Home » Kultūra » Apie Lietuvos valstybingumo viršukalnes – su prof. A. Bumblausku

Apie Lietuvos valstybingumo viršukalnes – su prof. A. Bumblausku

Apie Lietuvos valstybingumo viršukalnes – su prof. A. Bumblausku

.

Paulius VĖJALIS

Lapkričio 10 d. Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje uteniškiai susitiko su istoriku, Vilniaus universiteto profesoriumi Alfredu Bumblausku. Renginyje svečias kalbėjo apie tris Lietuvos valstybingumo viršukalnes – Liepos 6-ąją, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, ir provokuodamas bandė kelti intrigą, kuri jų svarbesnė. Tiesa, susitikime tik sausus faktus tikėjęsi išgirsti žiūrovai turėjo likti nusivylę, nes nuo pat pirmų minučių istorikas nevengė įdomių pavyzdžių ir pokštų.

Tokią paskaitą esu skaitęs Kalgaryje, Toronte, Osle, Romoje, Kijeve. Buvau ir Ukrinų miestelyje Mažeikių rajone, kol galiausiai atvykau čia. Beje, Jus, uteniškiai, turiu pagirti, nes Jūsų susirinko daugiau nei Toronte“, – žiūrovams prisistatė A. Bumblauskas.

Apie LDK laikus ir W, kurios taip nenorime

Paskaitą Utenoje profesorius pradėjo nuosekliai ir pirmiausiai užsiminė apie Liepos 6-ąją – dieną, kurią pagrįstai vadiname Valstybės diena. Pakankamai greitai perėjęs prie Vytauto laikų, A. Bumblauskas nebuvo linkęs sureikšminti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos dydžio ir teigė, kad istoriškai bei politiškai šalis tampa vertinama labiau, kai jos civilizaciniai laimėjimai turi kokią nors globalią reikšmę. „Mėgstame daug kam sakyti: pažiūrėkite, kokia didelė tada buvo LDK, netgi didesnė už Prancūziją. Kas iš to? Jei tolimosiose rytų žemėse ten tebuvo pliki laukai ir jokios civilizacijos?“ – susirinkusiems Utenos bibliotekoje pasakojo A. Bumblauskas.

Kaip ir žinoma iš kai kurių A. Bumblausko pasisakymų viešojoje erdvėje, taip ir uteniškiams istorikas pasakojo, kad civilizaciniu požiūriu Lietuva į Vakarų valstybių gretas įsiliejo tuo metu, kai užmezgė glaudesnius santykius su Lenkija. Jo teigimu, per Lenkiją lietuviai iš Vakarų gavo švietimo, baroko epochų vertybes, kurias per Vilnių skleidė į Rytus iki pat Mariupolio. „Daug kam galbūt atrodo keista, tačiau Abiejų Tautų Respublika buvo ta valstybė, į kurią bėgama, o ne iš kurios bėgama, kaip dabar“, – kalbėjo istorikas.

Kalbėdamas apie senuosius laikus svečias taip pat akcentavo ir lenkų kalbą, kuri buvo vartojama lietuvių raštijoje. „W – tai raidė, kuria pasirašinėjo Vytautas, o dabar turime šešiasdešimt tūkstančių parašų, kad tik neleistume jos vartoti asmens dokumentuose“, – stebėjosi A. Bumblauskas. Jo teigimu, tas viešas priešiškumas Lenkijai lemia, kad Lietuva iš savo istorijos išbraukia XVI-XVIII amžius. „Duona, tolerancija, bajoriškoji demokratija, barokas, konstitucija – tai dalykai, kurių neapima oficialioji Lietuvos istorija“, – įsiaudrinęs kalbėjo istorikas.

img_2840

Prof. A. Bumblauskas susitikime su uteniškiais / Autoriaus nuotraukos

Apie tarpukario istoriją, pasitelkiant civilizacinius pasiekimus

Periodą, kai Lietuva buvo Rusijos imperijos sudėtyje, svečias praleido ir ėmė dėstyti faktus, kai Lietuva pasaulyje įsitvirtino kaip tautiniu, nacionaliniu pagrindu susikūrusi valstybė. „Vasario 16-oji – moderniosios Lietuvos, nacionalinės valstybės simbolis“, – pasakojo A. Bumblauskas. Šį laikotarpį susirinkusiesiems A. Bumblauskas patarė sieti su trimis svarbiausiais Lietuvos civilizaciniais pasiekimais: visiems puikiai pažįstamu krepšiniu, Antano Gustaičio lėktuvais ANBO ir sviestu. Auditorijai nusijuokus dėl pastarojo, istorikas trumpai pasakojo apie ministro Mykolo Krupavičiaus žemės reformą, kurią įgyvendinusi mūsų šalis pirmą kartą istorijoje savo ūkio vystymosi tempais pralenkė Lenkiją.

