Home » Spindulys » Jauniems bedarbiams – nuo psichologinių testų iki finansinės paramos

Jauniems bedarbiams – nuo psichologinių testų iki finansinės paramos

Jauniems bedarbiams – nuo psichologinių testų iki finansinės paramos

.

Kristina SAKAITĖ

Šiuo metu Utenos teritorinėje darbo biržoje registruota 310 jaunų bedarbių. Darbinės patirties stoka, nepasitikėjimas savimi, profesijos neturėjimas, išsilavinimo trūkumas – visa tai jauniems žmonės apsunkina galimybes susirasti darbą, pristatyti save darbdaviui. Lietuvos darbo biržoje jau dvejus metus vykdomas projektas „Atrask save“, skirtas padėti – konsultacijomis ir finansine parama – būtent labiausiai pažeidžiamoms nedirbančio 16–29 m. jaunimo grupėms.

Kokią konkrečią pagalbą ir kas gali gauti – apie tai kalbėjome su Utenos teritorinės darbo biržos Jaunimo užimtumo skyriaus vedėja Virginija Jaruševičiūte ir projekto koordinatore Lolita Lauciuviene.

Ar tai reiškia, kad kol nevyko projektas, nebuvo numatyta išskirtinė parama jauniems darbo ieškantiems žmonėms?

Virginija Jaruševičiūtė: Negaliu pasakyti, kad tai išskirtinė parama, tiesiog ji labai plati, atspindinti kiekvienos jaunuolių tikslinės grupės interesus ir poreikius. Anksčiau neturėjome galimybių samdyti profesionalius lektorius ir suteikti jaunuoliams įvairių kompetencijų, reikalingų integracijai į darbo rinką.

virginija-j

 Utenos teritorinės darbo biržos Jaunimo užimtumo skyriaus vedėja Virginija Jaruševičiūtė /  Asmeninio archyvo nuotraukos

Kas gali kreiptis pagalbos?

Jei kalbėtume apie Lietuvos darbo biržos įgyvendinamą projekto dalį, tai jame gali dalyvauti jauni asmenys iki 29-erių. Dar vienas svarbus atrankos kriterijus – tai turi būti nesimokantis ir mokymuose nedalyvaujantis jaunuolis. Renkamos grupės jaunuolių, kurie neturi profesijos ir ilgalaikės darbinės patirties. Kitos veiklos taikomos jaunuoliams, kurie turi paklausią profesiją, tačiau jiems reikia papildomų kompetencijų, kad sėkmingai susirastų darbą.

Kokio pobūdžio konsultacijos vyksta? Teikiate psichologinę pagalbą ar modeliuojate kažkokias situacijas? Papasakokite, kaip vyksta užsiėmimai.

Lolita Lauciuvienė: Dirbu būtent su ta tiksline grupe jaunuolių, kurie neturi profesijos, yra specialiųjų poreikių, nepasitiki savimi. Jiems trūksta kompetencijų norint sėkmingai įsidarbinti.

Vyksta grupiniai pasitikėjimo savimi stiprinimo, motyvacijos, aktyvaus visuomeninio gyvenimo skatinimo užsiėmimai – iš viso aštuonios aktualios temos jaunimui.

Yra senos istorijos, senos žaizdos, dėl kurių atsiranda nepasitikėjimas. Aišku, gal tie keli grupiniai užsiėmimai neužgoš visos neigiamos gyvenimiškos patirties, bet jaunuoliai bendraudami grupėje tikrai pradeda drąsiau jaustis svetimoje aplinkoje. Yra žmonių iš gilių kaimo vietovių, kuriems trūksta bendravimo, toli gražu ne visi turi prieigą prie interneto. Jiems pabuvimas kartu su žmonėmis, turinčiais tų pačių problemų, suteikia pasitikėjimo. Mes kuriame neformalią, nuoširdžią, draugišką atmosferą.

Po neigiamos patirties vaikystėje, nesėkmių kai kuriems žmonėms atsiranda menkavertiškumo jausmas, tada jie ima galvoti, kad tikrai yra nevykėliai. Projektas moko, kaip pasitikėti savimi, kalbėti su darbdaviu. Viena iš projekto priemonių – psichologo testavimas, kad jaunuolis sužinotų, kokia profesija labiausiai tiktų jo charakteriui, taip pat teikiamos labai įdomios verslo paslaugos. Lektoriai skaito paskaitas, kaip įkurti verslą, į kokius fondus kreiptis, kas gali teikti paramą – visas pradžiamokslis nuo A iki Z.

