Home » Gallery » Verslas » Ūkininkai pratina lietuvius prie jautienos

Ūkininkai pratina lietuvius prie jautienos

Ūkininkai pratina lietuvius prie jautienos

.

Daiva ČEPĖNIENĖ

Zarasų rajono Samanių kaime vietos ūkininkas, veterinarijos gydytojas Gintaris Petrėnas prieš pusantrų metų įkūrė žemės ūkio kooperatyvą „Sartų lankų jautiena“. Tokių kooperatyvų kaip šis Lietuvoje daugiau nėra. Anot kooperatyvo vadovo, ne tik Lietuvoje: tokių nėra nei Lenkijoje, nei Čekijoje, nei Vokietijoje. Dauguma mūsų šalyje veikiančių kooperatyvų užsiima tik viena veiklos rūšimi – augina žaliavą arba užsiima gamyba, tačiau „Sartų lankų jautienos“ kooperatyvo veikla platesnė.

Pavieniams ūkininkams realizuoti produkciją sudėtinga

Mintis suburti kooperatyvą Gintariui Petrėnui kilo tuomet, kai kaime ir jo apylinkėse, kur jis pats dirbo veterinarijos gydytoju, žmonės pradėjo mažinti laikomų gyvulių kiekį. Mažinant ūkius gyventojams veterinarinių paslaugų prireikdavo vis mažiau. Tada Gintaris Petrėnas pradėjo plėsti savo ūkį, bet greitai suprato, kad viso to, ką užaugina, tik su šeimos nariais nesuvalgys. Realizuoti savo produkciją pavieniams ūkininkams, anot pašnekovo, gana sudėtinga. Parduodamos jautienos kaina nepadengia visų auginimo išlaidų. Be to, klientams būtina užtikrinti atitinkamą tiekiamos produkcijos kiekį, nenutrūkstamą produktų tiekimo garantiją. „Klientui nepasakysi, kad palauk, kol užaugs, šiandien neturiu“, – pasakojo pašnekovas. Todėl susibūrus bendraminčių ūkininkų grupelei ir pasvarsčius, idėja kurti kooperatyvą tapo realybe. Samanių kaime susibūrę ūkininkai išsinuomojo iš privataus žmogaus tuščius pastatus ir pradėjo veiklą. Pirmieji į kooperatyvo veiklą įsitraukė dusetiškiai ūkininkai Artūras Vaitkevičius, Zita Lukošiūnienė, prisijungė ir netoli Zarasų ūkininkaujantys Povilas Kelečius, Martas Mikutavičius, vėliau kooperavosi kiti ūkininkai. Vienas iš kooperatyvo narių anksčiau, kad užsidirbtų pragyvenimui, liejo prakaitą Norvegijoje, tačiau grįžo į Lietuvą, įkūrė ūkį, įstojo į kooperatyvą ir važiuoti dirbti svetur nebeketina. Šiuo metu kooperatyvui priklauso 9 nariai. Dauguma jų augina Angusų veislės mėsinius galvijus, ruošia produkciją iš mėsos ir rūpinasi rinkos paieškomis, realizacija. Ši mėsinių galvijų veislė jau tapo „Sartų lankų jautienos“ kooperatyvo prekės ženklu. G. Petrėno teigimu, pradėjus kurti kooperatyvą daug kas atkalbinėjo nuo šios minties sakydami: „Net nepradėkit. Čia niekas nevalgo tos jautienos.“ Tačiau kooperatyvo nariai per pusantrų metų jau spėjo įsitikinti, kad visgi paragavusieji „Sartų lankų jautienos“ auginamos mėsos tampa nuolatiniais vartotojais. Anot G. Petrėno, susikooperavę ūkininkai užsitikrina galimybę išlikti rinkoje, palaikyti stabilią parduodamos produkcijos kainą, suburiamas nuolatinių klientų ratas. „Tinkamo realizacijai svorio galvijas užauga mažiausiai per pusantrų metų. Mes, kaip kooperatyvas, visada užsakovams turime ką pasiūlyti“, – pasakojo Gintaris Petrėnas.

img_0038

„Sartų lankų jautienos“ vadovas Gintaris Petrėnas nekritikuoja ir nepeikia produkcijos, kuri siūloma pirkėjams didžiuosiuose prekybos centruose, tačiau teigia, kad pats ten parduodamos mėsos nepirktų / Daivos Čepėnienės nuotraukos

