Home » Protakos » Kantri muzikos aistruoliai

Kantri muzikos aistruoliai

Kantri muzikos aistruoliai

.

Sujudo, sukruto kantri muzikos gerbėjų būriai, susipažinę su turtinga šių metų rugpjūčio 18–19 d. vyksiančia „Visagino country“ programa. Sunerimo kalbininkai – kodėl pavadinime nelietuviškas žodis? Ši diskusija brandi, kaip ir pats 24 metų sulaukęs festivalis. Jau pirmaisiais metais buvo apie tai kalbėta. Savitai, Amerikoje šaknis turinčiai muzikinei tradicijai, tarptautiniam sambūriui leista palikti daugeliui atvykstančiųjų suprantamą pavadinimą, bet pareikalauta, kad kituose kontekstuose jis būtų vadinamas kantri. Šios muzikos atlikėjai ir gerbėjai dažniausiai vartoja angliškąjį variantą, juk kalbininkai sutiko anksčiau amerikietiškuoju biliardu vadintą žaidimą vadinti pulu…

Festivalis išgarsino miestą

Kantri muzikos aistruolių veikla gimė kartu su kantri muzikos populiarėjimu Lietuvoje. 1990 m. suorganizuotas pirmas kantri muzikos festivalis „Vieną kartą per Velykas“. Festivalio tipo renginys įvyko Kauno sporto halėje. Dalyvavo lietuviai ir po grupę iš Latvijos, Estijos. Pirmasis, tikrasis kantri muzikos festivalis įvyko 1991 m. rugpjūčio 24–25 dienomis Sniečkaus mieste prie Visagino ežero ir buvo pavadintas „Visagino Country“ (aut. V. Stakėnas). Buvo kilusi grėsmė, kad festivalis neįvyks, nes būtent tada Maskvoje įvyko pučas. Šiandieninis Visaginas galėtų dėkoti festivaliui, kad taip vadinasi, nes apie miestą visi žinojo tik kaip IAE arba „Visagino country“ festivalį… Festivalis ir miestas tapo „vieno obuolio puselėmis“. Atsirado ir neilgalaikiai regioniniai – „Pūdas Druskos“, „Country Mokūlis“, „Šerifo atostogos“, „Country vakarienė“ ir kt. 1994 m. pradėjo vykti Lietuvos kantri muzikantų suvažiavimai, klubinė veikla. Suvažiavimų metu prie kantristų jungėsi bliuzo, roko ir folkroko muzikantai. 1995 m. vasario 23 d. Vilniuje, klube „Langas“, įkurta Lietuvos country muzikantų asociacija. LCMA yra savanoriška, savaveiksmė ir savarankiška organizacija, vienijanti Lietuvos Respublikos piliečius, puoselėjančius kantri muziką, šokį ir kitus žanrus, tikslas – vienyti Lietuvos muzikantus, atliekančius kantri muziką, ir žmones, kitaip propaguojančius šio žanro kryptis, bendrai veiklai, populiarinti Lietuvos kantri muzikos atlikėjus šalyje ir užsienyje. Pirmuoju prezidentu buvo išrinktas V. Stakėnas. Antrasis LCMA suvažiavimas įvyko 1996 m. ir prezidentu išrinko A. Klovą. Prezidentais buvo P. Trijonis ir E. Čekienė. 2004 m. LCMA garbės prezidentu išrinktas A. Klova. Veikla nuolat plečiasi: 2005 m. Vilniuje vyko festivalis „Vilnius bluegrass“, 2007 m. Kaune – „Saulėgrąža“.

kantri-entuziastai-1

Kantri renginius lydi motorizuota, kemperiuota ar šiaip kuprinėmis, kaubojiška apranga išsiskirianti žmonių grupė. Juos sutiksite ir Visagine. Kas jie? Festivalio Garbės prezidentė Elena Čekienė sakė, kad kartu su festivaliu atsirado ir Lietuvos kantri klubai, kurie kaip grybai po lietaus dygo Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Visagine, Panevėžyje. Net ir gerai žinančiam kantri muzikos vystymosi istoriją Lietuvoje, kalbant apie kantri klubus, kildavo daug klausimų. Šiauliai garsėjo kantri muzikos grandais a. a. V. Katiliumi, V. Stakėnu, broliais Trijoniais, „Mažųjų svirpliukų“ studija… Ten jų buvo daugiausia, bet klubas neįsisteigė. Visaginas tapo kantri muzikos sostine, buvo vadinamas lietuviškuoju Nešviliu, bet negausus klubas įsisteigė vėliausiai… Kaune, Panevėžyje grupių ar dainininkų visiškai nebuvo ir nėra iki šiol, o klubai gyvuoja, yra organizuoti. Organizacijos veikla priklauso nuo lyderio. Saulius Tučkus įkūrė kantri klubą Vilniuje. Kiek įvairių renginių, susiėjimų, gražių švenčių buvo organizuota! Įdomiai veikia Klaipėdos klubas – jie kaip kumštis. Klaipėdiečiai sugalvojo daryti kantristų vasaros stovyklas prie Dubysos, o ten: sporto varžybos, savadarbių valčių lenktynės, improvizacijų vakarai prie laužo ir šerifų sueiga centriniame vigvame. Tarsi per Popiežiaus rinkimus visi stebėdavo vigvamo stogo angą: ar pasirodys dūmai, ar ilgai jų reikės laukti… Dūmų pasirodymas reikšdavo, kad visų klubų šerifai savo posėdyje išrinko šerifų šerifą, kuris visus metus vadovaus kantristų judėjimui. Įdomu? Susisiekite, įkurkite savo klubą. „Žiemkantriai“, nepriklausomai nuo termometro rodmenų, rinkdavosi į sueigą aptarti naujienų, pademonstruoti linijinių šokių, pabrazdinti kantri baladžių, pasidalinti naujienomis. Kantri klubai taip įdomiai gyvena, kad savo veikla užkrėtė ir latvius. Jie prisijungia prie lietuvaičių ir dalyvauja tiek „Country Dubysos“, tiek „Žiemkantri“ renginiuose.

