Home » Sveikata » Atsitiktinė trauma vos nesužlugdė gyvenimo

Atsitiktinė trauma vos nesužlugdė gyvenimo

Atsitiktinė trauma vos nesužlugdė gyvenimo

.

 

Aušrinė Šėmienė

Mirtinai pavojinga būklė, kai kraujagyslėse susiformavę krešuliai sutrikdo kraujotaką, gali ištikti kiekvieną. Nuo lapkričio 2 dienos Lietuvos žmonėms, kurie rizikuoja patirti trombozę, kaip ir visų kitų Europos šalių gyventojams, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pradėti kompensuoti inovatyvūs vaistai – naujieji geriamieji ankoaguliantai.

Lūžo koja

Lauryna Jatkauskaitė negalėjo nė pagalvoti, kad traumą, kuri gali sužlugdyti gyvenimo planus, galima patirti lipant nuo dviračio. Prieš dvejus metus, paskutinę atostogų dieną, 36 metų mergina su draugu Kuršių nerijoje važinėjosi dviračiais. Nustojusi minti pedalus, ji lipo nuo dviračio ir statydama kryptelėjo koją.

Nenoriu nė prisiminti jausmo, kai išgirdau traškant kaulus. Iškart supratau – koja lūžo“, – pasakoja Lauryna.

Greitosios pagalbos automobilis jos paimti atvažiavo iš Klaipėdos. Medikai suleido skausmą malšinančių vaistų ir merginą nuvežė į ligoninę. Paaiškėjo, kad trauma sunki – koja lūžo dviejose vietose, buvo daug kaulų skeveldrų. Galūnę medikai sutvirtino metaline plokštele, suvaržė devyniais varžtais.

Aštuoniolika dienų Laurynos koja buvo sugipsuota, vėliau gydytojai uždėjo įtvarus ir primygtinai rekomendavo keturiasdešimt dienų po operacijos gerti kraujo krešumą slopinančių vaistų. Atrodė, kad viskas bus gerai.

Po operacijos praėjus beveik pusantro mėnesio, pajutau, kad ima trūkti oro, dūstu“, – prisimena Lauryna. Atsidarė langą, įkvėpė gryno oro, ir tuokart blogumas praėjo, bet kitą dieną jai vėl pasidarė bloga – nutirpo rankos, pajuto prarandanti sąmonę. Kadangi negalėjo vaikščioti, todėl kėdute su ratukais prisiyrė prie lovos, kad atsigultų ir, vos ant jos atsisėdusi, nualpo.

Kiek išbuvau be sąmonės, nežinau. Kai atsibudau, paskambinau draugui – jis iškvietė greitąją pagalbą. Mane nuvežė į Santariškes“, – pasakoja pašnekovė.

Ligoninėje kompiuterinės tomografijos tyrimas parodė, kad Laurynos pagrindinę plaučių arteriją užkimšo didžiulis krešulys. Situacija buvo labai pavojinga – ją galėjo ištikti staigi mirtis.

Visą parą reanimacijos skyriuje medikai Laurynai leido trombą tirpdančių vaistų. Ir jiems pavyko. Plaučiai vėl ėmė dirbti gerai, tačiau angiochirurgai, atlikę kojų kraujagyslių tyrimą, susirūpino – ne tik lūžusios, bet ir sveikosios kojos kraujagyslėse buvo susiformavę daugybė krešulių.

Devynis mėnesius Laurynai teko gerti kraujo krešėjimą slopinančių vaistų – naujos kartos geriamųjų antikoaguliantų, kuriuos pirko pati.

Labai bijojau, kad dusulys išliks visam gyvenimui. Kaip reikės gyventi?“, – prisimena vilnietė. Dabar, praėjus daugiau kaip dvejiems metams, Lauryna džiaugiasi pasveikusi ir stengiasi ilgų gydymosi mėnesių nebeprisiminti.

lauryna_jatkauskaite

Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė 

Gali ištikti kiekvieną

Nuo trombozės neapsaugotas nė vienas žmogus. Krešuliai ima formuotis, kai sulėtėja arba sutrinka normali kraujotaka, – tada trombocitai sukimba į įvairaus dydžio darinius. Su kraujo srove jie keliauja kraujagyslėmis, kol įstringa kurioje nors siauresnėje vietoje, sutrikdydami kraujotaką, panašiai, kaip upę užtvenkia medžių kamienai ar šakos.

Giliosiose venose, kurios yra galūnėse, dubenyje, krešuliai dažniausiai susiformuoja dėl ilgai trunkančios nejudros, pavyzdžiui, ilgai važiuojant automobiliu ar skrendant lėktuvu. Amerikiečių mokslininkai yra suskaičiavę, kad, prie kompiuterio praleidus pusantros valandos, kraujo tėkmė ties keliais sulėtėja per pusę! Taip pat trombai gali susiformuoti ir vartojant kai kurių vaistų, pavyzdžiui, nuo onkologinių ligų.

Giliosiose venose susiformavę krešuliai paprastai nukeliauja iki plaučių arterijos ir ją užkemša, kaip nutiko ir Laurynai Jatkauskaitei. Šią komplikaciją gydytojai vadina plaučių embolija.

