Home » Spindulys » Akliesiems ir silpnai matantiems reikia ne pramogų, o pagalbos

Akliesiems ir silpnai matantiems reikia ne pramogų, o pagalbos

Akliesiems ir silpnai matantiems reikia ne pramogų, o pagalbos

.

Rasa MILERYTĖ

Dažnai skundžiamės prastu oru ar nuovargiu, kurie sutrukdo nueiti į koncertą, kiną ar kitaip smagiai praleisti laisvalaikį, ir nesusimąstome, kokios nerimtos iš tiesų yra tokios priežastys. Utenoje veikiančios Aklųjų ir silpnaregių draugijos pirmininkė Asta Dikmonaitė pasakoja, kad draugijos nariai mielai eitų į renginius, bet labai dažnai juos stabdo viešų susibūrimų baimė, nes gali būti sunku surasti įėjimą, išėjimą ar laisvą vietą pirmoje eilėje.

Draugijos patalpose nariams siūloma nemažai veiklų, tačiau žmonėms aktualiau ne galimybė pagroti ar pasivaikščioti su šiaurietiško ėjimo lazdomis, bet gauti pagalbą, kai reikia kažkur nueiti, ar paprasčiausiai pabendrauti.

Skatina nebijoti

Utenos aklųjų ir silpnaregių draugija vienija 63 žmones, tačiau nuolatos draugijos patalpose renkasi apie 30. Kitais rūpinasi artimieji, slaugos įstaigų arba senelių namų specialistai. Pasak Astos Dikmonaitės, draugijos pirmininkės, užimančios šias pareigas jau 4 metus, du trečdaliai draugijos narių – brandaus amžiaus žmonės, kuriems reikia pagalbos einant pas gydytojus, į banką, parduotuves ir pan. Jauni žmonės savarankiškesni, drąsesni, turi padėti galinčių draugų, o ir gatvėje paprašyti nepažįstamojo pagalbos jiems nėra sudėtinga, tad į Aušros gatvėje įsikūrusias patalpas užsuka nedažnai.

Dauguma čia besilankančių serga senatvine katarakta, glaukoma, yra keletas netekusių regėjimo dėl karo metais patirtų traumų. Vienas liūdnesnių atvejų – mergaitė, kuri apako būdama šešerių. „Ji apskritai gan sunkiai įsivaizduoja dalykus, nes nebeprisimena jų. Lengviau yra tam, kuris niekada nematęs, nes jis nežino, ką prarado.“

Nereginčiųjų akimis save vadinanti draugijos pirmininkė A. Dikmonaitė, jauna, pozityvi ir energinga mergina, norėtų kuo plačiau paskleisti žinią apie regėjimo negalią turinčių žmonių draugiją ir kviečia visus, kuriems reikia pagalbos, nebijoti ateiti. Tereikia atnešti akių gydytojo pažymą, rodančią, kad asmuo tikrai turi regėjimo negalią, ir neįgalumo pažymėjimą.

img_0004

Jaunatviškos energijos nestokojanti draugijos pirmininkė Asta Dikmonaitė vadina save nereginčiųjų akimis / Rasos Milerytės nuotraukos

Visuomenė darosi supratingesnė

Nors vis dar netrūksta žmonių, kurie pasišaipo iš negalių, A. Dikmonaitė tikina, kad bent Utenoje žmonės darosi kur kas supratingesni: „Jei mato žmonės, kad praeivis sutrikęs, nežino, kur eiti, tai prieina, perveda per gatvę, pasako, į kurią pusę eiti. Negalią turintys labai džiaugiasi, kad ne atstumia juos, o nori padėti. Turim vieną aklą masažistą, kuris džiaugiasi, kad prie jo prieina 14–15 metų jaunuoliai, ima už rankos, bando pervesti per gatvę.“ Tokių situacijų, kai parduotuvėje pardavėjos neturi kantrybės palaukti, kol silpnai matantis žmogus suskaičiuos pinigus, pasitaiko rečiau, tačiau, pasak pašnekovės, nors draugijos nariai ir supranta, kad šiurkštesnis žodis atsiranda ne iš piktos valios, vis tiek būna skaudu.

