Home » Gallery » Veidai » Žaliavalgės iš Klykių: „Aplinkiniai stebėjo ir laukė, kada numirsim“

Žaliavalgės iš Klykių: „Aplinkiniai stebėjo ir laukė, kada numirsim“

Žaliavalgės iš Klykių: „Aplinkiniai stebėjo ir laukė, kada numirsim“

.

Kristina SAKAITĖ

9 km Dangaus“ – toks užrašas ant vieno namo Klykių kaime suintriguoja, tačiau kol kas neaišku, į kokį „dangų“ pateksi. Dvasinio ir fizinio tobulėjimo centras – taip pasivadinusi organizacija vienija bendraminčius (ne tik iš Utenos), kurie jau atrado šią sodybą su vasarą vykstančiais žaliavalgiškais susiėjimais, dalinimusi ne tik receptais, bet ir mintimis dvasinėmis temomis.

Įsukus į kiemą pasitinka jauniausias šios sodybos gyventojas – vos ketverių basas per sniegą atbėgęs Monikos Sebeikienės sūnus.

Dangiečių“ bendruomenę burianti Monika, jos mama Zita, tėtis, sesuo Simona ir mažiausias šeimos narys – vos kelerių sūnus – žaliavalgiai.

Iš Utenos į vos už kelių kilometrų esantį Klykių kaimą persikeldama gyventi šeima, kai gabenosi baldus, nusprendė – viryklės jiems nebereikia, nes nesirengė nei virti, nei kepti.

Žaliavalgis – neretam lietuviui dar skamba kaip diagnozė, o atsisakyti termiškai apdoroto maisto jiems prilygtų didžiausiai bausmei. Įvairių šalių virtuvėms grumiantis, kuri užkariaus gurmanų skrandžius, vegetarai, veganai, žaliavalgiai, vaisiavalgiai eksperimentuoja gamindami kitokį maistą. Pašnekovės Monika Sebeikienė ir jos mama Zita Kasauskienė tikina, kad tokia mityba joms padėjo kardinaliai pakeisti savijautą, atsikratyti ligų ir negalavimų.

Lašinius atstoja avokadas

Sunkiausia pakeisti valgymo įpročius buvo šeimos galvai – tėtis neiškart atsisakė įprasto maisto, bet, anot šeimos moterų, jis stengiasi.

Dažniausiai tokių permainų prireikia, kai atsiranda sveikatos problemų. Vyrui atsirado išvarža, kai darbe kėlė sunkų daiktą. Kartais nugarą taip surakindavo, kad negalėdavo atsikelti. Gydytojai pasakė, kad reikia daryti operaciją, bet šeima ieškojo alternatyvos. Pradėjus žaliavalgiauti, jam visi skausmai praėjo, nebereikia jokios operacijos, tampo po 100 kg. Susinormalizavo kraujo spaudimas, per 100 kilogramų svėręs vyras atsikratė ir viršsvorio, – pasakoja Z. Kasauskienė. – Dukras ir mane kamavo migrenos, alergijos, virškinimo sutrikimai, todėl pradėjome ieškoti priežasties. Iš pradžių bandėme tradicinius būdus (mano mama visą gyvenimą dirbo vaistinėse, ji farmacininkė), bet kai pradėjome domėtis vaistų, o paskui ir maisto sudėtimi, pamatėme, kad ten labai daug visokių konservantų, dažiklių, tirštiklių. Pasidomėjome, kaip jie veikia organizmą, paaiškėjo, kad kai kurie priedai iš supuvusios mėsos gali padaryti labai skanią kvapnią dešrelę. Pradėjome atsirinkinėti sveikesnius produktus, kad nebūtų tų E. Tai buvo prieš 5–6 metus.“

Mažiau priedų turinčių produktų šeima ieškodavo ūkininkų turgeliuose. Mėsos atsisakė palaipsniui, tai nebuvo vienadienis sprendimas.

Iki to laiko valgė „normaliai“, tai yra taip, kai įprasta daugumai žmonių. Kitaip ir negalėjo būti: seneliai gyveno ūkiškai, laikė karves, o atžalas ne tik girdydavo šiltu pienu, bet ir nuolat ragindavo gausiau pavalgyti. „Vaikystėje nuo šilto pieno mane pykindavo, bet užspausdavau nosį ir išgerdavau tą stiklinę pieno, nes liepdavo. Turėjome ir rūkyklą, naminės dešros kvepėdavo, maitinomės ūkiškai, – prisimena Zita ir priduria mėsos atsisakiusi dėl moralinių nuostatų. – Man visada būdavo baisu, kai seneliai pjaudavo kiaulę, paskui nusprendžiau, kad jei pati negaliu užmušti gyvūno, nevalgysiu ir kitų užmušto. Kai mėsa dingo iš mūsų raciono, pastebėjome, kad geriau jaučiamės.“

Bendras maisto skonis atsiranda sumaišius tam tikrus ingredientus, todėl žaliavalgės gali pasigaminti ir „mėsiškų“ patiekalų. Lašinių skonį žaliavalgėms atstoja supjaustytas ir pipirais, česnakais bei rūkyta paprika apibarstytas avokadas. Net močiutę kaime „apgavo“ vaišindami. Lietuvių pamėgtą kiaulieną kategoriškai peikia: kiauliena labiausia rūgštinantis produktas iš visų mėsų. „Tai vienintelis gyvūnas, pagal struktūrą panašus į žmogų, o mes ją valgome, tai dar didesnis degradavimas. Sako, lašiniai gerai. O kas juos sudaro? Visi toksinai, kurių organizmas nepašalina“, – teigia Zita.

