Home » Pozicija » Sergančioje sveikatos apsaugos sistemoje vyrauja visiškas chaosas

Sergančioje sveikatos apsaugos sistemoje vyrauja visiškas chaosas

Sergančioje sveikatos apsaugos sistemoje vyrauja visiškas chaosas

.

 

Vytautas BAGDONAS

Netgi ir tie tautiečiai, kurie visiškai nesidomi politika, aukščiausios šalies valdžios sluoksniuose priimamais sprendimais, potvarkiais, įstatymais, puikiausiai supranta, kad Lietuvoje labiausiai nepatvari, tiesiog nepagydomai serganti yra sveikatos apsaugos sistema. Juk iš tiesų, galima neskaityti spaudos, nežiūrėti televizijos, neklausyti radijo, absoliučiai niekuo nesidomėti, tačiau nori to ar nenori, anksčiau ar vėliau teks susitikti su medikais, apsilankyti poliklinikose, ligoninėse, vaistinėse. Todėl kiekvienas pilietis savo kailiu gali patirti, akivaizdžiai įsitikinti, kad sveikatos apsaugos sistemoje reikalingos rimtos pertvarkos, nes kuo toliau, tuo labiau įsivyrauja chaosas. Ir visa tai, žinoma, paprastų piliečių, jokiomis privilegijomis nesinaudojančių eilinių mirtingųjų nenaudai.

Antai, kiek jau metų kalbama apie milžiniškas eiles prie gydytojų kabinetų durų. Ir jos, deja, nė kiek nemažėja. Norint patekti pas šeimos gydytoją užsiregistravus dažnai tenka laukti po keletą savaičių, o pas atitinkamos srities specialistus – net ir po kelis mėnesius. Sveikatos apsaugos ministrai ir jų komandos šalyje keičiasi labai dažnai, kartais net nesulaukiama Vyriausybės kadencijos pabaigos. Dabar jau žadama rimtai imtis reformų mažinant eiles gydymo įstaigose, pagreitinant pacientų patekimo pas šeimos gydytojus ir specialistus laiką. Esą, bus griežtai nustatytas laikas, per kurį medikai privalės priimti pacientus, ir patvirtintas konkretus žmonių skaičius, kurį per darbo pamainą privalės aptarnauti kiekvienas medikas. Galima būtų tiktai džiaugtis, kad sumažės gydymo įstaigose eilės, kad pacientai operatyviau sulauks medikų pagalbos. Bet ar tikrai taip jau ir bus? Juk medikai taip pat žmonės, ne kokie robotai, ne automatai, nenuspausi mygtuko ir nenustatysi atitinkamo režimo. Dabar vienam pacientui gydytojas teoriškai gali skirti apie 15 minučių, bet dažniausiai netenka su ligoniu pabendrauti ir tiek laiko. Labai pagrįstai pacientai piktinasi, kad medikai dažnai į juos net nepakelia akių, labai paviršutiniškai apžiūri, abejingai pasikalba, pasidomi pacientą kamuojančiomis negandomis. Kaip ilgiau pabendrausi su atėjusiu į kabinetą pacientu, jeigu už durų nerimauja, nekantrauja dar keliolika tokių pat ir jeigu yra tiksliai nustatytas jų priėmimo laikas? Gydytojai piktdžiugiškai juokauja, kad pasikalbėti su pacientu, išklausyti jo nusiskundimus ilgiau laiko atsiranda nebent tuo atveju, kai išrašant elektroninį receptą pradeda strigti kompiuteris. Įdomu, kiek laiko teks gaišti eilėse prie medikų kabinetų durų, kiek laiko gydytojams teks beviltiškai spaudinėti kompiuterio klaviatūrą ir laukti, kai į elektroninę erdvę bus perkeltos popierinės ligų istorijos? Apie tai, kad nuo popierinių ligos istorijų reikia pereiti prie elektroninių, jau senokai mąstoma. Tik laiko klausimas, kuomet žodis taps kūnu…

Pas mus egzistuoja dvi medicinos „pusės“, kažkas
panašaus kaip tame rusiškame humoro seriale „Naša Raša“, kuriame parodoma, kaip rūpestingai gydomas ligoninėje privačiomis lėšomis atsiskaitantis pilietis ir koks būna medikų požiūris į už valstybės pinigus gydomą pacientą. Taigi, jeigu esi apdraustas sveikatos draudimu, moki mokesčius ir nori nemokamos medicinos pagalbos – lauk eilėje, o jeigu už savo pinigėlius – maloniai prašome be jokių eilių…

Nerimą kelia skubotos, neapgalvotos rajoninio lygio ligoninių reorganizacijos, kuomet ten uždarinėjami ištisi skyriai, nebeteikiama dauguma paslaugų, o visas dėmesys sutelkiamas į stambiųjų miestų gydymo įstaigas. Atsitikus nelaimei, ištikus bėdai rajonų centruose esančiose ligoninėse jau ne visada įmanoma padėti nukentėjusiajam, tenka nelaimėlį skubiai gabenti į didmiesčių gydymo įstaigas. Tiktai ar visuomet galima suspėti tai padaryti, ar taip vežiojant pacientus suskubama išgelbėti jų gyvybes ir ar visos rajonų ligoninės aprūpintos specialiu transportu gabenti sunkius ligonius, sužeistus avarijose ar nelaimėse piliečius?

