Home » Gallery » Aktualijos » Kokias klaidas daro vairuotojai prastėjant vairavimo sąlygoms

Kokias klaidas daro vairuotojai prastėjant vairavimo sąlygoms

Kokias klaidas daro vairuotojai prastėjant vairavimo sąlygoms

.

Kristina SAKAITĖ

Šalies statistika skelbia, kad spalio–gruodžio mėnesiai – avaringiausi metuose. 2016 metais per šiuos tris mėnesius eismo įvykiuose buvo sužeisti 1124 žmonės, 61 – žuvo.

Penktadieniais ir savaitgaliais žmonės poilsiauja, daugiau keliauja, todėl padaugėja eismo įvykių ir nukentėjusiųjų. Daugiausia eismo įvykių ir sužeistų eismo dalyvių buvo užregistruota penktadieniais, o tragiškiausios nelaimės su žmonių aukomis dažniausiai įvyksta pirmadieniais ir sekmadieniais.

Ilgėjant tamsiam paros metui, dėl nepalankių gamtinių sąlygų, vairavimas tampa sudėtingesnis ir priverčia būti budresniais net patyrusius vairuotojus. O kokias klaidas dažniausiai daro nepatyrę vairuotojai? Ar įmanoma išmokyti vairavimo kultūros per keliolika ar keliasdešimt pamokų – apie tai kalbėjome su kelių Utenoje veikiančių vairavimo mokyklų instruktoriais.

dsc_0157

 Praktinio vairavimo instruktorius Raimundas Trinkūnas / Kristinos Sakaitės nuotraukos

Pradedančiųjų klaidos – neapskaičiuoja greičio ir atstumo

Bareikio vairavimo mokyklos B kategorijos praktinio vairavimo instruktorius Raimundas Trinkūnas vardija neseniai už vairo sėdusių naujokų tipiškus nusižengimus: mėgsta staigiai išvažiuoti iš šalutinio kelio, neapskaičiuoja atstumo. „Jie skuba galvodami, kad spės įsibėgėti ir išvažiuoti iš šalutinio kelio. Jeigu pavyksta, pasiteisina: taigi spėjau! Bet negalvoja apie galimas pasekmes. Juk įsibėgėdami jie juda vos 10 km/h greičiu, o kitas automobilis artėja link jo 50 ar daugiau km/h greičiu. Pradedantieji vairuotojai dar neapskaičiuoja atstumų, ypač dabar, kai tamsus metas, ir jie mato tik artėjančias šviesas. Nustatyti, kokiu greičiu automobilis juda tamsoje ir kaip toli ji yra labai sunku.“ Pasak R. Trinkūno, tamsiu paros metu, ypač lyjant, vairavimo sąlygos tampa sudėtingesnės dėl prastesnio matomumo.

„Dieną gali matyti aplinką, reguliuoti atstumą nuo kelkraščio, o sutemus matai pro priekinį langą tiek, kiek apšviečia žibintai. Gaunasi, kad važiuoja pusiau aklai. Norint jausti automobilį, reikalingi įgūdžiai, kurie ateina su laiku. Toje pusėje, kur vairuotojas sėdi, jis dar laikosi saugaus atstumo, o dešinės automobilio pusės nejaučia. Tokios pirmosios klaidos – vairuotojas sėdi kaip traktoriuje ir įsivaizduoja, kad visas kelias yra jo. Neretai ir egzamino neišlaiko būtent todėl, kad nesilaiko atstumo apvažiuodami kliūtis, veidrodėliais vos nekliudydami kitų automobilių“, – aiškino instruktorius.

