Home » Gallery » Švietimas » Profesinių mokyklų vadovai: labiau reikia darbininkų nei direktorių

Profesinių mokyklų vadovai: labiau reikia darbininkų nei direktorių

Profesinių mokyklų vadovai: labiau reikia darbininkų nei direktorių

.

Kristina SAKAITĖ

Šiemet startavusi bendra priėmimo į profesines mokyklas sistema kai kuriems stojantiesiems sukėlė papildomų sunkumų – ne visi mokėjo užpildyti elektroninius prašymus, o mokyklų administracija būsimiesiems mokiniams gelbėjo ir kuriant elektroninius paštus.

Nepaisant kai kurių nesklandumų, pasibaigus pirmajam priėmimo etapui į profesines mokyklas, populiariausių profesijų grupėse liko vos po kelias laisvas vietas. Mokyklų vadovai džiaugiasi, kad sulaukta kiek didesnio stojančiųjų susidomėjimo nei praėjusiais metais.

Nuo ateinančio rugsėjo Utenos apskrities profesinėse mokyklose įgyti profesiją panoro keli šimtai jaunuolių.

alekna

Z. Alenkna / Utenos RPMC archyvo nuotrauka

Finišo tiesiojoje – statybininkai ir virėjos

Utenos regioniniame profesinio mokymo centre (RPMC) pirmas priėmimo etapas baigėsi rugpjūčio 18-ąją, jaunuoliai prašymus pildė ir paskutinę dieną.

Šiemet pirmą kartą stojantiesiems į profesines, kaip ir aukštąsias mokyklas, buvo naudojama Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO) sistema. „Mūsų mokiniai, būsimieji klientai, dar ne viską supranta, bet matome šioje sistemoje ir daug privalumų: sumažėjo popierizmo, jaunuoliai ir būdami užsienyje gali pateikti prašymus, nereikia važinėti į vietą, tačiau yra ir trūkumų. Pripažinkime, ne visi kaime gyvenantys dešimtokai turi elektroninį paštą, kuriame galėtų gauti informaciją. Bet mes padedame jiems susikurti adresus“, – apie naujoves kalba Utenos RPMC direktorius Zenonas Alekna.

Centro vadovo teigimu, priėmimas vyksta geriau nei pernai. Laukiama daugiau mokinių po 9 klasių, norinčių įgyti vidurinį išsilavinimą ir profesinių žinių.

Utenos RPMC – mokinių skaičiumi apskrityje gausiausia mokykla, prašymus mokytis joje jau pateikė 218 jaunuolių, liko per 30 laisvų vietų. Naujokų skaičius keisis po antrojo priėmimo etapo, kuris truks iki rugsėjo 15 d. „Jaunimas neskuba – dar daug kas atostogauja prie jūros ar pas senelius kaime, kiti – dirba. Nemažai jaunimo su prašymais mokytis susirenka paskutinėmis dienomis, o kai paklausiame, kur buvo anksčiau, jie stebisi: o kur skubėti?“ – naujokų įpročius atskleidžia mokyklos vadovas.

Automobilių mechanikų, statybininkų apdailininkų grupėse liko po kelias laisvas vietas, konditerių grupė perpildyta, norą mokytis kepti duoną ir pyragus pareiškė 28 jaunuoliai. Maisto pramonės darbuotojo profesinių įgūdžių mokytis norėtų 24, staliaus – 27 jaunuoliai.

„Kas mėgsta staliaus amatą, darbą lengvai gali rasti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, – patikina direktorius. – Tie, kuriems sunkiai sekasi mokslai, turi problemų su sveikata, gali rinktis viešbučių darbuotojo specialybę. Šiuo metu yra 12 pareiškusių norą.“

Populiariausios specialybės šioje mokymo įstaigoje – virėjo, automobilių mechaniko ir statybininko apdailininko.