Mažiau geriau negu daugiau

Bėgdamos nuo negalavimų šeimos moterys išbandė homeopatinius vaistus, domėjosi J. Tulčinos organizmo valymo metodais, paskui suvokė, kad maistas jas veikia skirtingai. Pvz., jei pirmą kraujo grupę turintis žmogus valgo kvietines bandeles, auga svoris, trečios grupės kraujo turėtojui tai mažiau kenkia ir pan. Vėliau uteniškės atsisakė ir pieno produktų, krakmolingo maisto. Kai pradėjo maitintis pagal kraujo grupes, pasijuto geriau, bet visiškai puikiai dar nebuvo. Atsisakė ir žuvies. „Mūsų kraujas kovoja prieš maistą, kuris mums netinka, kaip prieš virusą, kad jį neutralizuotų“, – sako įvairiomis sveikatinimo metodikomis domėjusis ir ne vieną išbandžiusi Z. Kasauskienė. Ji pirmoji šeimoje atsisakė kepto ir virto maisto, nors vaikams dar kepdavo bulvinius blynus, pyragus.

Visi žiūrėjo į mane ir galvojo: ji mirs ar ne“, – juokiasi pašnekovė.

Atsisakyti pačios gaminamų garuojančių patiekalų jai prireikė ne valios pastangų, o žinių ir supratimo, kaip tai veikia organizmą. Domėjosi įvairia literatūra, sužinojo, kad organizmui kaip statybinės medžiagos reikia tik aminorūgščių. „Visiškas mitas, kad organizmui reikia tam tikro kiekio baltymų, riebalų, vitaminų. Pasirodo, viskas, ką įdedame į skrandį, suskaidoma iki aminorūgščių ir tai yra organizmo statybinės plytos, – teigia Zita. – Kai domėjausi, ką žmonės išvis pasaulyje valgo, pamačiau, kad beveik viską. Studentas gyvena čipsus užgerdamas alumi, bulvių pasikepa. Indui dienai kartais užtenka ryžių saujelės. Eskimas suvalgo gabalėlį sušalusios žalios žuvies ar elnienos. Skirtingų kultūrų žmonės maitinasi skirtingai, ir visi gyvi. Skirtumas tik tas, kad vieni gyvena ilgiau, kiti trumpiau. Vieni kokybiškiau, kiti dažnai sirgdami. Tada suvokiau, kad esmė ne tame, kiek mes baltymų ar vitaminų suvalgome, o kažkur kitur. Mums reikalinga energija, o kad jos gautume, svarbu neužteršti organizmo. Kodėl visos religijos ragina pasninkauti, o ilgiausiai gyvena tautos, kurios valgo retai, mažai, gyvena asketiškai?“

<…>

Visą straipsnį skaitykite šeštadienio, sausio 13 d. laikraštyje „ Utenos apskrities žinios“.

dsc_0172

Monika Sebeikienė su sūnumi ir Zita Kasauskienė / Kristinos Sakaitės nuotraukos

dsc_0170

dsc_0185

dsc_0191

dsc_0183

dsc_0209

5750 Iš viso matė 90 Šiandien peržiūrėjo

Comments (9)

  1. Anonimas sako:

    a

  2. Anonimas sako:

    vargsas vaikas

  3. Giedrius sako:

    nevargšas, žmones rimtai tuo užsiema, visu reikalingu medžiagu tikrai pakanka, aš asmeniškai taip valgiau dvi savaites ir man jokios mesos nereikejo, sotus ir energingas jaučiausi :) tik pirmomis dienomis psihologinis kazkoks barjeras 😛 kad be mesos nepavalgysi 😀

  4. Anonimas sako:

    Šaunuolės!

  5. Jeronimas sako:

    Kiek supratau,kad buvo stuburo išvarža ir nuo siloso dingo.Žinot kam papasakokit kurčiam ir tik be gestų,nes supras ir užjuoks

    • Evaldas sako:

      Ponas, siulyciau pries saipydamasis pabandyti, o tada juoktis… Lietuviu bruozas, tiketi ka daktarelis pasakys, ar per televizoriu parodys… ir nepriima neatitinkamos informacijos…
      turejau panasia nugaros problema, pakeiciau mityba, nesu 100% zaliavalgis, bet nugaros problemos dingo ir energijos lygis pakilo…
      taip kad pries kritikuojant, pasidomekit ir pabandykit… sekmes

  6. :) sako:

    Kaip nuostabu, kad tokiu ikvepianciu zmoniu yra 😛

  7. Salva sako:

    Malonu matyti ir skaityti.

  8. Anonimas sako:

    super,saunuoles

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.