Home » Protakos » Europos kalbų diena – žemaitiškai

Europos kalbų diena – žemaitiškai

Europos kalbų diena – žemaitiškai

.

Rugsėjo 29 dieną Mielagėnų bibliotekoje vyko Europos kalbų dienai skirtas renginys, kurio metu buvo pasidžiaugta, kad daugiatautėje Europoje dar skamba mūsų tarmės, ir akcentuota, kad tarmėmis reikia rūpintis, nes jas gali ištikti prūsų kalbos likimas. Renginio viešnia Dalia Zabitienė iš Skuodo pasakojo apie veiklas etninio identiteto išsaugojimui Žemaitijoje. O daroma ten tikrai daug: leidžiami leidiniai žemaičių kalba, vyksta žemaitiškos grožinės kūrybos konkursas, žemaitiški skaitymai, „Žemaičių kultūros dienos“, kurių metu kituose rajonuose bei miestuose pristatoma žemaičių kultūra. Garsus Skuodo rajono kultūros centro žemaičių teatras, kuris vaidina tik žemaitiškai. Jis išgarsėjo, žemaitiškai pastatęs Ibseną. Jau daug metų pjeses rašo pats to kolektyvo įkūrėjas, vadovas ir režisierius Edmundas Untulis. Kelis kartus vyko žemaitiškos autorinės dainos festivalis-konkursas, žemaičių kalbai mokytis sukurtas interneto portalas zemaiciukalba.lt, kuriame – edukaciniai žaidimai, didžiulė žemaitiškos grožinės literatūros saugykla, žemaičių kalbos ir literatūros pamokos, kurias veda Dalia Zabitienė. Skuodo žemaičių draugija rengia daug tradicinių žemaitiškų švenčių. Daugelį renginių režisuoja ir veda taip pat Dalia Zabitienė. Ji su savo vyru Augenijum Zabičiu – nepailstantys keliautojai, renginių dalyviai arba lankytojai. Po renginio Mielagėnų bibliotekoje neišskubėjo namo, kitą dieną aplankė Palūšėje šurmuliavusį kermošių, pakeliavo po Aukštaitiją.

Dalia Zabitienė – filologijos magistrė, literatūrologė. Nors dirba žurnalistinį darbą, kiekviena pasitaikiusia proga akcentuoja, jog yra žmogus, gyvenantis literatūra, su literatūra, literatūrai, per literatūrą ir dėl literatūros. Siekdama įrodyti, kad jos gimtoji šiaurės žemaičių telšiškių kalba yra lygiai tokia pat viskam tinkama, kaip ir lietuvių bendrinė, jau daug metų tarmiškai rašo noveles, humoreskas, pasakas, eilėraščius bei mokslinius ir publicistinius straipsnius. Yra dviejų respublikinių tarmiškos kūrybos konkursų (2013 m. ir 2016 m.) laimėtoja. Ir vis mažiau Lietuvoje belieka vietovių, kur nebūtų vedusi etniniam identitetui puoselėti skirtų renginių. Jos vyras – Žvinklys Pranis – literatūrinis žemaičių kalba kuriančio Augenijaus Zabičio pseudonimas. Pagal išsilavinimą – filologijos magistras (Vilniaus universitetas). Aplankęs visus Lietuvos kampelius. Daugelio tarmiškų literatūrinių konkursų dalyvis bei laureatas, renginių organizatorius, rėmėjas.

Mielagėnų bibliotekoje Dalia Zabitienė pristatė keletą Skuodo rajono R. Granausko viešosios bibliotekos išleistų knygų. Vieną jų turi bene visos Lietuvos bibliotekos. Tai vaikiškų skaitinių knygelė „CĪRULIELIS“, kurios viena iš autorių ir kalbos redaktorių yra Dalia Zabitienė.

Įvadiniame „CĪRULIELIO“ straipsnyje, kurio autorius – humanitarinių mokslų daktaras, docentas Juozas Pabrėža, trumpai išdėstyta žemaičių kalbos gramatika, yra abėcėlė, jos gale – dainelės su natomis, žodynėlis. Knyga gali būti įdomi net nenorinčiam ar nemokančiam skaityti, nes pilna gražiausių iliustracijų, kurių autoriai – Skuodo meno mokyklos mokiniai. Labdaros ir paramos fondo ,,Šviesime vaikus“ dėka, ši knyga platinama visoje Lietuvoje. Suprantama, brangiausia ji yra patiems žemaičiams, ypač vertinga dovana tiems, kieno kūriniai pateko į knygą.

