Home » Protakos » Europos kultūros paveldo dienos – mums ir apie mus

Europos kultūros paveldo dienos – mums ir apie mus

Europos kultūros paveldo dienos – mums ir apie mus

.

Idėja pradėti rengti paveldo dienas gimė Prancūzijoje dar 1984 metais. Jos iniciatorius buvo Prancūzijos kultūros ministras Jack Lang. Per keletą metų šis renginys išplito po daugelį vakarų Europos šalių ir pasidarė toks populiarus, jog nuo 1991 metų Europos Tarybai inicijavus ir parėmus Europos Sąjungai visoje Europoje imtos rengti Europos paveldo dienos.
Renginys yra skirtas visuomenei, siekiant ją supažindinti su kultūros paveldu, parodyti tai, kas paprastai yra visuomenei neprieinama, arba aktualizuoti vienokią ar kitokią kultūros paveldo sritį. Lietuvoje Kultūros paveldo dienos jau vyko tokiomis temomis: 1995 „Ankstyvoji mūro statyba Vilniuje“, 1996 „Istorinių paminklų pritaikymas“, 1997 „Dvarai ir rūmai Lietuvoje“, 1998 „Kultūros vertybių apsauga: piliečiai, visuomenė, valstybė“, 1999 „Istoriniai parkai ir sodai Lietuvoje“, 2000 „Technikos paminklai Lietuvoje“, 2001 „Gynybiniai įtvirtinimai Lietuvoje“, 2002 „Medinė architektūra Lietuvoje“, 2003 „Istoriniai miestai: sena ir šiuolaikiška“, 2004 „Žydų kultūros paveldas Lietuvoje“, 2005 „Europa, bendras paveldas. Kultūros vertybės ir kultūrinis turizmas“, 2006 „Europa, bendras paveldas. Išsaugokime praeitį“, 2007 „Europa, bendras paveldas. Kultūros keliai“, 2008 „Istoriniai vargonai Lietuvoje“, 2009 „Europa, bendras paveldas. Istoriją kuriame kartu“, 2010 „Šeima ir kultūros paveldas“, 2013 „Epochų ženklai“, 2014 „XX a. pradžios skonis“, 2015 „Paveldėkime savo ateitį“, 2016 „Kultūros paveldas ir bendruomenės“. Nesidominčiam mūsų šalies kultūrinis paveldas atrodo labai monotoniškas, neįvairus, bet paskaitykite temų pavadinimus! Kokia įvairovė mūsų krašte, o kiek dar neįvardintų, subtilių, sakralių objektų.

Šių metų tema labai plati – „Kultūrinis kraštovaizdis: nuo piliakalnių iki miesto bokštų“. Tradiciškai šiuos renginius šalyje koordinuoja Kultūros paveldo departamentas, už renginių organizavimą atsakingos savivaldybės, kultūros įstaigos. Šių metų renginiais siekiama atkreipti dėmesį į archeologinių vietovių, istorinių miestų ir miestelių, senųjų kaimų, kelių ir gatvių tinklą, dvarų sodybų, istorinių parkų ir sodų, sakralinių statinių, kapinių, pramonės ir kitų kultūros paveldo objektų tarpusavio ryšį kultūriniame kraštovaizdyje. Šis ryšys šimtmečius formavosi kiekvienai žmonių kartai kuriant vis naujus vietovės istorinės raidos sluoksnius. Tokia tema pasirinkta norint atskleisti šių sąsajų tarp įvairių kultūros paveldo objektų išsaugojimo svarbą, kultūros paveldo objektų reikšmę vizualiniam ir istoriniam vietovės charakteriui.

Departamento vadovė Diana Varnaitė sako, kad „Lietuvoje vis dar galime rasti idiliškų vietovių, kraštovaizdžių, kuriuose kultūra susilieja su gamta. Mėgautis panoramose atsiveriančia miestelių bokštų, gatvių perspektyvų ir piliakalnių – vienos iš svarbiausių kultūrinio kraštovaizdžio elementų, liudijančių Lietuvos valstybingumo pradžią – derme. Šiandien, siekiant ją išsaugoti intensyvios plėtros kontekste, itin svarbus visuomenės sąmoningumas, darnios plėtros principų išlaikymas, jeigu nenorime prarasti to, kas prisideda prie mūsų gyvenimo kokybės“.

Kultūriniame kraštovaizdyje išskirtinei vertei tenkant piliakalniams, organizatoriai tikisi, kad jie neliks užmiršti. Jau vien todėl, kad 2017 – Piliakalnių metai. Nors archeologinės vietovės nepatyrusiai akiai dažnai gali būti nepastebimos, jos yra vertingos, nes formuoja mūsų supratimą apie vietovės ir žmonių istoriją, nukelia mus į mūsų tautos kultūros formavimosi priešaušrį. Tik jo pagalba suprantame šiandien matomo kultūrinio kraštovaizdžio formavimosi pradžią.