Pasiteiravus, kas greičiau perpranta vairavimo subtilybes, pašnekovas tvirtina, kad jauni žmonės mokymui imlesni. Jie lankstūs, su jais lengviau dirbti, o kuo vyresnis žmogus, tuo jis atsargesnis. Net esant dideliam atstumui tarp automobilių, geriau sustos ir praleis kitą. Jie bijo apgadinti automobilį ir pan. Vyresniame amžiuje nusprendusių mokytis vairuoti žmonių atsakomybės jausmas didesnis ir kartais instruktoriams reikia net raginti, kad mokiniai važiuotų greičiau, nes per lėtas važiavimas taip pat trukdo eismui.

dsc_0151

Paslauga nieko nekainuoja

Ilgą vairavimo patirtį turinčiam instruktoriui rėžia akį ir patyrusių vairuotojų klaidos, kai nepaisoma kampų, nerodoma posūkių. „Atkreipkite dėmesį, kelio linijos sankryžose nudilusios, nes dauguma vairuotojų kerta kampus, šauna tiesiai… Nepaisoma ir ištisinių linijų, automobiliai statomi kaip papuola – kur užsimanė, ten vairuotojas ir sustojo. Mokiniai, matydami tokius pavyzdžius, stebisi, kodėl jie turi laikytis kelių eismo taisyklių, o kitiems jos tarsi neprivalomos.

Visą dieną kelyje praleidžiantis pašnekovas pastebi, kad vairavimo kultūros dar labai trūksta, nors anksčiau situacija buvusi dar prastesnė.

Kita vertus, per 30 praktinio vairavimo valandų naujokus išmokyti ne tik praktinių dalykų, bet ir vairavimo kultūros – sunki misija. „Kaip tą padaryti, kai nuo aštuonerių metų važinėdamas su tėvais vaikas girdi, kokiais žodžiais „įvertinami“ kiti vairuotojai? Kai po tokių „pamokų“ jaunuolis ateina pats mokytis vairuoti, jam jau būna įaugę į kraują, kad kelyje – jis visada teisus, – pasakoja R. Trinkūnas. – Mokiniams visada pabrėžiu: mes europiečiai, žiūrėkime į Vakarus, ne į Rytus! Pažiūrėkite, kaip vairuoja užsienyje – vairuotojas, pamatęs žmogų prie pėsčiųjų perėjos, sustoja, net jei negalvoji per ją eiti. Laukia kantriai, nesinervina, o mūsiškiai atrodo pasirengę pervažiuoti kojas, kad tik greičiau prašoktų. Juk taip paprasta padaryti paslaugą. Tarkim, mašina judrioje gatvėje bando atbula išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės prie „Santakos“ parduotuvės – dauguma vairuotojų skuba prašokti. Aš mokiniams aiškinu, kad reikia sustoti, išvažiuodamas žmogus pamirksės automobilio žibintais dėkodamas, o kitą kartą gal ir tave patį kas nors praleis.“

Pėstieji tampa nepastebimi

Elenos vairavimo mokyklos direktorė Elena Šapranauskienė, už vairo „pasodinusi“ apie pusantro tūkstančio uteniškių ir aplinkinių miestų gyventojų, teigia, kad pagrindinės vairuotojų klaidos – skubėjimas kelyje, atidumo stoka. Skaudžios pasekmės atsiranda dėl atsakomybės trūkumo. Antrina ankstesniam pašnekovui, kad vairuotojai nesilaiko reikiamo atstumo, bet šias klaidas dažniausiai daro patyrę vairuotojai, o pradedantieji kaip tik būna atidesni, atsargesni, nes dar nelabai pasitiki savimi.

Pasak ilgametę vairavimo instruktorės patirtį turinčios pašnekovės, vairavimo stilius priklauso ir nuo žmogaus temperamento, o kartais tiesiog norima prieš draugus pasirodyti.

Tamsiuoju paros metu vairavimo mokyklos vadovė pataria atkreipti dėmesį į pėsčiuosius, nes šie neretai eina be atšvaitų. „Aišku, tai jų problemos, bet mes turime juos matyti. Dėl skubėjimo – tai labiau iš įpročio, ir kol vairuotojas negauna šalto dušo – neatsitrenkia kur nors, tol nepasimoko. Geriau anksčiau išvažiuoti į darbą ir neskubėti, būti atidesniems.“

