Home » Gallery » Veidai » Žvilgsnis pro objektyvą – Mantas Golubevas

Žvilgsnis pro objektyvą – Mantas Golubevas

Žvilgsnis pro objektyvą – Mantas Golubevas

.

.

Greta RUŠĖNAITĖ

Mantas Golubevas – 24-ių metų vaikinas, gimęs ir užaugęs Utenoje. Mokėsi Vyturių pagrindinėje mokykloje, po to – Dauniškio gimnazijoje. Studijuoti išvyko į Vilnių ir sostinėje gyvena jau šeštus metus. Mantas nuo pat vaikystės įsimylėjęs fotoaparatą. Jis jau yra surengęs savo autorinių darbų parodą, o pernai Utenos jaunimo apdovanojimuose išrinktas metų menininku. Tad pasikalbėjau su juo apie kelią link profesionalios fotografijos bei šios srities ypatumus.

Nuo ko prasidėjo Tavo kelias fotografijoje?

Mano senelis buvo fotografas, tačiau tuomet aš dar buvau visiškai mažas. Šiandien tai prisimenu tik iš močiutės ar mamos pasakojimų. Pats senelis retai apie tai užsimindavo, labiau mėgome kartu žaisti šaškėmis. Galbūt fotografija tiesiog įstrigo mano pasąmonėje, šito niekada nesužinosiu. Pirmą kartą asmeniškai prisiliečiau prie fotoaparato būdamas šešiolikos metų, tada tik žaisdamas fotografavau dangų, gėles bei visa kitą, kas tuo metu atrodė gražu. Tai tęsėsi metus, kol atėjo laikas pamąstymams apie ateitį ir studijas. Mama skatino keliauti į Vilnių, tad pradėjau žvalgytis sau įdomių specialybių. Galų gale liko dvi – psichologija ir fotografija. Nuo psichologijos atgrasė matematika, kuri man nesisekė, o fotografijos bagaže buvau sukaupęs gėlytes ir dangų. Nutariau, kad turiu dar metus ir reikia stipriai pasitempti, taip ir prasidėjo mano kelias, labai džiaugiuosi, jog Vilniaus dizaino kolegijoje studijuota taikomoji fotografija davė tiek spyrių į užpakalį.

Turbūt daugeliui skaitytojų smalsu, kokį fotoaparatą šiuo metu naudoji. Kiek reikia investuoti į gerą įrangą, norint rengti profesionalias fotosesijas?

Šiuo metu fotografuoju su pilno kadro fotoaparatu Canon 6d. Gera įranga yra gera proporcingai tiek, kiek tu pats jai esi geras. Daugybę kartų esu matęs žmonių, fotografuojančių su brangiausiais objektyvai, bei naujausiais fotoaparatais, bet tam nepasiruošę, ir galutinis produktas tikriausiai juos pačius nuvylė. Iš pradžių reikia išmokti dirbti su pigia technika, kad suprastum, kuo ji skiriasi nuo profesionalios, spausti iš įrangos, kiek gali, kol pajausi, jog nori gilintis toliau, tuomet  papildomos investicijos bus teisingos. Kalbant apie kainas, vėlgi priklauso nuo paties žmogaus – ką jis fotografuoja, vieni objektyvai kainuoja nuo poros šimtų eurų, kiti iki poros tūkstančių ir daugiau. Dažnai žmonės kreipiasi į mane prašydami padėti išsirinkti tinkamą įrangą.

Ar yra tam tikros sritys (šventės, renginiai, asmeninės fotosesijos ir pan.), kurias fotografuoji?

Į mane žmonės kreipiasi turėdami įvairiausių pageidavimų ir vizijų. Aš fotografuoju asmenines šventes (vestuves, krikštynas), renginius, reportažus, reklamą ir užsiimu savo savo mėgstamiausia  naktine fotografija. Niekada nelendu į madą, nes tai nepatiko nuo studijų laikų ir tikrai to nesugebėčiau padaryti tinkamai. Nepaisant daugybės bemiegių naktų, kurias man tai kainuoja, esu žmogus, kuriam didelis džiaugsmas yra pateikti žmonėms tikrai išdirbtas nuotraukas, todėl ir stengiuosi gilintis į tas sritis, kuriose galiu atiduoti viską, kas geriausia.

Į ką Tu lygiuojiesi?

Nėra tokio žmogaus, į kurį norėčiau lygiuotis, bet yra daug žmonių, kurių darbai ar pats mąstymas labai žavi, turbūt norėčiau iš kai kurių žmonių pasiimti po tam tikrą charakterio savybę. O jei jau reiktų įvardinti konkretų žmogų, iš kurio pasisemti norėčiau daugiausiai, tai būtų Stanley Kubrick, kino režisierius. Kai pagalvoju apie jo pamišimą dėl savo darbo, man pasišiaušia oda.

Kiek asmeninių parodų jau esi surengęs?

Kol kas esu surengęs vieną parodą „Nakties gali būti mažai“. Tai, mano manymu, labai pasisekusi paroda, kartais dar ir dabar prisimenu jos atidarymą. Tuo pačiu labai norėčiau padėkoti visiems draugams, kurie prie to prisidėjo ir padėjo.

Kiek laiko užtrunka pasiruošimas parodai?

