Home » Kultūra » Utenos dailininkų kūrybos paroda „Neišmatuojamas laikas“

Utenos dailininkų kūrybos paroda „Neišmatuojamas laikas“

Utenos dailininkų kūrybos paroda „Neišmatuojamas laikas“

Utenos kultūros centro Dailės galerijoje apžiūrinėju Utenos dailininkų kūrybą. Paroda jau atidaryta. Aplankyti ją meno mylėtojai galės iki 2018 m. sausio mėn. 10 d. Paroda neeilinė. Proginė. Ji skirta Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui. Žvilgsniu aprėpiu ekspoziciją. Įdomu. Aptinku įvairius vaizduojamosios dailės stilistinius skirtumus, bet tuo pačiu metu pastebiu parodos vientisumą ir suderinamumą. Bendrystę tarp kūrinių padeda pasiekti parodos tematika. Koncepcija išties egzistencinio pobūdžio – Neišmatuojamas laikas”. Dailininkai pristatė kūrinius, įsiklausę ne tik į temą, bet ir į tai, kad paroda skirta Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui. Paroda svarbi ne tik dailininkams, bet ir visiems Utenos gyventojams bei Lietuvos žmonėms, neabejingiems istorinei atminčiai. Parodoje galima pamatyti tapybos, skulptūros, grafikos, tekstilės ir juvelyrikos kūrinius.

Vaikštinėdama po parodinę galerijos erdvę, ieškau kažko tikroviško, kažko apčiuopiamo, gyvo bei jaudinančio. Abstraktus menas mane taip pat žavi. Ieškau ir randu. Apžvelgus Utenos dailininkų kūrybą, švysteli išganinga mintis – paroda puiki, aukšto meninio lygio. Kadangi esu mačiusi gausybę dailės parodų, argumentuotai galiu palyginti vieną su kita. O palyginus, galiu drąsiai pasakyti – seniai mačiau tokią gerą dailės parodą ne tik Utenoje, bet ir Lietuvoje. Didžiuojuosi Utenos dailininkų kūryba. Dailininkai pristatė tokius savo kūrinius, kurie atlieptų ne tik parodos koncepciją, bet ir spindėtų meniškumu bei estetiniu grožiu.

Parodoje eksponuojama net aštuoniolikos dailininkų kūryba. Kūrinių žanrų ir stilių įvairovė gana plati. Galima pamatyti abstrakcijas, temines figūrines kompozicijas, peizažus, portretus ir t.t. Meilė ir pagarba Lietuvos gamtai, kiekvienam kuriamam objektui, abstrakčiai ar konceptualiai vizijai, kiekvienam atliekamam kūriniui, atsakomybė ir kruopštumas – tai, manyčiau, svarbiausi šios įdomios parodos bruožai.

Štai žiūriu į Gražvydės Janinos Daujotienės kūrinį „100 atkurtai Lietuvai“ ir matau meistriškai atliktą kompoziciją iš odos. Anot pačios dailininkės, iš odos sklindanti šiluma suteikia kūriniui savotišką jaukumo įspūdį. Pristatytas puikus dekoratyvinis plastikos kūrinys iš odos, simbolizuojantis meilę Lietuvai.

Prieinu prie Editos Bugvilionytės – Bikelienės dekoratyviosios tekstilės darbo „Meškus svajonių miege“. Kaip dailininkė teigė, kūrinys gimė dukrelei sėdint ant pečių… Šviesus, mielas, minkštas, pozityviai nuteikiantis meno kūrinys. Aurina Paškevičienė tapybos darbe „Tyla“ sukuria ramybės ir meditatyvaus poilsio nuotaiką. Gėlių žiedai ir plaukiojančios žuvys – lyg dailės terapija, atstatanti emocinę pusiausvyrą.

Einu toliau. Dar kartą galiu iš šalies pažvelgti į savo didelio formato drobę „Tikėjimasis“. Man svarbu atskleisti amžinojo gyvenimo tėkmę, vaizduojant jį savaip išjausta anapusybės simbolika… Kūrinyje svarbus šviesos žaismas, kuris skleidžiasi lyg alegorija geresnio gyvenimo ir lūkesčių išsipildymo. Mane ši vaizduojamosios dailės rūšis yra visiškai pakerėjusi.

