Home » Spindulys » Knyga, stiprinanti mus

Knyga, stiprinanti mus

Knyga, stiprinanti mus

.

Stepas EITMINAVIČIUS

„Utenos Indra“ išleido prasmingą knygą „Nalšios piliakalniai žili“.

„Utenos apskrities žiniose“ jau buvo rašyta apie mūsų krašto tautodailinkų darbų (karpinių, tapybos) parodą šia tema. Ją pristatant akcentuota, kad šie dailės kūriniai taps knygos, kurioje bus spausdinama mūsų rašytojų, literatų kūryba, tautosaka, kraštotyrinė medžiaga, dalimi.

Rugsėjį šis leidinys pasirodė. Į pasidžiaugimo knyga šventę susirinko autoriai, svečiai. Kokia yra pagrindinė tema, kokios yra pagrindinės leidinio idėjos? Meniniu, publicistiniu žodžiu, tapybos vaizdais, karpiniais pasakojama apie Lietuvos istoriją, susijusią su piliakalniais. Jie yra šalia mūsų, mes būdami čia jaučiame kitoniškas akimirkas – mat būname tolėliau nuo kasdienybės, arčiau praeities žingsnių. Dauguma knygos autorių teigia, jog atsidūrimas šioje erdvėje juos stiprina, kelia pasididžiavimą savo šalimi. Galvodami apie Piliakalnių metus, apie Atkurtos Lietuvos 100-metį autoriai stengėsi paliudyti meilę savo kraštui, papasakoti savo išgyvenimų istorijas.

Keli skaičiai: 40 karpinių, tapybos darbų, 53 grožiniai ar publicistiniai tekstai. 15 tautodailininkų, 27 literatai stabtelėjo prie vienos temos. Audronės Misiukaitės esė „Kodėl kopiame į piliakalnius?“ bene labiausiai apibendrina knygos pagrindines mintis:

„Piliakalnis. Jis tebestovi. Kaip simbolis. Kaip kapas. Jis ištyli bei saugo visas istorijas, kurios nagrinėjamos kur kas aukščiau nei pati aukščiausia kalno viršūnė. Gal tai kartais ir kviečia kopti jo šlaitais. Kad uždegtume atminimo žvakelę, atneštume maldą. Kad pamąstytume apie praeitis – tiek pačias seniausias, kurias istorikai bando atkurti, tiek tas, kurias mename mes ar mūsų tėvai bei seneliai. Kad apmąstytume savo giminės medį, kad pabandytume įsivaizduoti, kiek galėjo būti šakų, jei ne karai, kovos, kalėjimai, tremtys. Tiesiog pamąstytume, nes kartais atrodo, jog kai kas tikrai pasijustų geriau, jeigu nustotume šitai daryti.“

Knygos sudarytoja literatų klubo „Verdenė“ pirmininkė Regina Stakėnienė visą gyvenimą domėjosi kraštotyra, piliakalniais, todėl ši inciatyva – sudaryti knygą – nebuvo atsitiktinė. Klubo pirmininkė, skatindama tautodailininkus, literatus darbui, rinkdama tekstus, suvienijo šią bendruomenę bendram kūriniui – knygai. Šiek tiek netikėtas Reginos Stakėnienės kalbos posūkis: „Apie kiekvieną autorių galėčiau labai daug papasakoti. Kokie jie, kaip laikėsi įvairių virsmų metu…“ Tai dar vienas dalyvavimo šiame projekte aspektas.