Neseniai vienas dienraštis aprašė, kaip garsus politikas, Seimo narys Molėtų krašte smarkiai susižeidė: krisdamas trenkėsi į skardinę sienelę, o smūgio metu jam buvo perkirsta arterija, sužaloti nervai. Gerokai nukraujavęs politikas iškviesta greitąja pagalba buvo atvežtas į Molėtų ligoninę. Čia sužeistasis išbuvo apie pusvalandį, jo būklė vis blogėjo, nors kraujavimas ir buvo sustabdytas. Po reorganizacijos Molėtų ligoninėje chirurginio skyriaus nebeliko, o budėję medikai nesiryžo imtis kokių nors veiksmų, netgi kalbėjo, kad kelionės į Vilnių tokios būklės pacientas gali neištverti. Laimė, šalia buvusi politiko žmona telefonu kreipėsi į Seimo narę medikę Ireną Degutienę, kuri tuoj pat ėmėsi ryžtingų veiksmų: susisiekė su Santaros klinikų vadovais ir paprašė jų pagalbos. Šie, supratę, kokia rimta yra situacija, išsiuntė į Molėtus reanimobilį su reikiama įranga ir specialistais, o molėtiškiai išvežė politiką su paprasta greitąja. Kelyje abu automobiliai susitiko, sužeistasis buvo perkeltas į reanimobilį, nuvežtas į klinikas ir skubiai operuotas. Taip žinomo žmogaus gyvybė buvo išgelbėta. O jeigu taip būtų atsitikę su paprastu, niekam nežinomu piliečiu, ar taip pat būtų gelbėjama jo gyvybė?

Medikai jau senokai piktinasi dėl varganų atlyginimų ir, nesulaukdami iš valdžios jokio dėmesio, kelia ultimatumus, žada net imtis kraštutinių priemonių ir streikuoti. Daugelis medikų jau emigravo iš Lietuvos, kiti tokiam žingsniui dar tiktai rengiasi. Kai kuriose gydymo įstaigose įvairių sričių medikų net trūksta, žiniasklaidoje pasirodo vis daugiau skelbimų apie gydytojų paieškas. Humoro jausmą turintys tautiečiai kartais pajuokauja, kad greitai gali tekti… gydytis patiems. Tačiau, kaip atskleidė pastarųjų savaičių kasdienybė, ir patiems gydytis gali nepasisekti. Didelis ažiotažas dėl vaistų po lapkričio 1-osios pradėjo kilti vaistinėse. Anksčiau būdavo įprasta, kad daugelį vaistų galėjai įsigyti be jokio recepto, o štai dabar įsigaliojo kitokia tvarka. Vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos nusprendė į vaistines siuntinėti slaptuosius pirkėjus, kurie tikrins, ar čia nepažeidinėjami įstatymai. Už pažeidimus gresia solidžios piniginės baudos ar net licencijų atėmimas. Farmacininkai, išsigandę slaptųjų pirkėjų ir baudų, pradėjo reikalauti receptų. Visuomenėje kilo didelis nepasitenkinimas, kad, norint įsigyti paprasčiausių vaistų nuo skausmo, vitaminų, lašų akims bei kitokių medikamentų, dabar dėl receptų vėl tenka laukti eilėse pas šeimos gydytojus, kurių krūvis ir taip sunkiai pakeliamas.

Šios reformos sumanytojai, o taip pat ir farmacininkai teigia, esą lietuviai naudoja per daug vaistų. Antai, gyventojai dabar išgeria penktadaliu daugiau vaistų nei prieš penkerius metus.

Tačiau labai keistai atrodo vaistininkų siekis apsaugoti tautiečius nuo besaikio vaistų vartojimo. Jeigu jų pastangos tikrai nukreiptos ta linkme, kuriems galams pristeigta tokia gausybė vaistinių, kodėl iš televizijos ekranų neišnyksta begalė reklaminių klipų, reklamuojančių vaistus ir maisto papildus, kodėl reguliariai leidžiami ir platinami storiausi, spalvingiausi reklaminiai žurnalai, siūlantys, kviečiantys, agituojantys vaistus pirkti, pirkti, pirkti…

Gyvenimas parodys, ar ši reforma pasiteisins, ar duos kokią nors apčiuopiamą naudą. O gal tiktai papildys nepavykusių sveikatos apsaugos sistemos reformų sąrašą?

970 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.