Nenoriai mokslus profesinėje mokykloje renkasi 8 klases baigę mokiniai. Centre jie gali įgyti pagrindinį išsilavinimą, susipažinti su specialybe per technologijos pamokas.

Utenos RPMC mokslus renkasi vietinis jaunimas, po kelis mokinius atvyksta iš aplinkinių – Zarasų, Ignalinos, Anykščių, Molėtų – rajonų.

Direktorius Z. Alekna primena, kad Utenos RPMC mokiniams (išskyrus siekiantiems gauti antrą kvalifikaciją) mokama stipendija, yra galimybė gyventi bendrabutyje, galima vykti į stažuotes užsienyje – Italiją, Austriją, Portugaliją, Vokietiją. „Kol kas kalbos dėl mokyklų optimizavimo nurimo, bet, mano galva, mums labiau reikia darbininkų negu direktorių“, – reziumuoja pašnekovas.

img_0038

Utenoje rengiami maisto pramonės darbuotojai / Redakcijos archyvo nuotrauka

Atsižvelgia į rajono poreikius

Anykščių technologijos mokykloje pirmakursių skaičius ateinančiais mokslo metais, tikėtina, perkops 100. Iki rugpjūčio 18 d. jau paduota apie 90 prašymų – daugiau nei planuota. Mokyklos direktorius Ramūnas Zlatkus patikina, kad skaičiai dar keisis, pvz., pernai vien paskutinę priėmimo savaitę į mokyklą suskubo prašytis 50 naujokų.

Būsimieji mokiniai noriai renkasi tarptautinių pervežimų vairuotojo-ekspeditoriaus, apsaugos darbuotojo profesijas, nes apskrityje niekas daugiau to nemoko. Į antrus metus komplektuojamą poilsio paslaugų organizatoriaus grupę surinkta jau 20 mokinių. Įgiję profesiją jie galės dirbti aptarnavimo, paslaugų srityje, mažiau populiarumo sulaukia siauresnio profilio – viešbučio darbuotojo specialybė.

Iškilus dvejonėms, ar reikalinga Anykščiuose rengti virėjus, direktorius tikisi, kad ta programa bus palikta. „Maitinimo įstaigų Anykščiuose padaugėjo ir visos prašo darbuotojų. Į mus su prašymais be LAMA pagalbos jau kreipėsi 20 jaunuolių, turime vardinį sąrašą, tikimės, kad jie nuo rugsėjo galės mokytis virėjo specialybės“, – sako R. Zlatkus.

Tarp vaikinų, kaip ir kitur, populiari technikos priežiūros verslo darbuotojo specialybė. Tačiau automechanikų (po 12 klasių) grupės surenkamos tik kas antrus metus. Direktoriaus manymu, priežastis paprasta: automechanikus rengia daug profesinių mokyklų. „Bet yra kita bėda – kai atvažiuoji į servisą ir reikia suremontuoti automobilį – nėra kam“, – juokauja pašnekovas.

Utenos apskrities siuvimo įmonės nuolat ieško siuvėjų. Jų rengimo pamažu atsisakė beveik visos profesinės mokyklos, nes ši specialybė buvo itin nepaklausi. Anykščių technologijos mokykloje bandyta rengti ir žirgininkystės specialistus – sulaukta 3 prašymų. „Kartais darbdaviai priekaištauja, kad trūksta darbuotojų. Mes galime pasiūlyti mokytis profesijos, bet jeigu jaunimas jos nesirenka, mes nepriversime. Mūsų pagrindinės kryptys, atsižvelgiant į rajono poreikius – paslaugos ir technikos priežiūra. Yra daug ūkininkų, jie kreipiasi ieškodami žemės ūkio technikos darbuotojų, nes kaime jaunimo nebeliko, o naujos technikos, traktorių – nemažai, bet nėra kam ją valdyti

Nepasakyčiau, kad besirenkančių mokslus profesinėse mokyklose labai daugėtų, tačiau metai stabilūs. Yra jaunimo, ateinančio įgyti antrą kvalifikaciją – kuo daugiau žinių ir praktikos turės, tuo lengviau susiras darbą. Jeigu antrą kartą jaunimui mokytis nebeleis ir reikės už tai patiems susimokėti, manau, besimokančiųjų sumažės“, – kalbėjo Anykščių technologijos mokyklos direktorius R. Zlatkus.

