Home » Gallery » Aktualijos » Kolumbariumas Vyžuonose – senas tradicijas keičia naujos

Kolumbariumas Vyžuonose – senas tradicijas keičia naujos

Kolumbariumas Vyžuonose – senas tradicijas keičia naujos

.

Kristina SAKAITĖ

Pavasarį Vyžuonose (Utenos r.) pradėjus įrenginėti naujas kapines, kuriose bus ir kolumbariumas kilo diskusija tarp vietinių gyventojų: kam čia to reikia? Nors naujos laidojimo tradicijos sunkiai skverbiasi į miestelius, tačiau kapinių statytojai žvelgia į priekį – laidoti vis tiek reikės, o kapinių plėtra negali būti begalinė.

Kovo mėnesį pradėtus darbus AB „Utenos melioracija“ planuoja baigti per dvejus metus. Kapinių plėtra kainuos beveik 400 tūkst. eurų.

Darbai truks dvejus metus

Pagrindinio rangovo AB „Utenos melioracija“ gamybos direktorius Vaidas Kraujelis pasakojo, kad plečiant pamiškėje esančias kapines, bus įrengta ir įprastų laidojimo vietų: 207 šeimos kapavietės (2,8 m x 2,5 m) ir 34 mažesnės laidojimo vietos, kurių plotas pagal išmatavimus – 2,5 m x 1,5 m.

Kolumbariumas užims nedidelę kapinių dalį, jame bus įrengtos 64 vietos palaikams (16 stovų, kiekviename po 4 vietas urnoms), sudegintus palaikus artimieji galės laidoti ir po žeme, tam bus skirtos 24 vietos.

Kolumbariumas šliesis prie pat senųjų kapinių, ant kalnelio. Bendras naujų kapinių plotas – 0,73 ha.

Išplėtus kapines, bus sutvarkytas apšvietimas, įrengti 26 šviestuvai, patiestas vandentiekis, pastatytos 3 naujos vandens kolonėlės, įrengta 42 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.

Tarp kapaviečių bus nutiesti trinkelėmis kloti ir akmeniniai takeliai, visos kapinės bus apjuostos vielos tinklo ir akmens tvora.

Pasak gamybos direktoriaus V. Kraujelis, plečiant kapines teko kirsti mišką, tačiau buvo palikti pavieniai medžiai – juos „iškovojo“ Vyžuonų seniūnas.

Investicija į ateitį

Vyžuonų seniūnas Audrius Remeikis pasakoja tokių kapinių idėją parsivežęs iš Vokietijos, kur lankėsi keli Utenos rajono seniūnai su kapinių asociacijos atstovais. Per tris dienas apvažiavo trijų miestų kapines, 4 kolumbariumus ir kelis krematoriumus. Pagrindinis kelionės tikslas buvo pasižiūrėti, kaip vietos trūkumo problemą sprendžia šalys, kurios jau anksčiau su tuo susidūrė.

„Kolumbariumas sutaupo valstybinės žemės, kurios visoje šalyje nemažai užima kapinės. Kalbant apie Vyžuonas: tikrai, buvo nemažai žmonių, kurie susitikimuose sakė, kam čia reikia, kad sudeginimas po mirties – vos ne antitikėjimas, bet kai pakalbam su jaunesniais žmonėmis, dažnai išgirstame frazę: „Aš tikrai nenorėčiau supūti…“ Urnavietė, mano supratimu, yra nebeatsiejama mūsų ateities dalis dėl vienos priežasties. Bendruomenė, seniūnija kapines daro ne penkeriems metams, o 50, 70, 100 metų ir tikimės, kad jos nebesiplės taip sparčiai“, – pasakojo A. Remeikis.

Pasak seniūno, dabar statomas kolumbariumas užims tik mažytį visų kapinių lopinėlį ir tai esanti investicija į ateitį. „Nesame tokie turtingi, kad galvotume tik apie dabartį, turime atsižvelgti ir į tai, kaip žmonės mąstys po 15 metų, kai sakys, kodėl sudėta tiek pinigų ir neatsižvelgta į ateitį. Kapinės yra ne vienadienis ir nekintantis statinys – tai ne stadionas ir ne gatvė. Įvertinant mūsų žmonių judėjimą, emigraciją, turime atsižvelgti ir į tai, kaip bus prižiūrimos kapinės. Nenoriu sakyti, kad tai pats geriausias žemės trūkumo problemos sprendimas – tai vienas iš sprendimo būdų. Vienam kvadratiniame metre bus galima laidoti 4 urnas“, – sako seniūnas.

20170826_130359

Bus suformuota pustrečio šimto naujų kapaviečių / Kristinos Sakaitės nuotraukos

Per metus – 40 netekčių

Vyžuoniškiai kapinių plėtros laukia jau dešimtmetį, gyventojams buvo siūloma artimuosius laidoti šeimos kapuose.

Vyžuonų kapinėse per metus palaidojama 35–40 žmonių, ne visi iš čia kilę atgula gimtinėje. Kai kurie priešingai – skuba iš anksto užsisakyti vietą, tačiau seniūnija nesuteikia tokios prabangos. „Mes nesame komercinė įmonė, bet privalome garantuoti, kad žmogų bus kur palaidoti. Vyžuonų kapinės yra vienintelės veikiančios visoje seniūnijoje, todėl čia atgula ir aplinkinių kaimų gyventojai. Turime dar rusų stačiatikių kapines, kurias prižiūrime. Užpaliai, Leliūnai turi po kelias veikiančias kapinaites“, – pasakoja seniūnas.

Beveik prieš dešimtmetį kapinėse buvo likę apie 20 vietų. Dabar yra vos kelios laidojimo vietos. Tačiau yra neprižiūrimų vietų – jeigu per metus kapo niekas neaplanko, padedama lentelė, kad artimieji kreiptųsi į seniūniją, kitaip kapas bus užlaidojamas. Bet toks jau sutapimas, tuomet atsiranda artimieji ir pareiškia, kad ten jų senelių ar prosenelių kapavietė. Patikrinti, tokį pasakymą, aišku, neįmanoma, bet ta vieta laikoma užimta. Neseniai miestelio gyventojai palaidojo tris žmones per tris dienas – vienas žmogus buvo palaidotas į naują kapavietę, kiti atgulė į šeimos kapus.

Kiek laiko užtektų naujai įrengtų kapinių seniūnas nespėlioja. „Galime skaičiuoti aritmetinį vidurkį, tačiau negaliu tvirtinti, kad per 10 metų palaidosime 400 žmonių į naujas kapavietes“, – sako pašnekovas.

A. Remeikis, lygindamas Vokietijos ir lietuviškas kapines pastebi, kad užsienyje velionio artimieji taip nekonkuruoja, kuris įrengs prašmatnesnę kapavietę, nesodina gėlynų, jų senosios kapinės primena parkus. „Mes norime, kad Vyžuonose liktų miško kapinės. Nesutinku, kad medžiai šalia kapaviečių pavojingi – tuomet reikėtų išpjauti visus senus šalia namų stovinčius medžius. Mūsų pirminės vizija buvo palikti dar daugiau medžių…“ – sako A. Remeikis.

20170826_130359 20170826_130547 20170826_130207 20170826_130240

2888 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Comments (1)

  1. Jeronimas parašė:

    Vienas iš būdų atiduoti pinigus melioracijai.O kas gi pagrindinis melioracijos akcininkas,vau.Ar tai ne partiniai ryšiai,kuriuos teisiškai vadina „viešieji pirkimai“,juokinga

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.