Home » Spindulys » Vienijanti veikla pagyvenusiems pedagogams padeda atjaunėti ir pasisemti jėgų

Vienijanti veikla pagyvenusiems pedagogams padeda atjaunėti ir pasisemti jėgų

Vienijanti veikla pagyvenusiems pedagogams padeda atjaunėti ir pasisemti jėgų

.

 

Daiva ČEPĖNIENĖ

 

Utenos rajono pagyvenusių pedagogų draugijoje „Atgaiva“ buriasi profesinę karjerą jau baigę mokytojai, kurie sulaukę užtarnauto poilsio toli gražu neužsidarė namuose tarp keturių sienų. Šią draugiją prieš 15 metų įkūrė ir iki dabar tebevadovauja buvęs Utenos IV vidurinės mokyklos (Dauniškio gimnazijos) ilgametis direktorius Vytautas Jonas Mieželis. Buvusių pedagogų susibūrimams turbūt neatsitiktinai pasirinkta ta pati mokykla, kuriai ir vadovavo draugijos pirmininkas. „Atgaivos“ nariai kartą per savaitę skuba į Dauniškio gimnaziją, nes be mokyklos šurmulio ir bendraminčių kolegų draugijos tiesiog negali gyventi.

„Atgaiva“ susikūrė, kad mokytojai turėtų kuo užsiimti

Draugija „Atgaiva“ vienija apie 80 Utenos rajono pedagogų. Dalis jų dalyvauja draugijoje suburto meno ir saviveiklos kolektyvo veikloje. Čia taip pat organizuojamos pažintinės ekskursijos. Kasmet, vasaros pabaigoje sulaukę gražių orų, draugijos nariai važiuoja pailsėti į Palangą. Puoselėja tradiciją pasveikinti kolegas jubiliejų progomis, susitikti, pabūti vieni su kitais ir liūdnesnėmis akimirkomis – palydint į paskutinę kelionę išėjusiuosius. „Atgaivos“ vadovas Vytautas Jonas Mieželis dirbdamas pedagonį darbą neskaičiuodavo nei darbo valandų, nei gaunamo atlygio. Už aktyvią pedagoginę bei visuomeninę veiklą V. J. Mieželiui 2004 metais buvo suteiktas Utenos miesto garbės piliečio vardas. Nuo pat vaikystės dainavęs choruose, vadovavęs dramos teatro būreliui ir kitokioms mokinių veikloms, ilgus metus dirbęs pedagoginį, vadovaujamą darbą, vadovo pareigų vis dar nepaleidžia, nes taip gyventi yra įpratęs. Todėl ir dabar, skaičiuodamas 89-uosius savo gyvenimo metus, negaili nei laiko, nei energijos, ir visas jėgas atiduoda draugijos veiklai. Anot paties V. J. Mieželio, „Atgaiva“ susikūrė tam, kad išėję į poilsį mokytojai turėtų kuo užsiimti. „Žmogus, niekur neidamas ir nedalyvaudamas jokioje veikloje, daro sau bloga. Nieko nemato, negirdi ir nežino. Tiktai vaitoja ir skundžiasi“, – įsitikinęs draugijos prmininkas. „Atgaivos“ nariai myli šokį, dainą, žmones, Lietuvą, o save vadina entuziastais.

img_0011-copy

 Šokių mokytoja Elena Petrošienė ir Utenos rajono pagyvenusių pedagogų draugijos „Atgaiva“ pirmininkas Vytautas Jonas Mieželis / Daivos Čepėnienės nuotrauka

 

Puoselėja tautiškumą

Daina draugijos pirmininką lydi visą gyvenimą. Chore jis dainuoti pradėjo dar lankydamas 2 skyrių, vėliau dainavo vyresnėse klasėse ir kariuomenėje. Pradėjęs dirbti mokytoju, Kišūnuose (Utenos r.) įkūrė chorą, šokių kolektyvą, vėliau ir kultūros namus. Anot pašnekovo, reikia tik kažkam imtis organizacinių reikalų, o aktyvių dalyvių visada atsiras. Taigi draugijoje veikiančiame meno ir saviveiklos kolektyve, taip pat pavadintame „Atgaiva“, dainuoja ir pats draugijos pirmininkas. Senjorų ansamblyje dainuojančių – apie 30. Jauniausiam jų per 60, vyriausias iš dainuojančiųjų – draugijos pirmininkas. Kaip pasakojo dainininkų kolektyvui vadovaujanti Nijolė Petravičienė, kuri muzikos mokytoja dar dirba ir lopšelyje-darželyje „Pasaka“, dainos, šokio ir buvimo kartu vyresnio amžiaus žmonėms labai reikia. Kolektyvo nariai noriai dalyvauja ansamblio veikloje. Į repeticijas renkasi kartą per savaitę. Net ir šaltomis žiemos dienomis, kai dažnas rinktųsi sėdėti šiltuose namuose ir nekelti kojos pro duris, buvę mokytojai pareigingai lanko repeticijas. „Visada ateina pasipuošę šypsenomis veide, o buvimą kartu ir bendrą veiklą vadina atgaiva. Jie pabūna kartu, pabendrauja, pasidžiaugia susitikę. Nedejuoja ir nesiskundžia. Yra atsakingi ir pareigingi. O po repeticijų išeina pakylėti ir sveiki“, – apie chore dainuojančius pedagogus kalbėjo jiems vadovaujanti N. Petravičienė. O kokiais gi dar galėtų būti mokytojai? Visą gyvenimą pašventus pedagoginiam darbui pareigingumas, atsakomybė ir kitos vertybės turbūt įsišaknyja amžiams. Su dainomis ir šokiais „Atgaivos“ kolektyvo nariai apvažiavo kone visą Lietuvą, taip pat koncertavo Latvijoje. Jų atliekamose dainose apdainuojama meilė tėviškei, gimtinei.

