Juškienė pabrėžia, jog siekiama integraliai pagalbai kaimuose pasitelkti vietinius socialinius darbuotojus. Jie rūpinasi dienos socialine globa, o slaugytoja ir slaugytojo padėjėjai atvyksta iš Utenos kartą ar du per savaitę: pagal poreikius klientai prausiami, pamatuojamas spaudimas, perrišamos žaizdos, rūpinamasi žmonių higiena. Savavališkai, be gydytojo rekomendacijų, slaugytoja negali teikti medicininių paslaugų ar nuspręsti, kuriai močiutei reikia masažo. Centro darbuotojai bendradarbiauja su šeimos gydytojais, išklauso gydytojų rekomendacijų, konsultuoja paslaugos gavėjo artimuosius dėl žaizdų profilaktikos, maitinimo režimo ir pan.

Šiuo metu Utenos socialinių paslaugų centre dirba viena slaugytoja ir 6 slaugytojų padėjėjai. Jų atlyginimas finansuojamas iš projekto lėšų.

Integralios pagalbos vystymui rajone per trejus metus bus skirta 390 tūkst. eurų. Projekte numatyta ne vien slaugos paslaugos, priemonių – vonių, automobilių – įsigijimas, bet ir mokymai, darbas su savanoriais. Direktorė ragina norinčius savanoriauti pilnamečius jau dabar kreiptis į Centrą.

Priekaištai – dėl neteisingai supjaustytų bulvių

Socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai rūpinasi gyvenamąja aplinka: nuperka maisto, tvarko namus. „Užuolaidų neskalbiame, norime pabrėžti, kad tarnaitės paslaugų socialiniai darbuotojai neatlieka, patenkinami tik būtiniausi žmogaus poreikiai. Jeigu gulintis ligonis vonia nesinaudoja, tai mūsų darbuotojas jos ir nešveis. Kartais žmonės to nesupranta“, – sako direktorė.

Savimi pasirūpinti nebepajėgiantys asmenys, sulaukiantys socialinių darbuotojų, ne tik jais džiaugiasi ir dėkoja, kad turi galimybę gyventi namuose, kur gydo ir savos sienos, bet ir nepašykšti priekaištų: dėl „neteisingai“ išskalbtų drabužių ar ne tokios formos gabaliukais supjaustytų bulvių sriuboje. Klientų artimieji taip pat nevengia paauklėti Centro darbuotojų. „Iš jų pusės nepasitenkinimo sulaukiame netgi dažniau, negu iš ligonių. Patys jie dėl užimtumo negali pasirūpinti sergančiuoju, tai auganti socialinė problema. Ryškėja tendencija, kad senyviems žmonėms dažniau padeda kaimynai ar socialiniai darbuotojai, nei Vilniuje ar Briuselyje gyvenantys vaikai“, – nūdienos tendencijas konstatuoja pašnekovės.

Senyviems žmonėms – pagalba į namus

Centro darbuotojos primena ir apie anksčiau pradėtas teikti paslaugas. Viena iš jų, kurios poreikis vis didėja – senyvo amžiaus žmonių lankymas namuose, kuomet jiems padedama gaminti maistą, namų ruošoje, kai reikia nupirkti maisto produktų ar vaistų, palydėti į įstaigas, pas gydytoją. Šias paslaugas 1–2 kartus per savaitę teikia lankomosios priežiūros darbuotojos. Mokestis už paslaugas priklauso nuo asmens pajamų, vidutiniškai 22 Eur per mėnesį.

„Laukiančių šios paslaugos klientų yra didžiulė eilė, tačiau turime tik 12 darbuotojų. Daugiausiai senyvų žmonių lankome Utenos mieste bei Vyžuonų ir Leliūnų seniūnijose“, – sako D. Mačionytė.

Direktorė atkreipia dėmesį, kad pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos normatyvus, socialiniai darbuotojai turėtų aptarnauti iki 6 klientų, o dirbantieji Centre lanko 10. Kitose savivaldybės skiriasi mokesčiai už paslaugas (kai kur jie žymiai jie didesni) ir darbuotojų skaičius – jų taip pat daugiau.

Kalbėdamos apie situacijas, su kuriomis darbuotojai susiduria kasdien, Centro vadovės pateikia spalvingų pavyzdžių. Nors privalo klientus aprūpinti maistu iš artimiausios parduotuvės, darbuotojoms tenka apibėgti ir penkias – „Rašėj“ akcija skalbimo milteliams, „Norfoje“ – mėsai, o kažkur grietinė pigesnė… Pas klientus lankomosios priežiūros darbuotojos keliauja pėsčiomis, prieš ekonominę krizę joms buvo nupirkti dviračiai. „Pačios ir išlepino klientus“, – sako direktorė.

Vis tik seneliai prisiriša prie juos globojančių darbuotojų, pasigenda šioms susirgus, o vienos niekaip nenori paleisti į pensiją…

20170720_125436

Klientų lankymui Centras įsigijo du naujus automobilius po 15 tūkst. eurų

 

Į teatrą nevažinėja

Žmonės neišsiverčia ir be transporto paslaugo, judėjimo negalią turintys ir viešuoju transportu negalintys naudotis uteniškiai pavėžėjami į Santariškes, sanatorijas, Utenos ligoninę ar polikliniką.

Centre numatytos ir sociokultūrinės paslaugos. Jeigu vežimėlyje sėdintis žmogus norėtų nuvykti į teatrą Vilniuje, jam ši paslauga taip pat turėtų būti suteikta. Tačiau su tokiu pageidavimu į Centrą dar niekas nesikreipė. „Esame vežę žmones ir į kapines, į neseniai vykusį neįgaliųjų renginį Utenoje, tačiau į spektaklį nuvežti dar niekas nepaprašė. Privalėtume tai padaryti. Dažniausiai mūsų transportu klientai vyksta pas gydytojus, autobusiukas beveik nuolat užimtas.“

Jeigu pajamos viršija nustatytas, transporto paslaugos mokamos ir kainuoja – 0,23 Eur/km.

Didžiausias procentas klientų į socialinių paslaugų centrą kreipiasi dėl aprūpinimo techninėmis priemonėmis.

Už simbolinį vienkartinį mokestį (0,58–3 Eur) neįgalieji, ligoniai gauna nuo ramentų iki slaugos lovų, kurių patys neįpirktų. Vieni uteniškiai kreipiasi po traumų, vežimėlis ar ramentai jiems reikalingi laikinai, tačiau nustačius neįgalumą arba dėl senatvės techninės priemonės, pvz., vaikštynės, prireikia visam gyvenimui. Atsargos nuolat papildomos, bet kai kurių priemonių tenka palaukti, dažnai pritrūksta tualetinių kėdžių, lovų.

Centro darbuotojos sako, kad visos teikiamos paslaugos paklausios, tačiau socialinės rizikos šeimoms ugdyti kasdienio gyvenimo įgūdžius kartais tenka siūlyti vos ne per prievartą.

3976 Iš viso matė 4 Šiandien peržiūrėjo

Comments (1)

  1. Ilona parašė:

    Puikus straipsnis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.