Dėl plaučių embolijos žmogus gali staiga mirti arba visą gyvenimą kęsti dusulį. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro vadovas profesorius Audrius Aidietis teigia, kad Lietuvoje plaučių emboliją kasmet patiria apie 2 tūkst. žmonių, 10–25 proc. jų miršta.

Dusulys irgi gali būti įvairus – kartais lengvas, o kartais – toks, kad žmogus nebegali dirbti, judėti.

Susiformuoja ir širdyje

Krešuliai gali susiformuoti ir širdyje, kai sutrinka širdies ritmas. O jis dažniausiai sutrinka dėl prieširdžių virpėjimo. Tada kraujas prieširdžiuose teka lėtai ir sūkuriuoja.

Iš prieširdžių krešuliai su kraujo srove gali nukeliauti į bet kokią organizmo vietą, kur teka arterinis kraujas – kojas, rankas, inkstus, blužnį. Tačiau tiesiausias kelias – į smegenis. Tada žmogų ištinka išeminis insultas – žūsta kraujotakos netekusi smegenų dalis. Jei užkemšama smulki kraujagyslė, ligonį gali ištikti dalinis paralyžius, jis gali netekti kalbos ir pan., jei stambesnė kraujagyslė, kyla pavojus gyvybei. Neretai, netgi atkūrus kraujotaką, smegenys nebeatsigauna, ir žmogus lieka neįgalus: ligonis gali patirti įvairių judėjimo arba psichikos sutrikimų – nustoti valdyti dalį kūno, kalbėti, suvokti aplinką. Kiekvieną parą šalyje insultas ištinka maždaug 35 žmones, devyni iš jų miršta.

Neberizikuos gyvybe

Prof. A. Aidietis teigia, kad geriau neleisti įvykti komplikacijoms nei po jų gelbėti žmogų. Tam reikia neleisti susiformuoti krešuliams.

Iki šiol Lietuvos ligoniai, kurie buvo patyrę trombozę, ar norintieji jos išvengti buvo gydomi kraujo krešėjimą slopinančiu vaistu varfarinu.

Gydytojai kritikuoja šį vaistą, nes jis saugo ligonius nuo naujų trombų susidarymo tik tada, kai pavyksta pasiekti vadinamąją terapinę dozę, t. y. konkrečiam pacientui tinkamą dozę. Jeigu vaistas veikia per silpnai, gali susidaryti krešulys, jeigu per stipriai, – prasidėti kraujavimas.

Vienas didžiausių pastarojo dešimtmečio farmacijos mokslo laimėjimų – naujos kartos geriamieji antikoaguliantai . Tai vaistų, kurie veikia kraujo krešumą daug stabiliau nei varfarinas, grupė. Gydytojams juos vartojančių pacientų nebereikia taip atidžiai prižiūrėti. „Jei žmogus neužmirš vaistų išgerti, galime būti garantuoti, kad jo kraujas krešės taip, kaip tikimės“, – teigia prof. A. Aidietis.

Naujos kartos geriamieji antikoaguliantai brangesni nei varfarinas, tačiau Vakarų šalys stengiasi, kad šie inovatyvūs vaistai jų piliečiams būtų prieinami, mat jie ne tik efektyvūs ir patogūs ligoniui, bet ir taupo sveikatos sistemos lėšas – ligoniams nebereikia atlikti daugybės tyrimų, gydytojams stebėti, kokius kitus vaistus pacientas vartoja, žmonės sutaupo kelionei, neturi atsiprašyti iš darbo ir išvengia komplikacijų.

Daugiau žmonių išvengs mirties

Nuo lapkričio 2 d. trys naujos kartos vaistai kompensuojami žmonėms plaučių embolijos, insulto ir giliųjų venų trombozės profilaktikai, kai gydymas varfarinu jiems nepadeda ar netinka.

Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė teigė, kad kompensuojama 80 proc. naujųjų vaistų bazinės kainos. Manoma, kad dėl to ligoniams teks primokėti apie 14–15 eurų. Tuo tarpu iki šiol juos įsigydami žmonės mokėjo mažiausiai 60 eurų.

Pirmiausia naujieji geriamuosius ankoaguliantus turės skirti gydytojas–specialistas – kardiologas arba pulmonologas, vėliau – šeimos gydytojas. Vaistai galės būti skiriami ne visiems, o tik tiems pacientams, kurie anksčiau ne mažiau kaip tris mėnesius yra vartoję senosios kartos kraujo krešumą slopinantį vaistą varfariną ir bus įrodyta, kad šis vaistas jiems nepadeda.

G. Krukienė patikino, kad ligoniams, kurie dabar už savo lėšas įsigyja naujuosius geriamuosius antikoaguliantus, vėl tris mėnesius nebereikės vartoti varfarino, kad sužinotų, ar jis jiems neveiksmingas, – gydytojai šią informaciją galės patikrinti medicinos dokumentuose.

Pasaulyje 1 iš 4 žmonių miršta nuo trombozės sukeltų komplikacijų. Trombozė – viena iš pagrindinių mirtingumo ir neįgalumo veiksnių ir Lietuvoje.

 

119 Iš viso matė 4 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.