Home » Gallery » Veidai » „Esu laimingas, kad turiu Vyžuonas…“

„Esu laimingas, kad turiu Vyžuonas…“

„Esu laimingas, kad turiu Vyžuonas…“

.

Stepas EITMINAVIČIUS

Poeto brolis

Bene prieš 15 metų vilniečių mokytojų grupę vežiojau po Rytų Aukštaitiją: rodžiau įdomesnes mūsų vietas ir pasakojau, pasakojau. Vyžuonų kapinėse norėjome pagerbti poeto Antano Masionio (1941–1974) ir prozininko Broniaus Radzevičiaus (1940–1980) atminimą. Kapinėse susipažinome su Stasiu Masioniu. Jis su mumis kalbėjo labai gyvai, labai nuoširdžiai, prisimindamas įvairių epizodų ar tik detalių iš praeities. Tuomet didele staigmena buvo tai, kad Stasys ėmė ir uždainavo:

Kada į šiaurę mano paukščiai

Išsklendžia žalzganus sparnus,

Ir aš lyg margas tėvo gandras

Palei Vyžuoną pareinu.

Padainavęs posmą paaiškino, kad tai brolio eilėraščio pradžia, kad jį visą moka. Ne tik tą vieną eilėraštį dainuoja. O kodėl dainuoja, ne deklamuoja? Neatsakė mums į šį klausimą, tik supratome, jog melodiją sukuria pats. Buvome nustebę dėl daug ko: dėl brolio atminimo saugojimo, dėl noro suprasti, ką rašė artimas žmogus.

Prieš ketverius metus parūpo išleisti knygą, kurioje būtų pokalbiai su Stasiu Masioniu bei Broniaus Radzevičiaus seseria Birute Surgailiene. Man pasisekė: jau prieš tai Utenos literatų klubo „Verdenė“ pirmininkė Regina Stakėnienė prašė Stasį, kad rašytų atsiminimus. Gavau storoką sąsiuvinį: labai kruopščiai nurodyta, kas kuriais metais vyko.

Visą straipsnį skaityklite šeštadienio, spalio 7 d. laikraštyje „Utenos apskrities žinios“.

stasio-masionio-namelis

Stasio Masionio namelis / Audriaus Remeikio nuotraukos

viena-is-grozybiu paminklas-gimtinei zmones-stebintis

skm_c224e17092714380

Stasys Masionis šalia paminklo gimtinei / Asmeninio albumo nuotrauka

125 Iš viso matė 4 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.