Home » Spindulys » Tėvo ir sūnaus duetas groja ne dėl įvertinimų, o dėl malonumo

Tėvo ir sūnaus duetas groja ne dėl įvertinimų, o dėl malonumo

Tėvo ir sūnaus duetas groja ne dėl įvertinimų, o dėl malonumo

.

Rasa MILERYTĖ

Sėkmingas verslininkas, apie medicinos studijas svarstantis abiturientas ir muzika – ar tai gali kas nors sieti?

Remigijus ir Eligijus Šinkūnai – tėvas ir sūnus, susibūrę į šeimyninį duetą, atliekantį patriotines dainas. Kol kas duetas koncertuoja Utenos ribose ir apie platesnes muzikines erdves negalvoja, mat muzika jiems, kaip sako, yra malonumas, laisvalaikis, o ne pragyvenimo šaltinis. Tėvas ir sūnus paprašyti švenčių metu padainuoja Utenos muzikos mokykloje, yra pasirodę Aukštakalnio progimnazijoje. Patriotinių dainų konkurse Utenos muzikos mokykloje R. ir E. Šinkūnai įvertinti antrąja vieta, dvejus metus iš eilės tapo laureatais Šeimų šventėje, bet apdovanojimų nesureikšminantys vyrai nepamena, kokios vietos diplomais ten apdovanoti. Apie muziką abu kalba paprastai lyg apie kasdienybę, akivaizdu, kad nekonkuruoja nei tarpusavy, nei su kitais muzikantais, o viso pokalbio metu justi didelis palaikymas vienas kitam.

Muzika užkoduota genuose

Remigijus Šinkūnas, dirbantis vadybininku, o vasaromis dar ir puoselėjantis šeimos (kaimo turizmo) verslą, pasakoja, kad iš tėčio pusės jo giminėje beveik visi buvo muzikalūs. Senelis turėjo tris brolius ir visi muzikavo, tėvas negrojo, tačiau dėdė – tėvo brolis, taip pat paveldėjo muzikų geną. Gana anksti groti pradėjo ir Remigijus. „Eligijų šiek tiek pamokiau groti gitara, kai dar mažytis buvo, gal dešimties metų, ir iškart pastebėjau, kad turi labai gerą klausą“, – šeimos muzikinę biografiją dėsto vyresnysis dueto narys.

Remigijus Šinkūnas balsą ir stygas braukančius pirštus treniravo gimtojo kaimo kultūros namuose ir su bendraminčių grupele grodamas vestuvėse. „Atgrojom gal dešimt vestuvių. Bet tai būdavo labai sunkus darbas. Iki antros valandos nakties repetuodavom. Tą pačią dainą kartais 50 kartų dainuodavom, kol susidainuodavom.“

Eligijus Šinkūnas muzikinius gebėjimus lavina Utenos kultūros centre, kur su bendraamžiais buvo įkūręs roko grupę LETS, o dabar, šiai iširus, įkūrė naują – įvairių stilių muziką atliekančią grupę „Tamsus miškas“.

O vakarais, po darbų ir mokslų, abu muzikai neabejingi Šinkūnai, susibūrę į šeimyninį duetą, gitaras brazdina namuose.

Atsitiktinai atsiradęs duetas į sceną nesiveržia

Galima sakyti, kad tėvo ir sūnaus duetas susikūrė atsitiktinai. Ilgą laiką namuose savo malonumui pasigrodavę vyrai turbūt nė nesvajojo koncertuoti viešai kaip duetas. Tačiau kartą jiems buvo pasiūlyta sudalyvauti patriotinių dainų koncerte, jie sutiko, ir dabar tėvas ir sūnus muzikinėje Utenos scenoje atpažįstami kaip duetas. Ir ne bet koks duetas, o atliekantis būtent patriotines dainas, nors, pasak Remigijaus ir Eligijaus, jiedu galėtų atlikti bet kokio žanro ir bet kokios tematikos kūrinius, o scenoje atlieka tai, ko jų paprašo.

Muzikantai tėvas ir sūnus profesinio gyvenimo su muzika nesieja. Tiesa, Eligijus vis dažniau pagalvoja, kad baigęs mokyklą norėtų rinktis ne medicinos mokslus, kaip kad norėjo anksčiau, o muzikos, tačiau bent kol kas ir jam, ir tėčiui muzika yra ne darbas, o malonumas, laisvalaikis. Šinkūnų šeimos vyrai nerengia grandiozinių koncertų, neieško galimybių kaip duetas pasirodyti viešai, kol kas nėra surengę nė vieno asmeninio koncerto ir koncertuoja tik tada, kai kažkas pasiūlo. Galima pamanyti: gal muzika jiems ne tokia ir svarbi? „Muzika man yra džiaugsmas sielai. Jei dainuoji patinkančią dainą, tai šiurpuliukai bėga kūnu. Muzika man tikrai reiškia daug. O klausantis geros muzikos pakyla ūpas, pats pradedi dainuot kartu, norisi pasiimti gitarą ir pažiūrėt, kaip pačiam pavyks atlikt“, – paklaustas apie muzikos svarbą jo gyvenime kalba Remigijus. Eligijus antrina jam: „Man muzika kaip atsipalaidavimas, atitrūkimas nuo problemų, rūpesčių, darbų. Galimybė prasmingai praleisti laiką.“