Sustoju ties Jūratės Mitalienės tapybos darbais: „Po lieptu“ ir „Sutemos“. Abi drobės lyg susilieja į vientisą spalvinį koloritą ir sukuria nostalgiškos įtampos bei nerimastingos būties įspūdį. Jūratė – puiki abstrakcijų kūrėja. Dailininkės meistriškumu galima įsitikinti, pažvelgus į laisvai ir tuo pačiu taikliai raizgomas linijas bei lakoniškai ir kartu magiškai tapomas formas. Subtilu.

Diptiką „Pilnatis virš Kernio ežero“ pristato dailininkė Daiva Knyvaitė – Miškinienė. Kūriniai nedidelio formato, tačiau įspūdis stiprus ir įtaigus. Kontrastingų spalvų derinyje matau tarsi archeologinės senovės simbolius. Kita vertus, kūriniuose juntamas amžinojo gyvenimo paslaptingas pulsavimas.

Jaunosios kartos atstovo dailininko Justino Krasucko trys drobės dvelkia neapibrėžtu ilgesiu, lyg pranašišku nerimu ir ypač ryškiu realizmu. Įspūdį sustiprina paveikslų pavadinimai: „Waiting/Laukimas/“, „Pats sau ponas“, „Lost/Paskutinis/“. Vaizduojamas objektas: žmogus, gyvūnas ar medis, kaip neatskiriama ir nedaloma gamtos (siauresne prasme) ir regimojo bei neregimojo pasaulio (platesne prasme) dalis, sukuria keistą reginio pobūdį. Iš kūrinių sklinda paslėptos įtampos ir melancholijos nuotaikos. Verta pamatyti…

Žvelgiu į dailininkės Elvyros Mažeikienės drobę „Rūkas“. Autorė ypač jautriai ir subtiliai sugebėjo perteikti gamtos grožį. Atrodo, taip viskas tikra ir apčiuopiama, kad, rodos, eik ir prisėsk ant žemėje išsiraizgusių medžių šaknų ir grožėkis lietuvišku kraštovaizdžiu… Dailininkas Vytautas Petronis – ištikimas ekslibriso žanrui. Parodoje eksponuojama net penkiolika ekslibrisų. Visi jie skirti svarbiems Lietuvos istorijos įvykiams ir istorinėms asmenybėms. Matau ekslibrisus Lietuvos Valdovams: Vytautui Didžiajam bei Gediminui. Pastebiu ekslibrisus žymioms asmenybėms: Adomui Mickevičiui, Oskarui Milašiui ir kt. Surandu ekslibrisą Žalgirio mūšiui. Ateikite ir jūs. Rasite ir daugiau mano nepaminėtų ekslibrisų. Dailininko Vytauto Petronio kūryba suteikia progą meno mylėtojams prisiminti ilgaamžę ir įdomią Lietuvos istoriją.

ekspozicijos-fragmentas

Ekspozicijos fragmentai / Autorės nuotraukos

ekspozicijos-fragmentas

Dailininkas Laimonas Šmergelis parodoje pristato puikų kūrinį „Užrakintos mintys“. Monochromiškai nutapytas portretas stebina įtaigia menine stilistika ir minties brandumu. Neabejoju, jog žiūrovams šis paveikslas paliks gilų įspūdį. Įspūdį dar labiau sustiprina puošnūs ir prie paveikslo kolorito bei stiliaus priderinti rėmai. Šiais laikais pamatyti įrėmintą paveikslą jau darosi retenybė. Kad ir kaip skeptiškai bekalbėtume apie rėmelių svarbą ar nesvarbą, rezultatas rodo ką kita. Rėmeliai kūrinį ne tik papuošia, bet taip pat suteikia didingumo, prabangos bei išbaigtumo pojūtį. Ilgiuosi įrėmintų paveikslų.