Pasibaigus projektui yra trys galimybės – gauti darbo vietos subsidijavimą iš darbo biržos iki pusės metų. Kita galimybė – kurti savo verslą ir gauti finansinę paramą iki 15,2 tūkst. eurų, aišku, su tam tikrais įsipareigojimais. Trečia galimybė – įgyti profesiją ir gauti įgūdžių rėmimą. Tai tas pats kaip subsidija, tik po mokymų.

Ar daug tokių pavyzdžių kaip Justinos, kuri po inžinerinių studijų persikvalifikavo ir, įsteigusi grožio studiją, susikūrė sau darbo vietą?

Tokių pavyzdžių nedaug, žmonės nedrąsiai imasi savo verslo. Vienas odontologas įsteigė sau kabinetą, įmonę įsisteigė ir plataus profilio statybininkas, šiuo metu ketina paraišką teikti automechanikas, kuris ketina atidaryti automobilių servisą. Per visą mūsų apskritį žiūrint, tai buvo ir šunų kirpykla įsteigta, geodezininkas sau susikūrė matininko darbo vietą. Per porą metų jaunuoliai yra sukūrę įvairiausių verslų, į tai orientuotų jaunų žmonių nėra labai daug, bet kartais jie turi labai šaunių idėjų.

Kokias profesijas dažniausiai įgyja mokymuose dalyvaujantys ar persikvalifikuoti panorę jaunuoliai?

Tarp vyrų populiariausios šaltkalvių-suvirintojų profesijos, tarp moterų nemažai pardavėjų, visažisčių.

Yra nemažai norinčių mokytis pardavėjos, apskaitininkės, floristės, virėjos profesijos.

Dėl kokių priežasčių žmonės kreipiasi į jus, o nebando ieškotis darbo patys kitais būdais?

Pagrindinė priežastis, kodėl jie kreipiasi būtent į mus – pasitikėjimo savimi trūkumas, nevisavertiškumo jausmas. Jie nusvyla vieną kartą gyvenime ir bijo toliau ko nors siekti. Kuo daugiau nesėkmių patiria žmogus, tuo labiau užsidaro. Tenka būti ir drauge, ir mama, ir socialine darbuotoja, ir pedagoge. Žinau jų problemas. Kitiems trūksta išsilavinimo, nes tarp besikreipiančių jaunuolių yra turinčių tik pradinį išsilavinimą. Labai nustebau, kai teko su tuo susidurti, bet vienetiniai atvejai pasitaiko.

Tačiau net neturinčiam didelio išsilavinimo žmogui yra galimybė rasti nekvalifikuotą darbą?

Taip, yra, bet nekvalifikuotas jaunimas dažnai vergauja už minimumą ir dirba labai daug valandų. Išgirstame atsiliepimų, kad tenka net kaulyti savo atlyginimo.

20161130_113029 dsc_0107

Ar kviečiate darbdavius į susitikimus?

Darbdaviai jau žino apie tokią paramą ir kad gali ja pasinaudoti įdarbindami jaunus žmones. Kai kurie jau darbo pokalbyje tiesiai klausia, ar naujam darbuotojui priklauso rėmimas.

Ar finansinę paramą, kuri suteikiama pradedantiems verslą, reikia grąžinti?

Virginija Jaruševičiūtė: Ją gaunantiems yra įsipareigojimai, vienas jų – išlaikyti sau darbo vietą 3 metus. Savarankiško užimtumo rėmimo priemonė finansuojama iš projekto „Naujas startas“.

Konsultacijų per 2 metus sulaukė beveik 400 uteniškių. Turintys profesiją jaunuoliai lengviau įsidarbina, jiems papildomų žinių prireikia, jei nori įgyti kitą kvalifikaciją arba planuoja savo verslą ir jiems trūksta įgūdžių sėkmingai parašyti verslo planą.

Viena iš projekto veiklų yra savanoriška veikla. Kokią naudą gauna neatlygintinai dirbantys jaunuoliai ir kokiose įstaigose jie gali savanoriauti?

Jaunuoliai, kurie norėtų įgyti tam tikrų darbinių įgūdžių ir visuomenei naudingai praleisti laiką, gali imtis savanoriškos veiklos. Darbo birža dalinai padengia savanoriavimo metu patiriamas išlaidas: mokami maistpinigiai, kelionės išlaidos, o jei jaunuolis išvažiuoja savanoriauti į kitą miestą, jam gali būti padengiamos ir apgyvendinimo išlaidos.