Labiausiai, žinoma, tikimasi šia programa sudominti moksleivius ir paakinti juos domėtis tiek savo šalies kultūra, istorija, tiek ir kitų Europos šalių kultūros paveldu. Kultūros paveldo departamentas specialiai jaunimui šiemet organizavo fotografijų konkursą „Kultūrinis kraštovaizdis: nuo piliakalnių iki miesto bokštų“. Konkurso organizatoriai prašė dalyvių nuotraukoje užfiksuoti kultūros paveldo objektą. Europos paveldo dienoms skirtame puslapyje yra pristatyta skiltis „Maršrutai“. Jame pateikiami devynių nugalėtojų nuotraukos ir maršrutų, kurie prasideda moksleivio pateiktoje nuotraukoje, aprašai. Konkursas baigėsi gegužės 14 d., jame dalyvavo  5–12 kl. moksleiviai – iš viso 106 dalyviai, atsiuntę 282 nuotraukas su įvairiais kultūros paveldo objektais iš visos Lietuvos. Aštuonias  nuotraukas, kurios taps 2017 m. Europos paveldo dienų Lietuvoje reklaminiu plakatu, išrinko speciali konkurso komisija, o vieną nugalėtoją – Europos paveldo dienų Lietuvoje Facebook paskyros lankytojai. Konkurso nugalėtojai: D. Levanovič, 6 kl., Šalčininkų J. Sniadeckio gimnazija; I. Navickaitė, 6 kl., Šiaulių „Romuvos“ progimnazija; J. Naraškevičiūtė, 7 kl., Kretingos Pranciškonų gimnazija.; A. Žemaitytė, 10 kl., Kauno „Saulės“ gimnazija; K. Valys, 10 kl., Žagarės gimnazija; A. Grigaliūnaitė, 12 kl., Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija; M. Aliuškevičius, 11 kl., Jonavos J. Ralio gimnazija; B. Kundelis, 7 kl., Rokiškio Senamiesčio progimnazija.

Nors Aukštaitija bene gausiausiai nusėta piliakalniais – nugalėtojų nėra. Gaila, kad neskelbiama, ar buvo dalyvių iš mūsų regiono… Vėl prarasta puiki proga pademonstruoti regiono žavesį šalies ir užsienio skaitytojams, suteikti jiems galimybę nors maršrutų aprašuose susipažinti su krašto įdomybėmis, skatinti turizmo plėtotę ir kultūrinius ryšius tarp jaunimo. Įdomu ir tai, kad Euroregiono „Ežerų kraštas“ renginių programoje Europos kultūros paveldo dienoms dėmesio savivaldybės beveik neskyrė, nors Lietuvoje jau nuo 1995 m. jos tradiciškai vyksta rugsėjo viduryje. Tik Utenos rajono savivaldybė kultūros paveldo dienoms susiplanavo ir plane skelbia būsiant teatralizuotą istorinio šokio programą, skirtą Piliakalnių metams. O juk rinkodaros specialistai pasakytų, kad tai puikus būdas pristatyti lankytinus kultūrinius objektus Euroregiono partneriams, o tuo pačiu ir planuojantiems pas mus atvykti jų šalių piliečiams…

Mūsų rajonų gyventojams, kurie neras sau tinkamų pažintinių kelionių vietoje ar bus juos jau aplankę, vertėtų pasinaudoti Reformacijos 500–osioms metinėms skirta Kėdainių r. savivaldybės organizuojama Europos kultūros paveldo dienų programa. Tokie jubiliejai – reti, o programa – įdomi ir daug kam visai nepažįstama. Dalį renginių savivaldybė organizuoja savo rajono bendruomenėms, o svečiams rugsėjo 15–17 dienomis siūlo: rugsėjo 15 d. 15 val. renginį „Reformacija Kėdainiuose: lietuvybės, kultūrinės ir religinės tolerancijos pamokos“. Pranešėja V. Morkūnienė. (M. Daukšos viešoji biblioteka (Didžiosios Rinkos a. 11). Rugsėjo 17 d. 10 val. 30 min. ekskursiją po Kėdainių senamiestį „Reformacijos atspindžiai Kėdainių senamiestyje“. Ekskursiją ves Kėdainių TVIC ekskursijų vadovė E. Mongirdaitė. (Didžiosios Rinkos aikštė, prie paminklo J. Radvilai). Rugsėjo 17 d. 12 val. Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, Senoji g. 3, vyksiantis renginys „Reformacijai 500: istorijos ir teologijos pėdsakais Lietuvoje“ prasidės malda. Pranešėjai:  Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo kuratorius, Evangelinio Biblijos instituto dėstytojas, teologas Holger Lahayne  Kuo pavojinga Reformacija?“ ir LEU Humanitarinio ugdymo fakulteto  doc. dr. D. Karvelis „Lietuvos Reformacija ir visuomenės atsinaujinimas XVI–XVII a.“ Savo rajono gyventojus jie kviečia į ekskursiją po Klaipėdos krašto reformacijos paminklus. Visi Europos paveldo dienų renginiai nemokami.

Nepraleiskite progos nemokamai susipažinti su rajono, regiono, šalies kultūros paveldu.

Dalia Savickaitė

880 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.