Einu toliau. Sustoju ties Reginos Steponavičiūtės – Skomskienės akvarelėmis: „Prie tvenkinio“, „Lapkritis“ ir „Sudeikiai‘. Malonu, kad akvarelistės Reginos darbuose galima pastebėti regioninių gamtos vaizdų. Graži ta mūsų Lietuva… O kai Lietuvos gamtos grožis jautriai perteikiamas akvarelės spalvomis, rezultatas iš tiesų puikus. Stabteliu ties dailininkės Vidos Navikienės kūriniais: „Žydinti giesmė“ ir „Tėviškės ženklai“. Kūriniai alsuoja lietuvišku pasteliniu žalsvumu, gelsvumu, rusvumu… Šie kūriniai, tai lyg odė gimtajam kraštui. Meilę tėviškei paryškina ištapytos eilės.

Na štai aš jau matau dailininko Danieliaus Binkio grafikos darbus. Dviejų kūrinių pavadinimas toks pat – „Šv. Hubertas medžiotojų globėjas“. Trečias darbas – „Šv. Jurgis“. Kadangi ankstesnėse parodose dažniausiai matydavau Danieliaus aliejinės tapybos darbus, tai šįsyk maloniai nustebino meistriškai atlikti grafikos darbai. Atrodo, lyg matyčiau nuo senų laikų besitęsiančią grafikos tradiciją. Šio dailininko kūryba alsuoja gyliu ir sakralumu. Nuostabu!

Parodos ekspozicijos centre – skulptūra, keramika ir juvelyrika. Skulptorius Marius Navikas pristato akmens skulptūrą „Trapi istorijos linija“. Žavu, kai jaunas menininkas taip jautriai iškalbų sumanymą dedikuoja Lietuvos istorijai. Skulptūrinės kompozicijos centre – pastaruoju metu daug diskusijų visuomenėje sukėlęs pagrindinis Lietuvos istorijos simbolis – Vytis.

Menininkas Giedrius Mazūras parodoje eksponuoja skulptūrą „2 x 2“. Pažvelgus į šį kūrinį, abejonių nelieka, jog jį atliko būtent Giedrius. Ažūras bei lengva ironija sumanymo išpildyme išskiria autoriaus kūrybą iš kitų. Net skulptūros pavadinimas „kvepia“ savitumu ir originalumu. Jei teisingai supratau, tai anot autoriaus – kartais skaičiai tiksliau nusako kūrinio idėją nei žodžiai.

Skulptorius Alvydas Mažeikis eksponuoja du kūrinius: „Mūza“ ir „Angelas“. Kūriniai lakoniški, monumentalūs ir išjausti. Skulptorius parodos atidarymo metu prisipažino, jog pristatydamas skulptūras ekspozicijai, nežinojo, jog paroda skirta Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui. Tačiau autoriaus ir kitų dailininkų nuomone, šios dvi skulptūros deramai įsilieja į bendrą parodos koncepciją.

Mane maloniai nustebino dailininkės Vaivos Kazlauskaitės pristatyta juvelyrika. Savo kūrinį autorė pavadino „…iš kraičio skrynios“. Dailaus dizaino dėžutėje sudėlioti autorės sukurti juvelyrikos dirbiniai: auskarai, segės ir kt. Juvelyrikos dirbiniams atlikti autorė naudojo sidabrą, geltonąjį auksą, juodąjį ąžuolą ir šermukšnį. Parodą apžvelgti baigiu, prieidama prie tautodailininko Vytauto Valiušio kūrybos. Vytautas pristato tris juodosios keramikos objektus – grakščias vazas. Na meistras yra meistras. Ką daugiau galima pasakyti? Ne sakyti reikia, bet ateiti ir pasižiūrėti.

Štai ir baigiau parodos apžvalgą. Belieka dar kartą pakviesti visus, neabejingus menui ir Lietuvos istorijai. Dailininkams linkiu naujų kūrybinių sumanymų sėkmingo įgyvendinimo ir susitikimo po metų!

Dailininkė Laima Tubelytė-Kriukelienė

906 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Comments (1)

  1. Laima sako:

    Ačiū Utenos apskrities žinių kūrybinei grupei už informacijos apie Utenos dailininkų kūrybos parodą UKC dailės galerijoje sklaidą…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.