Home » Gallery » Aktualijos » Ūkininkų dronai filmuoja skandinamą derlių

Ūkininkų dronai filmuoja skandinamą derlių

Ūkininkų dronai filmuoja skandinamą derlių

.

Kristina SAKAITĖ

Paskelbus apie ekstremalų įvykį Ignalinos ir Zarasų rajonuose, Utenos rajono ūkininkai dar laukia žinių, kaip bus įvertinta situacija dėl sunaikintų pasėlių. Teoriškai dar yra laiko išgelbėti dalį derliaus, tačiau ūkininkai abejoja, kad orai spės išdžiovinti laukus.

Iki kelių į dirvą klimpstantys ir su kombainais laukuose „plaukiojantys“ grūdinių kultūrų augintojai skaičiuoja praradę 40–50 proc. derliaus, o dar nenukulti grūdai pūva.

Laukuose telkšo ežerai

Utenos rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vyr. specialistė Jolanta Guobaitė sako, kad daugiausiai nukentėjo Daugailių, Leliūnų, Sudeikiai, Vyžuonos, Užpalių seniūnijos, kur daugiausiai javų, žirnių, pupų pasėlių. „Prieš savaitę skaičiavome, kad stambieji ūkininkai, turintys daugiau kaip 50 ha pasėlių, nenukūlė dar 1000 ha javų. Laiko derliui nuimti dar yra, bet ūkininkai neįvažiuoja į laukus. Ankštiniai – žirniai, pupos – laukuose jau pajuodę. Yra apie 400 ha pūdymo, kuris, neaišku, ar bus įdirbtas, nebent visą spalio mėnesį laikysis labai geri orai. Dabar dar žemė neįdirbta, todėl apie apsėjimą nėra nė kalbos, – situaciją rajone apibūdino J. Guobaitė. – Kai kurie ūkininkai nusikūlė grūdus laiku, bet su didžiuliais nuostoliais, nes sėklinius grūdus pardavė kaip pašarinius ir tai už pusę kainos. O sąnaudos grūdų išdžiovinimui padidėjo“.

Dronu nufilmuoti skandinami laukai nedžiugina grūdinių kultūrų augintojų Mariaus ir Vlado Vitų, nuo vasaros vidurio nesiliaujant lyti balos ir nedideli ežerai telkšo ir Stanislovo Zakarausko, Arūno Smalsčio, Edmundo Leonavičiaus, Roberto Slavinsko, Tado Vaškelio, Laimutės Zaborskienės, kitų Utenos rajono ūkininkų laukuose.

Meteorologų duomenimis, antrą rugsėjo dekadą (10–20 dienomis) iškrito 88 mm kritulių – keturis kartus daugiau, nei norma.

Pasak Kaimo plėtros skyriaus vyr. specialistės J. Guobaitės, apie nuostolių kompensavimą iš savivaldybės biudžeto kol kas nekalbama, dėl paramos bus sprendžiama valstybiniu lygiu. Dirbant žemės ūkyje nuostoliai neišvengiami. Kol kas ūkininkai raminami tik tuo, kad pripažinus force majeure, jiems nebūtų taikomos jokios sankcijos dėl įsipareigojimų nevykdymo Nacionalinei mokėjimų agentūrai. Ūkininkai pagal deklaruojamus plotus turi įdirbti laukus iki lapkričio 15 dienos.

Ar skelbti ekstremalų įvykį ir taip apsaugoti žemdirbius nuo dvigubų nuostolių (įsipareigojimų nevykdymo ir perdirbėjams, bankams), bus svarstoma kitą savaitę vyksiančiame ekstremalių situacijų komisijos posėdyje.

Užliejus pievas, nespėta pasiruošti pakankamai pašarų, šieno ritiniai liko pievose. Prognozuojama, kad brangs ne tik pašarai, bet ir žemės ūkio produkcija.

birute-garunkstiene4

Ūkininkės Birutės Garuinkštienės laukai 

Nepamena tokių prastų metų

Ūkininkai nepamena tokio prasto derliaus kaip šiemet. Utenos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Egidijus Gudonis antrino specialistei, kad laukuose – 40–50 proc. javų nenukulta, derlius prastas, javai sudygę varpose, jų kokybė žemesnė nei pašarinių. „Grikius reikia vėliau kulti, gal juos dar išgelbės. Vakar su ūkininku Zakarausku kalbėjome, sakė, kad jau ir pupos pūti pradėjo. Kai tiek įmerkta, ne taip paprasta išdžiovinti laukus. Nuostoliai nuostoliais, bet žmonės bijo, kad pūdymų neapsės, kitiems metams nepasiruoš. O tų, kurie jau buvo apsėti, pūdymai išmirko, teks antrą kartą sėti. Yra buvę prastų metų, bet taip prastai kaip šiemet… Neatsimenu, kad žmonės būtų dejavę, jos nieko neįmanoma pasėti“, – apie keblią žemdirbių padėtį kalba sąjungos pirmininkas.

Mažiau nuostolių gyvulių augintojams, tiesa, kai kurie nespėjo atolo išsivežti, pasirūpinusiems tuo anksčiau ne tiek aktualu apsemtos pievos. E. Gudonis sako, kad išeitis būtų mišrūs ūkiai, kad būtų galimybė patyrus nuostolius vienoje srityje, galėtum kompensuoti iš kitos.

Arūnas Smalstys, ūkininkaujantis Vyžuonų seniūnijoje, sako kad žemė mirksta: nenukulta 18 ha javų, nenupjauta 40 ha – neįmanoma privažiuoti. „Į lauką neįeinu, kojos klimpsta, jeigu pabus 3 savaites be lietaus, gal prieisiu“.

Derlius perpus mažesnis nei ankstesniais metais: pernai iš hektaro prikūlė 4–4,5 tonas grūdų, šiemet vos 2 tonas. Skęsta ir gyvuliai: klampoja per vandenį, neturi kur atsigulti, ieško pakrūmiuose sausesnių vietų… Ūkininkui neramu, kad gamtos sąlygos neleido paruošti pašaro. „Pavasarį šalta sausa buvo, paskui prilijo ir laba diena… Tikiuosi, kiti metai bus kitokie, nes jeigu dar vieni tokie prasti – bankrotas“, – sako A. Smalstys.

arunas-smalstys4

Arūno Smalsčio ūkyje liko  nenukulta dar 18 ha javų

Ministerija siūlo panaudoti rezervų fondų lėšas

Žemės ūkio ministerija ragina ūkininkus skaičiuoti ir fiksuoti patirtus nuostolius. Gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, turi teisę pagal patirtos žalos atsiradimo vietą kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių su rašytiniais prašymais suteikti valstybės paramą už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos. Prašymus reikia pateikti ne vėliau kaip per mėnesį nuo žalos atsiradimo. Rajonuose, kur paskelbti ekstremalūs įvykiai, ūkininkų patirti nuostoliai būtų kompensuojami panaudojant savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo fondą, dėl to nebūtina skelbti ekstremalios situacijos.

 

DCIM103MEDIADJI_0786.JPG

1005 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.