dsc_0083

Knygos pristatymas / Kristinos Sakaitės nuotraukos

Gražus buvo karpinių, tapybos darbų ar literatų kalbėjimas apie savo vaikystę, kada gyveno šalia piliakalnių, – ta patirtis vėliau ir pražydo piešiniais ar eilėraščiais. Įdomią istoriją prisiminė Baniutė Žilėnaitė-Baravykienė: „Po karo, apie 1957-uosius, ginutiškiai jaunuoliai sugalvojo suruošti gegužinę būtent ant piliakalnio. Kažkas dar pasiūlė iškelti trispalvę vėliavą. Taip ir padarė. Šoko poros, skambėjo „Plaukė sau laivelis piliakalnio link“, o virš galvų – trispalvė: vienų žinota, kažkieno pamatyta, kažkieno nepastebėta, bet buvo.“ Įdomus faktas, kuris daug pasako apie žmonių ryžtą, drąsą, patriotizmą. Vygantas Varneckas vaikystę leido toliau nuo Utenos, bet šalia piliakalnių. Įsiminęs pasakojimus apie Lietuvos didįjį kunigaikštį Gediminą. „Kai likimas lėmė atsidurti Tauragnuose, tai Taurapilis tapo mūsų svarbių švenčių vieta.“ Alvyra Žemaitienė, kaip paaiškėjo, irgi augo prie piliakalnio, tad vėliau jį ir kitus netoli esančius nutapė. Kas įsidėmėtina? Kad tai, kas buvo pamatyta, pajausta vaikystėje, liko kaip vienas esminių gyvenimo patyrimų. Tie pojūčiai vėliau, jau žymiai vėliau padėjo tapant, karpant, rašant.

Tautodailininkė Rasa Slesoriūnienė taip apibendrino savo emocijas, požiūrį: „Aš čia ieškau ne materialaus turto, o dvasinių lobių. Piliakalniai maitina mūsų dvasinę ugnį.“ Jai pritarė ir poetas Petras Panavas: „Tai mūsų atrama, mūsų stiprybė.“

Šventėje, kurioje buvo džiaugiamasi pasirodžiusia knyga, nuskambėjo ir toks klausimas: „O ar mūsų vaikams, anūkams ši vieta bus reikšminga?“ Seimo narys Edmundas Pupinis įsitikinęs, kad kitaip negali būti: „Mes lankome piliakalnius, jie tai mato, tad tikrai lankys.“ Autoriams turėjo būti svarbus toks įvertinimas: „Seime visiems šią knygą rodysiu ir didžiuosiuos.“ Eglė Kirilauskaitė, atstovaujanti jaunimui, pasakojo apie savo bendraamžių veiklą: domisi baltiškomis tradicijomis, rengia gražias apeigas: „Mes ten dainuojame liaudies dainas, prisimename senąsias giesmes.“

Į klausimą, ar jauniems žmonėms reikšminga ši vieta, įtikinamai atsakė Utenos meno mokyklos folklorinis ansamblis „Sietynas“, kuriam vadovauja Rima Garsonienė. Mokiniai taip gražiai dainavo, taip gražiai grojo, kad buvo galima tik stebėtis. Tai galėtų būti atsakymu, jog tąsa yra ir bus, jog mūsų tautos patirtis yra perimama.

Ką buvo galima suprasti knygos pristatymo šventėje? Kad susirinko daug žmonių, kurie džiaugėsi šiuo leidiniu. Kultūros skyriaus vedėjos Jūratės Misiūnienės, tautodailininkų klubo „Svirnas“ pirmininkės Zitos Indriūnienės, kraštotyros muziejaus direktorės Lilijos Jovarienės, Daliaus Riboko, Stasio Masionio viešai ar individualiai ištarti žodžiai, savų eilėraščių skaitymas skatina susikaupti ir reflektuoti Atkurtos Lietuvos 100-mečio, savo pilietinių iniciatyvų prasmę. Savaime kilo klausimas: „Ar kitais metais mes jau nesidomėsime šia tema?“ Labai emocingai, įtikinamai atsiliepė literatė Regina Abukauskienė: „Aš dirbsiu toliau. Esu kilusi iš Daugailių krašto, iš Šlepečių. Rašysiu (gal sukursiu padavimų) apie tėviškės praeitį.“

Kraštotyros muziejuje, kurioje vyko šventė, buvo jauku. Jo darbuotojų susidomėjimas, pagalba, paskatinimo, padėkos žodžiai – tai tikėjimo, kad knyga „Nalšios piliakalniai žili“ nebus užmiršta, kad ja susidomės mokytojai, mokiniai, pagrindas. Kita vertus, ji iškart tampa ir muziejiniu eksponatu, kuris ateities žmonėms paliudys, kuo mes gyvenome Utenoje 2017 metais.

Leidybą rėmė rajono savivaldybė iš kultūrinės veiklos finansavimo lėšų.

dsc_0080 dsc_0082 dsc_0087 dsc_0079 dsc_0084

dsc_0075 dsc_0078 dsc_0089

865 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.