Parodai ruošiausi apie pusantro mėnesio. Kai tik pradėjau galvoti apie erdves, po valandos vieta pati mane susirado. Ačiū Grėtei Kaulinytei už puikią nuojautą ir visą pagalbą rengiant parodą. Apžiūrėjus Utenos kūrybinių industrijų centrą supratau, kad tai tinkama vieta ir niekur kitur dairytis nereikia. Tuomet vyko darbų atranka. Vakarai, kurie baigdavosi ginčais su draugais, o po to ir su pačiu savimi, kol pasiekiau galutinį variantą. Kiekvieną nuotrauką reikia retušuoti, paruošti spaudai ir atspausdinti. Galiausiai – eksponavimo darbai bei atidarymo renginio programos kūrimas. Paskutinę savaitę atrodė, jog gyvenu Utenos kūrybinių industrijų centre. Ir tuomet atėjo tas labai ilgai lauktas vakaras, muzikinė programa, skiltis „apsikeiskime savo istorijomis“ bei dainininko Mantvydo Popovo debiutas scenoje. (Ačiū tau, brolau, kad tiek daug prisidėjai prie mano tobulėjimo.) Tuo pačiu metu buvau išrinktas Utenos jaunimo metų menininku, tai buvo tiesiog tobulas vakaras.

Papasakok apie pačią įsimintiniausią fotosesiją.

Vienos pačios įsimintiniausios fotosesijos negalėčiau išskirti. Fotografuojant labai svarbus darbas komandoje. Kadangi fotografija – tai darbas su skirtingais žmonėmis, prie kiekvieno žmogaus reikia prieiti, susipažinti nepaviršutiniškai, o sugebėti per trumpą laiką pajausti tai, ką jis slepia giliai viduje. Man labai patinka individualūs užsakymai, kai turiu fotografavimo laisvę ir begalę idėjų – nieko negali būti geriau nei rasti, kur galiu jas pritaikyti, ir labai džiugu, jog sulaukiu klientų pasitikėjimo. O labiausiai atpalaiduojanti fotografija – naktinė, kai keliauju fotografuoti nakties saldumo… Tiek daug grožio esu matęs per savo fotografavimo klajones, krentančių žvaigždžių begalybę, tokį sodrų rūką, jog, atrodo, esi užsienyje ant aukščiausio kalno, o tai tik debesys. Galėčiau parodyti daugybę nuotraukų, kurių istorijos tokios ilgos, jog reiktų jas talpinti į keletą knygų. Fotografija man patinka tuo, kad gali nunešti į pačias keisčiausias, įdomiausias situacijas.

Kaip ir visur, taip ir fotosesijų metu turbūt nutinka įvairiausių linksmų nuotykių. Papasakok nors vieną jų.

Vieną kartą sumaniau padaryti fotoreportažą su juostiniu fotoaparatu. O aš esu žmogus, kuris fotografuos visur, kur pats nori, o ne vien ten, kur galima. Likus porai juostelės kadrų su draugu ėjome į maisto produktų parduotuvę apsipirkti. Parduotuvėje žiūrėjau į čili pipirus ir jų atspindį veidrodyje, tas atspindys atrodė nuostabiai, tad sumanau nufotografuoti. Priėjau arčiau ir nustatinėjau visus reikiamus fotoaparato parametrus ir padariau norimą nuotrauką. Jau stovint kasoje su maisto produktais ir mokant už prekes, mane už rankos ganėtinai grubiai stvėrė apsauginis ir vedėsi į savo kambariuką. Tuo metu kaip tik buvo laikas, kuomet Lietuvoje buvo naujo prekybos tinklo atidarymas, tad apsaugos darbuotojas galvojo, jog žmonės taip renka informaciją apie konkurentų kainas. Tai išgirdus, mane ėmė juokas, bet turėjau tvardytis ir pabandyti paaiškinti, kad čia fotografuoju juostiniu fotoaparatu ir darau reportažą. Ginčas tęsėsi ilgai, bet visgi pasiekiau savo, išėjau su neatidarytu fotoaparatu ir neapšviesta juostele.

Ar reikalingi fotografijos mokslai?

Man jie labai pravertė ir davė daug spyrių į užpakalį, padariusių mane tokiu, koks esu dabar. Aišku, turiu pažįstamų, studijavusių visai kitas specialybes ir fotografuojančių labai aukštu lygiu. Čia, manau, priklauso nuo žmogaus ir jo pasiryžimo, vieniems mokslai padeda prieiti prie to, o kitus atgraso.

Kokių turi svajonių modelių?

 Tokio žmogaus nėra, o jei būtų – tai kažkokia būtybė, galbūt ateivis (juokiasi). Labiau norėčiau atsidurti tam tikrose situacijose, dar kartą įamžinti Šiaurės pašvaistę Lietuvos danguje, tai pat pakliūti į stipriausią audrą ir pagauti žaibus per visą dangų, o jei svajoti, tai svajoti rimtai – norėčiau užfiksuoti patį ryškiausią krentantį meteoritą arba kamuolinį žaibą.

Kokie yra Tavo netolimos ateities planai?

Atrinkinėju darbus naujai parodai. Nedidelė užuomina – joje atsiras portretai, susieti su naktimi, bet apie tai ateityje.

img_78001

Manto Golubevo nuotraukos

_mg_2605 _mg_2614 91

 

141 Iš viso matė 6 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.