Home » Protakos » Prasmė

Prasmė

Prasmė

.

Algirdas Kavaliauskas, humanitarinių mokslų daktaras

Jekaterina Kuznecova išaugo sentikių šeimoje ne tik vaizdingos Šiaurės Rytų Aukštaitijos prieglobstyje, bet ir gerų žmonių apsuptyje. Jos protėviai po Nikono reformos nuo persekiojimų bėgo iš carinės Rusijos į Didžiąją Lietuvos Kunigaikštystę. Ponia Jekaterina Kuznecova Abramova straipsnio autoriui parašė: „Seneliai daug pasakojo apie lietuvių geranoriškumą. Nuo mažumės buvau mokoma pagarbos ir dėkingumo Lietuvai, priglaudusiai mūsų protėvius. Mano vyras Vladimiras, jo protėviai irgi nuo persekiojimų bėgo į Lietuvą. Mes abu labai norėjome, kad Degučių krašto sentikių istorija būtų prikelta iš užmaršties. Labai norėjome atkurti caro valdžios uždraustą Degučių sentikių religinę bendruomenę, pastatyti sentikių maldos namus, sutvarkyti apleistas Degučių sentikių kapinaites. Kitaip gyventi neturėjome prasmės. Labai norėjome viską spėti padaryti, nes mūsų gyvenimo laikrodis jau senokai skaičiuoja bėgančius metus.“

Įgijusi pedagogo išsilavinimą jaunoji specialistė Jekaterina dirbo vienoje Visagino (Sniečkaus) rusakalbėje vidurinėje mokykloje. Dirbti su iš plačios Sąjungos į atominio objekto statybą suvažiavusių įvairių pažiūrų, konfesijų, išsilavinimo tėvų vaikais nebuvo paprasta. Vaikus mokė gimtosios rusų kalbos. Rusakalbėje energetikų gyvenvietėje labai trūko specialistų, mokančių lietuvių kalbą, mokyklose trūko lietuvių kalbos mokytojų. Mokytoja Jekaterina gerai mokėjo lietuvių kalbą. Ji pradėjo kitataučių vaikus mokyti jos. Pirmosios lietuvių kalbos pamokos jaunai mokytojai įsiminė. Prieš pamokas mokiniams išdalintus lietuvių kalbos vadovėlius po pamokų mokytoja rasdavo sumestus į šiukšlių dėžes… Su skaudančia širdimi vadovėlius rinko iš šiukšlių dėžių, juos tvarkydavo ir vėl dalindavo mokiniams, kantriai aiškino, mokė. Visi vaikai jai buvo lygūs, visiems buvo atidi, maloni, švelni.

Tarybiniu laikotarpiu energetikų gyvenvietėje buvo žinomas daugumos gyventojų atsainus požiūris į lietuvių kalbą, į pačius lietuvius. Mokytoja Abramova aiškino vaikams ir jų tėveliams, kad gyvendami Lietuvoje visi turime mokėti lietuvių kalbą. Kalba būtina vieni kitų supratimui, susikalbėjimui, tai svarbiausias gyventojų bendravimo įrankis. Žmogus turi suprasti aplinkinius, o jį turi suprasti aplinkiniai. Didėjant susikalbėjimui, plečiantis supratimui, žmogus labiau supranta ir pats save. Žmogus bendravimu praturtėja, susimąsto, pradeda ieškoti savo gyvenimo prasmės.

Pedagogei Jekaterinai gyvenime pasisekė surasti bendramintį mylintį žmogų. Sukūrė darnią, gražią šeimą, susilaukė atžalos, kurią be galo mylėjo. Sūnus išėjo palikęs tėvus… Po šeimą ištikusios tragedijos, sulaukę užtarnauto poilsio, Jekaterina ir Vladimiras Abramovai galvojo, kaip prasmingai nugyventi likimo skirtus likusius metus, nesulaikomai nusinešamus negailestingo laiko. Pardavė savo sodybą ir nusprendė turimus pinigus ir savo jėgas skirti kilniam tikslui – atstatyti prieš 165 metus caro valdžios uždarytus Degučių (Zarasų rajonas) sentikių maldos namus, sutvarkyti nykstančias sentikių kapinaites, kuriose ilsisi jų mylimas sūnus… Begalinė motinos ir tėvo meilė, tikinčiųjų malda leido pamatyti švytėjimą – reginį, liudijantį suprastą prasmę.

kavaliauskas-jekaterina-ir-vladimiras-abramovai_solovku-salyne

Ponia Jekaterina priminė, kad sentikių istorijos šaltinyje yra žinių, jog praeityje Degučiai buvo svarbiu sentikių religiniu ir kultūriniu centru. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikais ypatingo dėmesio susilaukė sentikių dvasinis tėvas Titas Tanajevas, kuriam buvo suteiktas „Lietuvos ir Kurliandijos bendrojo ganytojo“ titulas. Jis 1778 m. pastatė pirmąją cerkvę. Paskui iškilo dar dvi cerkvės. Savo maldos namuose sentikiai meldėsi iki 1851 metų, kai caro valdžios potvarkiu buvo likviduota Degučių sentikių religinė bendruomenė. Sentikiams buvo uždrausta melstis savo maldos namuose…

2004 m. žiemą siautėjusi audra dar labiau sudarkė jau nykstančią Degučių sentikių koplyčią ir apleistas kapinaites. Žmonėms buvo skaudu matyti laiko ir stichijos nuniokotas vertybes. Žmonės sujudo. 2006 m. rugsėjo 12 d. buvo įkurta bendruomenė ,,Degučių rimtis“. Sentikiams rusams į pagalbą atėjo katalikai lietuviai. Degučių sentikių kapinėse prasidėjo dideli jų tvarkymo, paminklų restauravimo, koplyčios atstatymo ir aukų rinkimo darbai. Anot ponios Jekaterinos, visiškai nesvarbu, kad vieno žmogaus aukota pinigų suma yra mažesnė, o  kito didesnė – svarbu tai, kad žmonės supranta, jog nuo jų priklauso pradėto darbo sėkmė. 2016 m. spalio 16 d. Degučiuose įvyko Degučių sentikių religinės bendruomenės steigiamasis susirinkimas, kuriame buvo nutarta atkurti likviduotą Degučių sentikių religinę bendruomenę.