Iš televizijos ekranų visiems puikiai pažįstamas istorikas ne tik vardino lietuvių tautos civilizacinius laimėjimus, tačiau negailėjo ir kritikos požiūriui, kai nuvertinami tikrai reikšmingi tautiečių pasiekimai. „Kone geriausias to pavyzdys – ANBO lėktuvas. Jo reikšmę yra užgožęs Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis. Mano nuomone, be reikalo. Aukštiname tragiškai pasibaigusį dviejų lakūnų, netgi ne Lietuvos piliečių, skrydį per Atlantą, kai lėktuvų konstruktorius Antanas Gustaitis su ANBO 4 iš Kauno yra nuskridęs į daugelį Europos sostinių. Ir sėkmingai! Priminsiu, ANBO tada leidosi Stokholme, Kopenhagoje, Briuselyje, Londone, Paryžiuje ir daugelyje kitų miestų“, – apie tarpukario lietuvių aviacijos pasiekimus kalbėjo istorikas.

Apie tai, kaip Sovietų Sąjungos griūtį vainikavo Vyčio žygis iki pat Kanarų

Baigęs pasakojimą apie liūdnos baigties sulaukusią Vasario 16-osios Lietuvą, svečias sudėjo akcentus apie daugelio žiūrovų jau pačių išgyventus laikus. A. Bumblausko teigimu, Kovo 11-oji, už rankų susikibusios tautos pergalė prieš omonininkus Sausio 13-ąją – tai didžiuliai tautos pasiekimai, sugriovę Sovietų Sąjungą. „Paskelbusi nepriklausomybę, įveikusi sausio terorą, Lietuva įgavo pasaulinį vaidmenį. Čia įvyko pirmas Lenino paminklo griovimas posovietinėje erdvėje. Ir iš to seka kiti mūsų šalies laimėjimai – Europos Sąjunga ir NATO, kas reiškia, kad Lietuva niekada nėra turėjusi tiek daug sąjungininkų, kaip turi dabar“, – kalbėjo istorikas.

Tarsi primindamas apie Lietuvą iki Juodosios jūros, profesorius susirinkusiųjų pasiteiravo: „Ar buvo kada Vytis nujojęs iki Kanarų?“ Žiūrovams gūžčiojant pečiais, A. Bumblauskas jiems paaiškino, kad tokiu tautiečių „žygiu“ laikytinos lietuviškos eurų monetos, kurias galima sutikti tiek latvio, tiek ispano ar italo piniginėje.

Apie paminklą Jonui Basanavičiui „ant ratukų“

Po paskaitos šmaikštusis istorikas sulaukė uteniškių klausimų apie svarbiausius lietuvių tapatybę formuojančius istorinius akcentus. Žiūrovams rūpėjo lietuvių raštijos raida, Mindaugo karūnavimo aplinkybės. Na, o didžiausią publikos ir paties A. Bumblausko nuostabą sukėlė žiūrovės klausimas apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą: „Tiek daug visko žinote, tačiau kaip sugebėjote pražiopsoti Vasario 16-osios akto originalą?“ Istorikas į provokuojantį uteniškės klausimą atsakė su šypsena, teigdamas, kad negalėjo rasti to, ko niekada neieškojo. A. Bumblausko teigimu, dėl to kiek sudėtingiau turėtų jaustis jo kolega profesorius Zenonas Butkus, kuris dar gerokai prieš Liudui Mažyliui atrandant Vasario 16-osios akto originalą, buvo Vokietijoje ir vartė tą pačią archyvo bylą.

Pašmaikštavęs apie Nepriklausomybės akto radimo istoriją, visą susitikimą juokauti nevengęs Vilniaus universiteto profesorius susirinkusiuosius labiausiai nustebino savo pasiūlymu, kurį tikrai galėtume pavadinti „Idėja Lietuvai“. Žiūrovei pasiteiravus, kur, jo nuomone, geriausiai statyti paminklą signatarui Jonui Basanavičiui, A. Bumblauskas pasiūlė paminklą tautos patriarchui statyti tiesiog „ant ratukų“. „Išgirstame tiek daug skirtingų nuomonių, tiek siūlymų, paskui vėl apsigalvojama. Todėl, manau, kad geriausia vieta paminklui yra ant ratukų. Taip kiekvienas miestas galėtų bent mėnesiui paturėti savo Basanavičių“, – juokavo A. Bumblauskas.

Atsisveikindami žiūrovai istoriką palydėjo ovacijomis. A. ir M. Miškinių bibliotekos direktorė Vida Garunkštytė svečiui įteikė suvenyrą, o drąsiausieji kvietė profesorių įsiamžinti ir pasidaryti asmenukių.

Po dviejų savaičių, lapkričio 25-ąją, Utenos A. ir M. Miškinių bibliotekos konferencijų salėje viešės kitas Pilietinių iniciatyvų centro organizuojamų susitikimų ciklo dalyvis – aktorius Giedrius Savickas. Susitikimų iniciatorius, PIC vadovas Girvydas Duoblys „Utenos apskrities žinioms“ sakė, kad pagrindinis šių susitikimų tikslas – pozityvių visuomenės nuotaikų formavimas. „Žmonėms tiesiog gera susitikti, kalbėtis ir klausytis vieniems kitų. Grįžę iš susitikimo, jie taip pat skleis gerąją žinią ir kalbės ne apie tai, ką kaimynas blogo padarė, o apie tai, ką sakė profesorius Bumblauskas, ir diskutuos“, – apie susitikimų reikšmę svarstė organizatorius.

img_2863 img_2834 klausimu-apie-seneliu-namuose-rastu-dokumentus-istorikui-turejo-ir-m-kaukenas img_2832 img_2814 img_2856

164 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.