Savanoriauti jaunuoliai siunčiami į akredituotas įstaigas. Šių įstaigų (nepelno siekiančių organizacijų) sąrašą galima rasti puslapyje jaunimogarantijos.lt. Jeigu jaunuolis nuspręstų savanoriauti įstaigoje, neturinčioje akreditacijos, įmonei nėra sunku ją gauti, tereikia įrodyti, kad jaunuolis galės užsiimti veikla, turės mentorių, kuris jam padės augti profesinėje srityje ir kaip asmenybei.

Utenoje populiariausia savanorystės vieta – gyvūnų globos įstaiga. Savanoriai taip pat priimami Vyrų krizių centre. Neseniai akreditaciją gavo Aukštakalnio progimnazija, taip pat savanoriai laukiami Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre, Sudeikių mokykloje-daugiafunkciame centre, A. ir M. Miškinių viešojoje bibiliotekoje, VšĮ „Skudutiškio akademijoje“. Pas mus, Jaunimo darbo skyriuje savanoriavę jaunuoliai padėjo ruoštis renginiams, atnaujinti metodinę medžiagą. Savanorystė gali trukti 1–3 mėn., paskui asmenys gali gauti profesinį rėmimą iš darbo biržos arba kurti savo verslą.

Savas verslas: aš tai padariau!

Esu Justina iš Utenos, man 28 metai. Noriu pasidalinti savo profesinių ieškojimų istorija. Galbūt ji ir kitus paskatins siekti svajonių, atrasti naują profesinį kelią.

Mokykloje gerai sekėsi tikslieji mokslai – matematika, fizika, chemija, todėl sprendimas pasirinkti inžinerines studijas tuo metu atrodė logiškas ir savaime suprantamas. Įstojusi į universitetą, sėkmingai baigiau bakalauro ir magistro studijas inžinerijos srityje. Po studijų pradėjau dirbti pagal specialybę spaustuvėje. Užteko pusės metų, kad suprasčiau, jog šis darbas – ne man. Norėjosi kažko moteriškesnio, kūrybiškesnio – kurti grožį bei dirbti jaukioje aplinkoje. Viską mečiau ir grįžau į gimtąją Uteną.

dsc_0002-002

Savo verslą sukūrusi Justina

Jau studijų metais pradėjau ieškoti papildomo darbo – taip mano pragyvenimo šaltiniu tapo blakstienų priauginimas. Tuo metu tai dar buvo naujovė ir daug kas norėjo ją išbandyti. Ši veikla tapo ir darbu, ir hobiu. Patiko ne vien pats darbas, bet ir bendravimas su klientėmis, jų išreikštas pasitenkinimas gautu rezultatu. Taip pamažu papildomas darbas tapo pagrindine veikla. Supratau, kad tai – mano „arkliukas“ ir kad šioje srityje galiu ir noriu tobulėti.

Užsiregistravusi darbo biržoje buvau pakviesta dalyvauti projekte „Atrask save“. Tai buvo naudinga patirtis: dalyvavimas projekto veiklose sustiprino pasitikėjimą savimi, turėjau galimybę patobulinti bendravimo įgūdžius, atsirado daugiau drąsos kalbėti prieš nepažįstamų žmonių auditoriją, bendrauti su jais, išsakyti savo nuomonę.

Savo svajonę – turėti nuosavą verslą – įgyvendinau per vienerius metus. Pirmasis svarbus žingsnis tikslo link buvo įgyti reikalingą kvalifikaciją. Čia man padėjo Darbo biržos vykdomas projektas „Naujas startas“ – gavau finansavimą vizažistės kursams „Femina Bona“ mokykloje. Mokslai truko beveik pusę metų. Po jų pasinaudojau man pasiūlyta finansine parama verslo pradžiai. Per du mėnesius parengiau verslo projektą, pateikiau reikiamus dokumentus ir įsteigiau mažąją bendriją. Per kitus du mėnesius gavusi subsidiją įrangai, nusipirkau viską, ko reikėjo veiklai pradėti. O dar po mėnesio savo įkurtoje grožio studijoje su džiaugsmu priėmiau pirmąją klientę.

Šiuo metu savo įkurtoje Justinos grožio studijoje dirbu tai, kas miela ir ką moku geriausiai.

1115 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.