Nesivaiko duetas ir pinigų už pasirodymus. Grodamas su grupe LETS, o dabar – su „Tamsiu mišku“ Eligijus kartais gauna ir atlygį, kiek pamena, didžiausias piniginis įvertinimas buvo 50 eurų kiekvienam atlikėjui. Remigijus už koncertus vestuvėse gaudavo po 600 litų, pasak vyro, tuo metu tai buvo dideli pinigai. O duetui koncertai yra savirealizacija ir malonus laisvalaikis, bet ne uždarbio šaltinis.

dsc_2235

 Šeimyninio dueto repertuare – poetų Pauliaus Širvio, Vytauto Mačernio, grupių „Skylė“, „Siela“, „Rondo“, „Hiperbolės“ tekstaiRepeticijos – kai lieka laiko / Redakcijos archyvo nuotrauka

Tiek Remigijaus, Tiek Eligijaus dienotvarkės – ganėtinai įtemptos. Kaip minėta, vyresnysis dirba, o vasaros metu net ir laisvadienius atiduoda šeimos verslui. Jaunesnysis – abiturientas, kurio priešakyje svarbūs pasirinkimai ir egzaminai, repeticijos su grupe „Tamsus miškas“, o dar karatė treniruotės… Ar lieka laiko dueto repeticijoms? Abu pripažįsta, kad ne tiek ir daug. Repetuoja vakarais, po visų darbų, bet ne kiekvieną vakarą – kartais sutrukdo elementarus nuovargis ir tingulys, o kartais ir nuotaikos repeticijoms nėra. Abu juokiasi, kad muzika – kaip virusas. Kai jau užeina ūpas, tai nei ant stalo garuojanti vakarienė, nei prie dvyliktos artėjančios laikrodžio rodyklės nuo gitarų neatplėš.

Mokinys pralenkė mokytoją

Kuris griežtesnis, kurio žodis lemiamas repeticijų metu? Atrodo, kad duete tokios visiems įprastos konkurencijos nėra. „Dabar jau abu pasidarėm griežti, – šypsosi Remigijus. – Anksčiau būdavo, kad kaip aš pasakau, taip ir darom. O dabar Eligijus koncertuodamas labai daug išmoko, jau ir mane lenkia, tad leidžiu jam vadovauti.“

R. ir E. Šinkūnų kūrybiniai atradimai gimsta mokantis vienam iš kito: „Aš su savo stiliumi, Eligijus su savo, pasigrojam, kažkas suskamba gerai, va ir sprendimas.“ Dueto repertuare – Pauliaus Širvio, Vytauto Mačernio tekstai, grupių „Skylė“, „Siela“, „Rondo“, legenda jau tapusios „Hiperbolės“, Ovidijaus Vyšniausko, Simo Babravičiaus dainos. Kai reikia rinktis dainas, pasak muzikantų, į repertuarą įtraukiamos tos, kurios patinka abiems, nėra taip, kad kažkuris primestų savo nuomonę. „Dainų turim, namie pasigrojam daug, o scenoj atliekam tas, kurias kartu groti sekasi geriausiai“, – apibendrina Eligijus Šinkūnas.

Vyrai neslepia, kad repetuojant iškyla ir konfliktų, tačiau apie juos kalba su šypsena. „Būna visko. Tai paskuba kažkuris, tai per lėtai, tai nepataiko, tai akordas ne tas. Kaip ir visuose darbuose.“

Patriotines dainas atliekantis duetas nebijo anglų kalbos

Esame įpratę, kad vyresniosios kartos atstovai angliškai arba bet kuria kita užsienio kalba dainuojančius lietuvaičius pabara ir net pakeiksnoja, esą šie išsižada savo tapatybės, nemyli gimtinės ir nesaugo kalbos. Natūralu, kad apie tai paklausiu ir Remigijaus – visgi duetas žinomas kaip patriotinių dainų atlikėjai…

Į tai, kad Eligijus mokosi vis daugiau angliškų dainų, Remigijus žiūri labai ramiai. „Viskas gerai. Kita karta dainuoja angliškai ir gražios tos angliškos dainos. Kai paklausai tos pačios dainos lietuviškai, latviškai arba estiškai, vokiškai ar angliškai, visai kitaip skamba ir angliškai kartais daug gražiau“, – pasak Remigijaus. O Eligijus galvoja, kad muzikos kalba yra universali. „Man nesvarbu, kokia kalba dainuoju, svarbu, apie ką ta daina. Jei klausytojas nesupranta kalbos, kuria atliekama daina, dainą suprasti jis gali per melodiją, per jausmus, emocijas, su kuriomis atlikėjas tą dainą atlieka.

img_0028

 Eligijus (kairėje) ir Remigijus Šinkūnai sukasi tarp verslo, mokslų ir muzikos / Rasos Milerytės nuotrauka

1916 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.