12885_7c9e1929d7258ab855adb483dec0bddc

Rizikingas eksperimentas

Alantos technologijų ir verslo mokyklos direktorius Vladas Pusvaškis sako, kad šiais metais startavusi internetinė bendro priėmimo į profesines mokyklas sistema šiek tiek sujaukė priėmimo ritmą – sulaukta ir besipiktinančių tėvų priekaištų, kad per 2 mėnesius nuo prašymų registravimo nesulaukia informacijos, ar vaikai bus priimti mokytis. „Pas mus atvyksta vaikai iš kaimų, kai kurie gyvena asocialiose šeimose, jiems trūksta įgūdžių registruojantis elektronine sistema. Bendra priėmimo sistema atsirado per vėlai – nuo gegužės mėnesio, reikėjo ruoštis tam anksčiau. Viliuosi, kad nuo rugsėjo mėnesio bus leista atlikti paprastą, neelektroninį priėmimą. Paprastai pirmosiomis rudens dienomis sulaukiame dar apie 20 mokinių“, – pasibaigus pirmajam priėmimo etapui situaciją apibūdino Molėtų rajone esančios profesinio rengimo įstaigos vadovas.

Vis tik V. Pusvaškis pasidžiaugia, kad priėmimas vyksta gana aktyviai – kaip ir planuota, sulaukta beveik 200 prašymų.

Alantos mokykloje profesiją besirenkantys jaunuoliai dažniausiai į prašymus įrašo virėjo ir automechaniko specialybę, dar daugiau pageidaujančių tapti apskaitininkais-kasininkais. Direktorius džiaugiasi, kad pasitvirtino rizikingas šių metų eksperimentas – parengti siuvėjų grupę. Pagal modulinio mokymo programą bus rengiamos siuvėjos „Utenos trikotažui“, įmonė savo ruožtu pažadėjo mokyklai pagelbėti įranga. „Specialiai autobusu vežėme Molėtų moksleives į trikotažo įmonę, kad pamatytų, kaip vyksta gamybos procesas, jos klausėsi pasakojimo apie darbo specifiką, užmokestį ir t. t. Matyt, tas dalykas pasiteisino, nes prašymus mokytis siuvėjos profesijos padavė 18 merginų.“ Apsaugininkų ir vairuotojų-ekspeditorių rengimo alantiškiai šiemet atsisakė, kad neperpildytų rinkos. Mažai mokinių, norinčių tapti želdynų tvarkytojais, jaunimas pasyvokai renkasi ekologinio ūkio darbininko ir staliaus profesijas.

Direktorius nepraranda optimizmo ir teigia, kad per pastaruosius ketverius metus be didelių invazijų iš šalies profesinis mokslas atsigauna. Prieš keletą metų į Lietuvos profesines mokyklas atėjo mokytis 400 aukštąjį mokslą baigusių jaunuolių, o pernai – jau per 2000. „Gyvenimas padiktavo, ką pasirinkti. Pasaulyje tik 28 proc. abiturientų renkasi universitetus. Aš dar 1968 m. Troškūnuose baigiau profesinę mokyklą, bet niekas man nesutrukdė paskui baigti Lietuvos veterinarijos akademijos ir Vytauto Didžiojo universiteto. Dabartiniams vadovams, nesvarbu, kokioje srityje jie dirbtų, dažnai pritrūksta būtent praktinių žinių“, – sako ilgametis Alantos verslo ir technologijų mokyklos direktorius Vladas Pusvaškis.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, Lietuvoje – per 70 profesinio mokymo įstaigų, jos siūlo apie 200 įvairių profesijų.

164 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.