Home » Gallery » Verslas » Žaizdras negęsta

Žaizdras negęsta

Žaizdras negęsta

.

Antanas KIBICKAS

Besidomėdamas kalvystės gaminiais, užsukau į UAB „Utmeta“. Tai nedidelis, keletą darbininkų turintis kolektyvas, užsiimantis kalvystės darbais. Čia daromi vartai, vartai su automatika, tvoros ir grotos, turėklai, kryžiai, durys, stogeliai… Įmonė įkurta buvusiose Antalgės paukštininkystės ūkio mechaninėse dirbtuvėse. Dekoratyvinius metalo gaminius, tvoros, turėklų pavyzdžius pamačiau lauke ir ant pastato sienos. Tiesa, „Utmetos“ gaminius esu matęs jau anksčiau – parodose. Gerų atsiliepimų girdėjau ir iš užsakovų.

Dirbtuvės erdvios, su taipogi erdviais cechais. Visi turimi įrengimai, gamybos procese esantys metalo dirbiniai išdėlioti pirmame aukšte. Bendrovės vadovą radau užkopęs į antrąjį aukštą. Čia ir pakalbėjom apie nedidelio gamybinio kolektyvo reikalus.

Bendrovės direktorius Jonas Mardosas – vienas iš dar dirbančių vyresniojo amžius vadovų. Į Uteną atvyko pagal paskyrimą. Dirbo buvusiame Lietuvos žemės ūkio susivienijime, Utenos kilnojamoje mechanizuotoje kolonoje ir kituose Utenos gamybiniuose kolektyvuose. Prasidėjus privatizacijai, įsteigė uždarąją akcinę bendrovę.

„Veiklos pradžioje sekėsi neblogai. Užsakovai stovėdavo eilėse. Ir kolektyvas buvo didesnis. Turėjome vadybininką, dizainerį, daugiau darbininkų. Dabar žmonių yra tik tiek, kiek reikia, o vadyba ir dizainu užsiimu pats. Esu solidaus amžiaus, darbas vis sunkesnis darosi. Kartais pagalvoju – gal vadovavimą perduoti jaunesniam žmogui. Turiu sūnų. Jis gyvena Kaune, turi savo firmą. Kai prasitariu, kad dažnai pavargstu, jis sako – atvažiuosiu, padėsiu. Bet kur tau – sulauksi. Jam savi rūpesčiai. Tokia padėtis. Nesinori bendrovės palikti ar uždaryti. Jei uždarysi – niekas jos nebeprikels. Užsakymų turim iš įvairių Lietuvos vietų – Rokiškio, Molėtų, Anykščių, Vilniaus… Neseniai pelningą užsakymą siūlė klientas iš Palangos. Pagalvojom – važinėti toli, daugiau sugaišim, negu padarysim. Atsisakėm. Užsakymai priklauso nuo sezono. Artėja žiema, lėtėja statybos ir užsakymų mažėja. Apie Naujuosius metus visai striuka. O pavasarį, žiūrėk, vienas atvažiuoja, kitas… Ir prasideda darbai.“

20171020_094412

Įmonės vadovas Jonas Mardosas / Antano Kibicko nuotraukos

Ar žiemai neatleidžiat darbininkų atostogauti? – klausiu Jono Mardoso. „Turim kuo užsiimti: remontuojamės patalpas, tvarkomės garažuose, teritorijoje, kai ką gaminame. Tai negerai, suprantu. Kenčia atlyginimai. O ką padarysi? Bet užsiimti yra kuo. Tik norėk. Kitas, žiūrėk, padirba, padirba ir namo skuba. Kada ateina atlyginimo – maža. Tokie žmonės kolektyve ilgai neišsilaiko. Mes nuo seno įpratę dirbti kolektyviai. Reiškia, turi matyti šalia esantį, matyti situaciją. Matai, kad bendradarbis nespėja – ateik, padėk. Daiktas ne vietoj – pakelk ir padėk vieton. Bet ne visi tą supranta. Džiaugiuosi kolektyvo branduoliu – apie Rimą Vapsvą galiu pasakyti tik gerus žodžius. Dirba kalviu, yra darbštus, supratingas ir kūrybingas. Anksčiau čia dirbo jo tėvas – Rimantas Vapsva. Tai jis išmokė sūnų kalvystės amato. Išeidamas Rimui paliko ne tik žaizdrą, įrankius, bet ir žinias. Be Antano Valackos, Juozo Šambaro, Vidmanto Valskio man čia nebūtų ką veikti. Patikimi žmonės: vienas geležį kala, kitas dažo, trečias virina, ketvirtas šaltkalviauja. Turim sumanų elektriką, automatiką. Taigi, komandoje visi žaidėjai.“

Ne kartą „Utmeta“ bandė tartis su prekybininkais. Bet sutartys nebuvo pasirašytos. Prekybininkai užsideda nemažą antkainį ir prekė lieka nenupirkta. Be to, prekybininkai iš karto reikalauja daug gaminių. Tai gamybininkų netenkina. Jie atlieka vienetinius užsakymus. Serijinės gamybos nebūvimas pamaišė bendravimui su užsienio firmomis.

Dėl didelių nuomojamo ploto, paruošiamųjų darbų kaštų įmonė nebedalyvauja parodose. „Tampi lyg muziejininkas, – sako direktorius. – Daug žmonių apie tave vaikšto, domisi gaminiais,o nuperka vienas kitas. Tad ar verta trenktis už šimto kilometrų, jei iš anksto žinai, kad tai bus nuostolinga?“

Išlydėdamas svečią Jonas Mardosas padovanojo kalviškų suvenyrų Linkmenų plaktukų muziejui. Ačiū už tai. Lietuvoje klestint bedarbystei svarbi kiekviena darbo vieta. Nebodamas savo amžiaus Jonas Mardosas rūpinasi ne tik savimi. „O ką aš veikčiau namuose?“ – lyg klausiamai, lyg kažkuo teisindamasis taria Jonas.

 

img_1651 img_1643 img_1655 img_1648 img_1650 img_1653

 

124 Iš viso matė 10 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.