Ko trūksta, kad nereginčiam arba silpnai matančiam būtų lengviau? A. Dikmonaitės klientai džiaugiasi, kad poliklinikose ant durų jau kabinami didesni numeriai, ant šaligatvių atsirado raudoni taškeliai, padedantys orientuotis, kur perėja. Pasak pirmininkės, yra smulkmenų, detalių, kurios išsprendžiamos: „Sakykim, į parduotuvę įeinant nemato, kurios čia durys turi atsiverti. Tvarkaraščiai autobusų stotyje per aukštai pakabinti. Bet kad kažkas būtų labai drastiškai, tai taip nėra.“

Laisvalaikiui renkasi televizorių

Kaip ir kitos negalios, aklumas ir silpnaregystė labai apriboja socialinį gyvenimą. A. Dikmonaitė pasakoja, kad tarp 63 draugijos narių tik du yra dirbantys, abu – masažistai. Kiti gyvena iš pensijos arba neįgalumo išmokų. Negalia ne tik sumažina galimybes įsidarbinti, bet ir pakoreguoja laisvalaikio leidimo būdus. „Mūsiškiai eina į renginius, bet renginiai jiems aktualu, kai sėdi pirmoje arba antroje eilėje. Kitu atveju geriau renkasi žiūrėti televizorių, per jį geriau mato.“ Riboja ir baimė, kad nežinos, pro kur įeiti, pro kur išeiti iš renginio.

Alternatyva – veiklos Aklųjų ir silpnaregių draugijos patalpose. Septyniolikos kvadratinių metrų bute galima užsiimti rankdarbiais, muzikuoti, žaisti šaškėmis ar šachmatais, aklųjų stalo tenisą, sportuoti, klausytis garsinių knygų… Taip pat yra nedidelė virtuvėlė, kurioje galima ne tik kavos ir arbatos atsigerti, bet ir pyragą ar kokį „rimtesnį“ patiekalą pasigaminti. „Stengiamės, kad būtų panašu į namus, – teigia pašnekovė. – Bet dažniau žmonės čia ateina ne kažką veikti, o pagalbos.“ Viena moteris gamina ypatingo kruopštumo reikalaujančius rankdarbius iš popieriaus, kitas žmogus mokosi groti sintezatoriumi. Bet daugiausiai dėmesio sulaukia jėgos treniruokliai ir šoudauno (aklųjų teniso) stalas.

Ir sportuoja, ir dainuoja

Utenos aklųjų ir silpnaregių draugijoje veikia folklorinis ansamblis „Diemedis“. Kolektyvo nariai stengiasi nepraleisti progos išvažiuoti pakoncertuoti, paskutiniai koncertai vyko Panevėžyje ir Vilniuje sostinės dienų metu. Taip pat koncertuoja ir Utenoje – stengiasi parodyti kraštiečiams, kad nors nemato arba mato silpnai, gali būti tokie pat talentingi, veiklūs ir aktyvūs kaip ir kiti žmonės.

Tie, kuriems meninė veikla toliau nuo širdies, renkasi sporto klubą „Vyžuonaitis“. Varžybose dalyvaujančių sportininkų pergalių sąrašą neseniai papildė 8 kilometrų kroso laurai. Artimiausiuose planuose – šaškių ir aklųjų teniso turnyrai.

Draugijos nariai mėgsta keliauti. Energija trykštanti draugijos pirmininkė pasakoja, kad jau spėjo aplankyti Anykščius, Burbiškio dvarą, garsėjantį įspūdingais tulpių sodais, Bistrampolio dvarą, Trakus, pabuvojo prie jūros, Gintaro muziejuje, Kretingos žiemos sode… Paprastai kelionės išlaidas padengia savivaldybė arba lėšų gaunama iš projektų. „Kelionių mūsiškiai stengiasi nepraleisti, nes žino, kad daugiau gal ir nebus su kuo išvažiuoti“, – tikina A. Dikmonaitė.giasi nepraleisti, nes žino, kad daugiau gal ir nebus su kuo išvažiuoti“, – tikina A. Dikmonaitė.

img_0016

Viena draugijos narė iš popieriaus gamina ypatingo kruopštumo reikalaujančius rankdarbius

img_0014

 

Mažoje virtuvėlėje galima rasti visus svarbiausius virtuvės įrenginius

img_0030

 Norintys turi galimybę mokytis groti sintezatoriumi

img_0020

Garsinių knygų biblioteka

img_0012

1291 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.