Apyvarta išaugo

Kooperatyvo nariai, sudėję narių sumokėtą stojamąjį mokestį (po 2 500 eurų iš kiekvieno), nusipirko dėvėtą, bet veikiančią įrangą ir kooperatyvo patalpose atidarė išpjaustymo cechą. Ceche darbuojasi vienas iš ūkininkų, kuris laiko mažesnę gyvulių bandą ir gali dalį laiko skirti darbui ceche. Tas pats darbuotojas rūpinasi ir logistika: paruoštą mėsą išvežioja klientams. Savo skerdyklos ir dešrų gaminimo cecho kooperatyvas neturi, šias paslaugas perka. Galvijai skerdžiami Rokiškyje veikiančioje įmonėje, dešros gaminamos Biržų rajone. Bet jau artimiausiu metu į išpjaustymo cechą planuojama priimti dirbti ir antrą žmogų, taip pat įsigyti reikiamą įrangą ir atidaryti dešrų gaminimo ir mėsos vytinimo cechą. Anot kooperatyvo vadovo, paklausa vytintiems produktams rinkoje nuolat didėja. Akivaizdu, kad kooperatyvo veikla įsivažiuoja: pirmaisiais gyvavimo metais apyvarta siekė tik 6 000 eurų, o šiemet jau šoktelėjo iki 60 000 eurų. Kiekvienas kooperatyvo narys pelną skaičiuoja nuo savo užaugintos ir realizuotos produkcijos. Dalis kooperatyvo pelno skiriama darbuotojo atlyginimui, transporto ir kitoms išlaidoms.

Realizuoja Lietuvoje

Ūkininkų produkciją perka smulkūs užsakovai. Per savaitę paskerdžiami tik 2 galvijai. Ceche dar neruošiami dideli kiekiai mėsos užsienio rinkoms ar stambesnėms prekybos įmonėms Lietuvoje. Realizacija, klientų paieškomis rūpinasi visi kooperatyvo nariai, tarp klientų – Vilniuje, Kaune, Tauragėje, Šiauliuose Utenoje, Visagine veikiantys restoranai, specializuotos parduotuvės, besiorientuojančios į aukštą produktų kokybę. Pavieniai klientai jautienos skerdienos ar gaminių užsisakyti gali kooperatyve arba internetinėje platformoje „Kaimas į namus“, „Balta karvė“ ir užsakyta produkcija bus pristatyta į namus. Jautienos kumpio kaina perkant tiesiai iš kooperatyvo arba užsisakant internetu siekia apie 10 eurų. Išpjovos kilogramas kainuoja apie 24 eurus, šonkauliukai, krūtinkauliai – apie 5 eurus.

Augina natūraliomis sąlygomis

Angusų veislės galvijų mėsa ypatinga tuo, kad kaupia riebalus, greičiau subręsta, šios veislės jautiena yra sultinga, minkšta ir laikoma skaniausia mėsa. Angusai yra beragiai. Karvės užauga iki 450–500 kg svorio, buliai pasiekia ir 850–1000 kg svorį. Kooperatyvui priklausantys ūkininkai galvijus augina be koncentruotų pašarų. Vasarą ganydamiesi palaidi ganyklose jie ėda žolę, žiemą šeriami šienu arba šienainiu. Į racioną įterpiami tik būtini mineraliniai priedai. Žiemos metu galvijų bandos ganosi lauke, tik nuo nepalankių oro sąlygų slepiasi įrengtose pastogėse. Natūraliomis sąlygomis užaugusių galvijų mėsa yra sveikesnė ir aukštesnės kokybės.

Nepaisant nesėkmių judama į priekį

Nepaisant nesėkmingo bandymo įgyvendinti projektą bendradarbiaujant su Darbo birža ir sukurti darbo vietą kooperatyve bei kitų neigiamų niuansų, kuriuos besivienijantys ūkininkai įžvelgia šalies politikoje ir mokestinėje sistemoje, čia nesiskundžiama, o judama į priekį. „Sartų lankų jautienos“ žemės ūkio kooperatyve vadovaujamasi kryptinga filosofija ir tarpusavio draugiškumo principu. Vertinamos ir puoselėjamos ne tik senosios lietuviško ūkio ir maisto ruošimo, bet ir naujos natūralaus maisto ruošimo technologijos.

img_0047

 Jautiena specialioje patalpoje brandinama 2 savaites

img_0038

Kooperatyvo įkūrėjas šalia vienos iš turimų 3 Angusų veislės galvijų bandų

img_0044

Kooperatyvo patalpose įrengtas išpjaustymo cechas

img_0033

 Aberdynų-Angusų veislės galvijų mėsa pripažinta viena iš skaniausių

1465 Iš viso matė 3 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.