Bendruomenės ,,Degučių rimtis“ vadovė Jekaterina Abramova, pabrėždama lietuvių supratimą ir geranoriškumą, pasakoja: Degučių sentikių kapinaičių tvarkymo darbai irgi susilaukė lietuvių katalikų pritarimo ir pagalbos. Degučių krašto sentikiai gali didžiuotis savo istorija, džiaugtis lietuvių tolerancija ir supratimu, lydėjusiu juos Lietuvoje nuo amžių glūdumos. Sentikių gyvenimas Lietuvoje – akivaizdus sėkmingos integracijos į Lietuvos kultūrinį, ekonominį ir politinį gyvenimą pavyzdys. Manome, kad jie puikiai suvokė ne tik savo tautos gyvenimo Lietuvoje ypatumus, bet ir sugebėjo išsaugoti savojo tikėjimo dvasinį pradą, surado sąlyčio taškų su kultūra ir istorija tautos, globojusios, saugojusios nuo persekiojimų už tikėjimą.“

Laikui bėgant daug kas pasikeitė Degučiuose: nėra ne tik senųjų maldos namų, nėra ir buvusio vienuolyno, tačiau yra žmonių, norinčių išsaugoti ir tęsti sentikių istoriją Rytų Aukštaitijoje. Netgi sentikių kulinarinį paveldą norime išlaikyti autentišką ir todėl pagal senąją tradiciją po pamaldų vėl visi susėdame prie bendro vaišių stalo ir valgome išmanių šeimininkių, kurios dar prisimena ir moka tradicinio valgio paruošimo paslaptis, pagamintus patiekalus“, – sakė ponia Jekaterina.

Kai šiltą gražų rugpjūčio šeštadienio vakarą vėl kalbėjausi su ponia Jekaterina Abramova, ji su vyru buvo ką tik grįžę iš statomų maldos namų, kuriuose atliko dažymo darbus. Pasidžiaugė, jog darbai eina į pabaigą, ir pabrėžė, kad tai visos sentikių bendruomenės nuopelnas, prasmingas darbas, prie kurio prisidėjo ir kitų tikėjimų apylinkių gyventojai.

Sentikių maldos namuose vienas svarbiausių simbolių yra ikonos. Jau turi tikinčiųjų padovanotų, gal bus dar nutapytų. Sentikių tikėjime ikonai skiriama labai svarbi vieta. Pasak tikinčiųjų, sakyti, kad ikona yra tapoma, nėra tikslu, nes ikonas rašo ir tai liudija žmonėse išlikęs posakis ,,parašyti ikoną“. Pasirodo, kad tik mokėti gražiai piešti, tapyti – yra maža. Kiekvienas ikonos rašytojas / tapytojas yra pašventinamas ir tik po to gali imtis sakralinio darbo.

Bendruomenės ,,Degučių rimtis“ vadovė Jekaterina Abramova pabrėžė, kad žmonės nepabūgo sunkaus fizinio darbo, nelaukė galimų geresnių ir turtingesnių laikų, o savo gyvenimo prasmės suvokimą neatidėliodami įgyvendina. Religinės bendruomenės Degučiuose nėra kažkokie uždari konfesiniai vienetai. Jos bendrauja su Lietuvos sentikiais bei kitų konfesijų žmonėmis. Pas juos lankosi ne tik sentikiai iš Daugpilio ar Rygos, bet ir iš kitų vietų – ne tik iš kaimynių, bet ir iš tolimų valstybių. Patys pagal galimybes taip pat keliauja.

Vadovės teigimu, sentikius džiugina Zarasų rajono savivaldybės vadovų gebėjimas išgirsti sentikių problemas ir padėti konkrečiais darbais. Šilti žodžiai išsakyti Degučių seniūnui Jonui Šileikiui, kitiems seniūnijos žmonėms už sentikių rūpesčių supratimą ir laiku ištiesiamą pagalbos ranką. Ponia Jekaterina tęsia: Esame labai dėkingi Lietuvos Respublikos Vyriausybei už dėmesį sentikių istoriniam paveldui. Smagu, kad sostinėje puikiai žino Lietuvos tautų istorijos puslapius ir stengiasi juos įamžinti. Esame dėkingi ir Lietuvos nacionalinės televizijos ,,Kultūros“ kanalo kūrybinei grupei, laidos ,,Krikščionio žodis“ rengėjams bei kitiems, neabejingiems Lietuvos valstybės žmonių dvasiniam gyvenimui.“ Jekaterina Abramova su pasididžiavimu rodo bendruomenei ,,Degučių rimtis“ atsiųstą labai svarbų ir prasmingą dokumentą – šių metų vasarą bendruomenė sulaukė Lietuvos Respublikos Prezidentės dėmesio: ,,Mieli Lietuvos žmonės, AČIŪ, kad kuriate Lietuvą kartu. D. Grybauskaitė.“

kavaliauskas-deguciu_sentikiu_maldos_namai_2017_08_12

1110 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.