Šokis padeda išsaugoti jaunystę, jaunatvišką šypseną ir žavesį

„Atgaivoje“ taip pat susibūrusi ir šokėjų grupė. Šokių mokytoja Elena Petrošienė šoka jau 60 metų. Dirbdama mokykloje vaikus mokė buities darbų, tačiau visada vadovavo ir šokių kolektyvams. „Šokame tokius šokius, kurie atitinka mūsų amžių. Šokiu pavaizduojame mūsų tėviškės laukų pažibos – lino – trumpą gyvenimą, mergelės ilgesį berneliui ir pan.“ – kalbėjo E. Petrošienė. Šiuos kolektyvo šokamus šokius, pasak pašnekovės, sukūrė ilgametė „Atgaivos“ šokių kolektyvo vadovė ir dalyvė, mokytoja Laimutė Kulakauskienė. Ši moteris daug metų šoko ir tuo užkrėtė kitas „Atgaivos“ dalyves. Anot kalbintos mokytojos Elenos Petrošienės, šokantis žmogus yra gražus žmogus, visada jaunas ir energingas. Šiame kolektyve šokančios moterys nuo jaunystės gyvena su šokiu. Turbūt todėl „Atgaivos“ moterų net nesinori vadinti senjorėmis. Iš jų akių sklinda jaunatviška šypsena ir ypatingas žavesys. „Mes šokių kolektyve gyvename nepaprastai gražia lyriška nuotaika, visos esame pasitempusios ir norime gražiai atrodyti“, – sake E. Petrošienė.

Keliauti ir pažinti istorines vietas neatsisako nei vienas

Šoka ir dainuoja tik dalis draugijos narių, tačiau keliauti neatsisako nei vienas. „Apvažiavome daugelį Lietuvos vietų. Lankome tokias vietas, kurios siejasi su Lietuvos praeitimi ir dabartimi. Lankėme Kernavės piliakalnius, vargu ar visi mokiniai juos yra aplankę. Buvome Valdovų rūmuose, Vidiškių ( Ignalinos r.), Pakruojo dvaruose ir t. t.“ – apie pažintines keliones kalbėjo draugijos pirmininkas Vytautas Jonas Mieželis. Atrodytų, ar dar gali būti vietų Lietuvoje, apie kurias nebūtų girdėję, kurių nebūtų matę ilgus metus pedagoginį darbą dirbę žmonės? „Nemanau, kad mokytojas galėjo visur pabuvoti ir viską pamatyti“, – įsitikinęs pašnekovas. Tolimesniam maršrutui už Lietuvos ribų „Atgaivos“ nariai buvo pasirinkę tik Kroatiją. Anot draugijos pirmininko, tolimesnes keliones buvę mokytojai visgi ne visada sau gali leisti. Taigi keliauja po Lietuvą ir tikina, kad jie dar pusės gimtosios šalies nespėjo pažinti. Kartą per metus, vasaros pabaigoje, atgaiviečiai važiuoja pailsėti į Palangą. Šią poilsinę išvyką iš pradžių draugijos nariai rinkdavoti gana pasyviai, bet laikui bėgant kelionė į Palangą tapo itin populiari. „Atgaivos“ vadovas netgi reikiamo dydžio autobuso Utenoje neranda. Transportą, kuris sutalpintų visus norinčius pailsėti pedagogus, turi samdyti iš Rokiškio.

Utenoje reikėtų daugiau erdvių, kur žmonės galėtų burtis

Kaip teigė draugijos „Atgaiva“ narė ir šokių mokytoja N. Petrošienė, vyresnio amžiaus žmogus, dalyvaudamas kažkokioje veikloje, atgyja, atjaunėja, pasisemia jėgų. O būti kolektyve senjorams yra tiesiog gera. Taigi Utenos rajono pagyvenusių pedagogų draugijos „Atgaiva“ nariai džiaugiasi nestokojantys veiklos ir įsimintinų kelionių. Nesiskundžia ir dėl lėšų stygiaus, o išlaidas planuoja taip, kad nereikėtų gyventi iš skolų. Rašo projektus ir gauna finansavimą. Dalį lėšų susirenka iš jų draugijai skiriamų gyventojų pajamų mokesčių procentų, paremia vietos įmonės. Vietos valdžios dėmesiu ir parama taip pat nesiskundžia. Spalio 1 dieną draugijos „Atgaiva“ kolektyvas Dauniškio gimazijoje minės Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną. Spalio 6 dieną ruošiasi kelionei į Vilniuje rengiamą šventę, skirtą pagyvenusių žmonių dienai paminėti. Nenuilstantis „Atgaivos“ pirmininkas Vytautas Jonas Mieželis įsitikinęs, kad Utenoje turėtų kurtis daugiau draugijų ar kitaip besivadinančių sambūrių, kur žmonės turėtų erdvę savo poreikiams realizuoti.

KM_C224e-20170922152516

KM_C224e-20170922152450

 

 

1245 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.