Viešbutį iškeičia į palapinių miestelį

Metinis“ klubininkų įvykis – visų susitikimas „Visagino country“ festivalyje. Daugeliui keista, kad mieste atsiranda palapinių ir kemperių miestelis. Visi klubai gyvena jame. 16 metų savanoriaujantis Aleksandras Martinkėnas sako, kad į jį atvykstantys jokiu oru nenori naudotis viešbučių paslaugomis. Bendruomenė nuolat didėja, stiprėja, kuria savas tradicijas. Čia dvi dienas ir naktis verda savas, kartais ne visiems suprantamas gyvenimas. Šeštadieniais yra verdama sriuba, kurios užtenka ir pasisvečiuoti ateinantiems muzikantams, ir organizatoriams. Tą pat dieną žaidžiami netradiciniai žaidimai – šluotbolas ir paklodžių tinklinis, vyksta linijinių šokių maratonas ir pamokos. E. Čekienė sako, kad kuomet organizatoriai pavargsta ir atrodo, kad kitąmet tikrai nebeorganizuos festivalio, klubų palapinių miestelis tarsi vitaminas suteikia jėgų ir noro dirbti toliau. Čia visi sutinkami su šypsena, apkabinimais, muzika. Šeštadienį, kai organizatoriai rūpinasi reikalais, muzikantai tikrina garsą, klubai okupuoja mažąją festivalio sceną ir demonstruoja savo sugebėjimus, organizuoja meno dirbtuves vaikams. Buvo laikas, kada kantri muzikos aistruoliai „apraudojo“ į pirtininkystės verslą pasukusį Vilniaus klubo įkūrėją – šerifą S.Tučkų, bet jis niekur nedingo: šiemet jis bus festivalio vedėjas.

Festivalio Garbės prezidentė, veiklą koordinuojanti nuo pirmųjų dienų, sako, kad neįsivaizduoja jo be Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Panevėžio kantri klubų. „Be jų tikrai kažko trūktų. Ačiū jiems, kad jie yra, kad jie propaguoja tą muziką, laisvą prerijų gyvenimo būdą, aiškina apie aprangos ir aksesuarų detales. Tai tikri kantri muzikos gerbėjai. O aš didžiuojuosi, kad prie jų pomėgių, prie klubų atsiradimo ir gyvavimo prisidėjome ir mes.“

kantri-fanu-stovykla-sventes-prieigose

Kilo iš baladžių

Ar žinome, kas yra kantri muzika? A. Klova teigia, kad šiuo metu yra sunku nurodyti bent vieną tikrojo, grynojo kantri grupę Lietuvoje. Žmonės klysta ir yra klaidinami, kad kantri muzika tai paprasčiausia kaimo muzika. Kalnų regionuose ji buvo siejama su Amerikos pietų pusės kaimu. Šią muziką kurti ir skleisti pradėjo žmonės, kurie nuo urbanizuotos didžiosios Amerikos dalies buvo gamtos izoliuoti didžiuliame kalnų regione. Jų kūrybos pagrindas buvo airiškos ir škotiškos baladės, atsineštos iš savo gimtųjų vietų, nes tie žmonės buvo emigrantai. Kuriama muzika buvo atliekama savos gamybos instrumentais, dainavo apie tai, kas supo ir rūpėjo: šeima, darbas, dievai, tradicijos (ne tik naujosios, bet ir senosios žemės). Viskas atsispindėjo jų muzikoje. Visuomenei keičiantis iš kaimiškosios į miestietišką, iš agrarinės į industrinę, kantri muzika augo ir keitėsi drauge (po II pasaulinio karo ji persikėlė į priemiesčius). Iš pradžių grota akustiniais styginiais instrumentais – gitara, smuiku, bandža, vėliau ir elektriniais instrumentais. Šiuo metu kantri jau ne vien amerikietiška muzika. Šio stiliaus atlikėjai populiarūs Afrikoje, gerbiami Japonijoje, Europoje. Senoji, ansambliškoji (kolektyvinio kūrimo) linija buvo stabili, neišgyveno jokių kokybinių pokyčių. Kūrėjai džiaugėsi populiarumu, o ypač tuo, kad jos mielai klausėsi ir kitų stilių gerbėjai. Kantri muzikantai (siekdami pripažinimo) ėmė dainuoti šlagerius, suteikdami jiems kantri atspalvį. Pirmas kantri dainos įrašas buvo atliktas 1922 m. Melodiją pagrojo smuikininkas Eck Robertsosn, o daina vadinosi „Sally Goodin“. Visagino festivalyje dalyvavęs prancūzas Kevinas Buckley sakė: „Kantri muzika yra geriausias būdas papasakoti istoriją apie žmonių gyvenimą, šeimą ir draugus. Perteikti skirtingus jausmus. Galima rasti tikrai daug puikių kantri dainų apie pačius įvairiausius jausmus, kuriuos tenka žmogui išgyventi. Nuo liūdesio iki džiaugsmo, bet pačios geriausios dainos atskleidžia ne tik jausmus, bet ir papasakojaб kokia visgi yra žmonija.“