Dėl to, kad ši žemaitiška knygelė atsidūrė ir Aukštaitijos bibliotekose, nereikia manyti, kad visi privalo mokytis žemaičių tarmės. Ši knyga – tai gražus pavyzdys to, kaip reikėtų vertinti kiekvienam savo gimtąją tarmę. Būtent apie tai, kad kiekviena tarmė yra graži, kad ją reikia stengtis išsaugoti Mielagėnų bibliotekoje ir kalbėjo Dalia Zabitienė. Ji pakvietė aukštaičius sekti žemaičių pavyzdžiu. Nepamiršti tarmės, nesigėdyti kalbėti, dainuoti, rašyti tarmiškai. Dideles galimybes kalbos, tarmės išsaugojimui suteikia internetas.

misiuniene

Aukštaitiškos tarmiškos kūrybos galima rasti, o taip pat ir įrašyti savo kūrybą literatūros svetainėje www.zaliazole.lt. Šios svetainės įkūrėjas, aukštaitiškai rašantis Gaudentas Kurila (literatūrinis pseudonimas Cieksas Žalbungis), tą popietę pabėgęs iš savo tiesioginio darbo, vėluodamas atskubėjo iš Vilniaus į susitikimą su savo ,,bendražygiais“ Dalia ir Augenijum Zabičiais. Per septyniolika vaikystės ir jaunystės vasarų, praleistų Mielagėnuose pas senelius, jis išmoko ir pamilo Mielagėnų krašto, pagal kalbininkus – rytų aukštaičių vilniškių arba, pagal mus – mielagianską tarmę.

Jauniausia šio renginio dalyvė, bet jau žinoma kaip respublikinių tarmiškos kūrybos konkursų nugalėtoja, Jurgita Pauliukėnaitė iš Didžiasalio į šį susitikimą, ir jau ne pirmą kartą, atvažiavo su mama. Jurgita sekė iš prosenelės užrašytas pasakas. Negali nesižavėti šios mergytės natūralumu, noru ir gebėjimu perteikti senovės išmintį. Į šią žemaitiškai aukštaitišką popietę bandyta sukviesti mūsų krašto žemaičius. Atėjo Romutis Akinskas ir Mielagėnuose gyvenantis kunigas Antanas Valatka, keletą metų dirbęs ir Skuodo bažnyčioje. Iš kunigo Antano išgirdome keletą žemaitiškų pasakojimų, kuriuos jis prisimena nuo vaikystės. Dalią prašėme įvertinti, kiek asimiliavosi, t. y. pasikeitė, supanašėjo su aukštaičių Romučio Akinsko tarmė, bet pritrūko laiko, mat Romutis, kartu su kitais Mielagėnų kaimo seklyčios ansamblio dalyviais sudainavę kelias dainas išskubėjo į Didžiasalyje vykusią rudens šventę. Apie Romutį Augenijus Zabitis vėliau savo feisbuko paskyroje parašė: „Ignalinos rajono Milašaičio kaime, atokiame vienkiemyje prie ežero, gyvena žemaitis Romutis Akinskas. Nors Aukštaitijos gilumoje žemaičių beveik nepasitaiko, Romutis puikiai išlaikė savo gimtąją kalbą, o svarbiausia – žemaitišką svetingumą bei polinkį bendrauti. Jo namai tampa ir svečio namais, todėl dažnokai čia apsistojame, keliaudami po Aukštaitiją, lankydami draugus Mielagėnuose. Romutis Akinskas – ir ūkininkas, ir medžiotojas, ir saviveiklos entuziastas, vietos kultūros darbuotojų pagalbininkas bei mecenatas. Nors bene įstabiausia šio žmogaus savybė – neįtikėtini kulinariniai sugebėjimai. Ko gero, jis sėkmingai galėtų varžytis su patyrusiais virėjais profesionalais. Žmona Julija – gydytoja odontologė, dirba Ignalinoje. O namai niekuomet nebūna tušti: čia visada pilna giminių, draugų, nes visiems pakanka vietos – ir mažiems, ir dideliems…

Rima Misiūnienė, Ignalinos r. viešosios bibliotekos Mielagėnų filialo bibliotekininkė

904 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.