Špargalkės – kelio ženklai

Rudenį, žiemą avarinės situacijos susidaro ir dėl nepalankių oro sąlygų. Po ilgokos pertraukos palijus, atsiranda nešvaros sluoksnis, kelias tampa pavojingai slidus, pailgėja stabdymo atstumas. „Matydami kitus vairuotojus, mes jau galime pasakyti, kada atsitiks nelaimė. Matome, kaip vairuotojai nepaiso kelių eismo taisyklių, lenkia neleistinose vietose. Praėjusią savaitę buvo situacija, kai vairuotojas su žaliu lapeliu trukdė mums važiuoti. Vežiausi mokinius iš Anykščių, o jis visą kelią kvailiojo – tai aplenkdavo, tai sumažindavo greitį, tai neleisdavo lenkti“, – apie situacijas keliuose kalba E. Šapranauskienė ir suabejoja, ar kai kurie patyrusiais save laikantys vairuotojai dar kartą išlaikytų vairavimo egzaminą.

Vairuojant ypatingomis sąlygomis, prireikia ne tik greitesnės reakcijos, techninių žinių, bet ir kantrybės. „Negali pykti ant senesnių žmonių, kurie išvažiuoja į miestą kartą ar du per metus: pavasarį į turgų ir prieš Visų šventųjų dieną rudenį. Jiems reikia duoti kelią, nes važiuoja nenuspėjamai.

Tačiau mokiniams vis primenu, kad nesijaudintų, jei padarė klaidelę, ir pasikliautų kelio ženklais – tai špargalkės ir per egzaminą, ir visą laiką vairuojant.“

Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba pateikia keletą praktiškų patarimų vairuotojams, kad rudenį–žiemą išvengtų nemalonumų kelyje

  • Venkite kelionių ypač blogomis meteorologinėmis sąlygomis. Atsižvelgdami į eismo sąlygas (lyja, sninga, plikledis, blogas matomumas), pasirinkite saugų greitį, laikykitės reikiamo atstumo iki kito automobilio. Visada išvažiuokite gerokai anksčiau negu, pavyzdžiui, vasarą.

  • Patikrinkite akumuliatorių, jei jo konstrukcija tai leidžia.

  • Patikrinkite (pakeiskite) žvakes, taip pat aušinimo skystį, kad jis neužšaltų.

  • Stiklų plovimo vandenį pakeiskite atitinkamu koncentratu, neužšąlančiu minusinėje temperatūroje.

  • Patikrinkite (pakeiskite) valytuvus, kad nebūtų nusidėvėję jų šepetėliai.

  • Sutepkite durų / bagažinės atrakinimo spyneles, taip pat jų ir liuko sandarinimo gumas, kad jos neužšaltų (neprišaltų) esant atodrėkiui ar paspaudus šaltukui.

  • Turėkite stiklų valymo grandiklį. Prieš važiuodami, būtinai nusivalykite apsnigusius (apšalusius) stiklus, automobilio stogą, jei ant jo yra sniego.

  • Pakeiskite kuro / oro filtrus (jei jau artėja laikas keisti, nes tai geriau padaryti prieš žiemą, nelaukiant pavasario).

  • Venkite per didelius šalčius plauti automobilį, jei po to jis stovės lauke.

  • Venkite ilgam palikti per šalčius automobilį su užtrauktu rankiniu stabdžiu.

  • Turėkite šiltas pirštines (laikykite jas automobilio daiktinėje, prireikus jomis pasinaudosite valydami sniegą nuo automobilio, taip pat vairuodami, jei vairas ne odinis).

  • Esant sudėtingoms eismo sąlygoms (transporto priemonių spūstys, slidus kelias, nenumatytos kitos kliūtys), sunaudojama daugiau degalų.

  • Pirkdami padangas atkreipkite dėmesį į jų pagaminimo metus: padangoje esančiame įraše (spaude) du pirmieji skaičiai žymi savaitę, kiti du skaičiai – pagaminimo metus.

Nepamirškite, kad motorinėje transporto priemonėje, taip pat traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti avarinio sustojimo ženklas, gesintuvas, pirmosios pagalbos rinkinys, taip pat ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais arba atšvaitas.

dsc_0160

1160 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Comments (1)

  1. koks skirtumas sako:

    mazint mokomuosius mieste!!!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.