kantri-entuziastai-2 kantri-entuziastai

Lietuvoje išpopuliarino Simas

Lietuvoje kantri muzika pradėta groti XX a. 8-jo dešimtmečio pradžioje. Judėjimo pradininkas – Vytautas Babravičius-Simas. Dešimtmečio pabaigoje Simas įkūrė pirmąją grupę „Deficitai“ (iki 1983 m). 1981 m. kompozitorius A. Klova subūrė antrąją grupę „Kikilis“, joje buvo įvairių specialybių studentai. Sovietinės sistemos nemėgstamą muziką tekdavo legalizuoti satyrinių tekstų arba internacionalizmo ideologijos priedanga. „Kikilis“ kelis metus priklausė Vilniaus miesto komjaunimo komiteto interklubui. 1986 m. Šiauliuose stalius, pagal pašaukimą ir šeimos tradicijas muzikantas Pranciškus Trijonis (vienas iš jo brolių gyvena Ignalinos r., Dūkšte) įkūrė kaimiškos muzikos ansamblį „Jonis“, įsteigė pirmąjį kantri muzikos klubą „Juonė pastuogė“,
1995 m. pradėjo organizuoti festivalį „Country Joninės“. 1987 m. Simas įkūrė grupę „Runos“ ir išleido plokštelę „Vyturėliai jūs mano“. 1987 m. rudenį Lentvario kilimų gamyklos kaimo kapela „Vienkiemis“ buvo reorganizuota į kantri muzikos grupę (vad. Arūnas Kybartas). 9-to dešimtmečio pabaigoje kantri muzika susidomėjo buvęs bardas, baladžių autorius ir atlikėjas Virgis Stakėnas, žemaitišką kantri ėmė propaguoti ventiškiai broliai Teniukai „Zewizdruols“. 1995 m. Šiaulių grupės „Vairas“ lyderis V. Katilius įkūrė grupę „Obuolys“, vėliau reorganizuotą į „Crazy Crow“. 1993 m. Mažeikiuose gimė pirmasis kantri šokių kolektyvas „Mažasis Kaubojus“. 1996 m. buvo išleistas pirmasis Lietuvoje kantri CD – Simo „Ąžuolams, liepoms“. 1996 m. A. Klova subūrė „New Grass“ stiliaus grupę „Grass and ever“, kurioje grojo jauni, nežinomi muzikantai. Tais pat metais A. Klovos iniciatyva gimė jungtinė kantri ir bliuzo muzikantų komanda – „Country-Blues Session Band“ (CBSB), o 1999 m. ši grupė užėmė II vietą konkurse „Coutry Europa“ ir tapo viena stipriausių Europos kantri gru
pių. Šios grupės ir „4Fun“ vokalistė Julija Ritčik gavo LCMA Šlovės premiją kaip geriausia 2000 m. kantri vokalistė. Vėliau CBSB perorganizuojama į „Klova Band“. 1997 m. A. Klova suorganizavo pirmą tarptautinį „Bluegrass“ muzikos projektą „Bluegrass Friends“ su muzikantais iš Kentukio. Atsirado daugiau grupių, vadinančių save kantri muzikantais: „Šulnys“, „Karčiama“, „Maksas ir kompanija“, „Imperija“ ir kt. Nemažai kantri muzikos savo repertuare turi „The road band“, „4Fun“, „Energy“ ir kt. 2006 grupė „4Fun“ atstovavo Lietuvai Eurovizijos dainų konkurse, tiesa, ne su kantri stiliaus daina…

Kantri muziką bandė dainuoti ir vaikai – R. Trijonio šeimyninė grupė „Svirplys“ su soliste Vaida Trijonyte. 2001 m., pradėjęs dėstyti B. Dvariono muzikos mokykloje, A. Klova įkūrė „JAV folk ir country muzikos“ studiją, kuri su klaipėdiečių „Viksva“ profesionaliai ruošia kantri muzikantus nuo mažens. 2000 m. A. Klova leidykloje „Kronta“ išleido knygelę „JAV fidlerių melodijos“, kuri kol kas yra vienintelė metodinė medžiaga, skirta kantri muzikai lietuvių kalba.

Parengė Dalia Savickaitė

 

 

1497 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.