Home » Pro dienų prizmę » Užgimusi barikadose

Užgimusi barikadose

Užgimusi barikadose

.

Algis Cibulskas, 1991-ųjų m. karys savanoris

Jau 27-erius metus pirmasis naujai prasidėjusių metų mėnuo tikrina mūsų jausminę atmintį. Didesnei daliai tėvynainių yra žinoma ir emociškai svarbi Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. Diena, kai tūkstančiai Lietuvos gyventojų paniekinę mirtį stojo ginti jaunos valstybės laisvę. Gerokai mažiau kas prisimena su šia data simboliškai persipynusią kitą datą – sausio 17-ąją. 1991-ųjų sausio 17 dieną Aukščiausioji Taryba priėmė Lietuvos Respublikos Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymą. Tokiu būdu buvo ne tik įteisintas Lietuvos gynėjų statusas, bet ir padėtas rimtas pagrindas Lietuvos kariuomenės atkūrimui. Naujai įkurtai Savanorių tarnybai buvo keliami uždaviniai rengti krašto apsaugos specialistus, saugoti svarbius valstybinius objektus, vykdyti teritorinę krašto gynybą, padėti pasienio tarnybai ir policijai saugoti valstybės sieną bei viešąją tvarką, padėti likviduoti katastrofų ir stichinių nelaimių padarinius.

Į Savanorių tarnybą stojo žmonės, turintys įvairią gyvenimišką patirtį: Sąjūdžio mitingų apsaugą vykdę žaliaraiščiai ir saugoję įvairius objektus sovietinės kariuomenės išpuolių metu, žilagalviai partizanai ir vos aštuonioliktą gimtadienį atšventę jaunuoliai, turintys karinės patirties ir niekada nelaikę ginklo rankose. Tai buvo žmonės, kurie net ir akivaizdaus pavojaus metu svarbiausia vertybe pasirinko ne savo asmeninį saugumą, ne šeimos ir artimųjų ramybę, o Tėvynės laisvę ir pasiryžo dėl jos aukotis. Tuomečių savanorių ginklai buvo įvairūs pačių pasigaminti metaliniai ir mediniai strypai, peiliai, medžiokliniai ir savadarbiai šautuvai. Tačiau svarbiausiu ginklu buvo kiekvieno savanorio vidinė stiprybė, Tėvynės meilė, patriotiškumas.

sausio-13

Trys mokytojai (iš kairės): S. Valčiukas, K. Stasiūnas, A. Cibulskas AT apsaugoje; 1991 m. / A. Cibulsko asmeninio archyvo nuotraukos

Kalbant apie 1991-uosius dažnai svarstoma, kas žmones vertė nebijoti ir kas skatino elgtis būtent taip, o ne pasilikti nuošalyje tikintis saugiai išlaukti. Jei dėl baimės, tai pagrindo būti jai tikrai buvo – buvo akivaizdu, kad fizinio kontakto su sovietų kariais metu saldainių niekas nedalins ir vietoj jų, geriausiu atveju, gausi smūgį automato buože. Parako kvapas buvo juntamas ir, ne vienas tai supratęs, pasiliko namuose. Žymiai baisiau, manau, buvo tuo metu į tarnybas, į įvairius budėjimus išvykusiųjų artimiesiems. Ko gero jiems, belaukiant sugrįžtančiųjų, kiekviena valanda prilygdavo parai. Ryžtingam žmogui, turinčiam aiškų tikslą, įveikiami visi pavojai. Manau, kad tokie mes, 1991-ųjų savanoriai, ir buvome!

Jaunos, ką tik įsikūrusios Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos, vienas iš pagrindinių uždavinių buvo ginti Aukščiausiąją Tarybą. Prasidėjo rotacija – visų Lietuvos kraštų savanoriai nustatyta tvarka vykome atlikti šios kilnios misijos. Utenos zonos savanoriai saugoti Aukščiausiosios Tarybos vyko praėjus vos porai mėnesių po tarnybos įkūrimo – 1991-ųjų balandžio pradžioje. Daugiau nei 50 ryžtingų vyrų, apsiginklavę tuo, kas po ranka pakliuvo, savaitę laiko stovėjome pagrindiniuose postuose.

Savanorių tarnyba, prasidėjusi nuo keleto tūkstančių neypatingai paruoštų vyrukų, augo ir profesionaliai stiprėjo. Per tris pirmuosius metus savanorių skaičius buvo išaugęs iki daugiau nei 12 tūkstančių karių. Vykstant įvairioms transformacijoms, keitėsi ne tik savanorių tarnybos prioritetai, struktūra, bet ir skaičius – šiandiena tarnauja netoli 5 tūkstančių savanorių. Ženkliai išaugo tarnybos kovinis parengimas. Savanoriškosios krašto apsaugos tarnyba 1998 metais buvo pertvarkyta į Krašto apsaugos savanorių pajėgas, o 2003 metais savanorių pajėgos buvo integruotos į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų sudėtį. Šiandiena, kartu su kitais Lietuvos kariuomenės padaliniais, savanoriai kaip lygiaverčiai partneriai dalyvauja įvairiausiose tarptautinėse pratybose ir misijose. Tarptautinėse operacijose kariai savanoriai panaudojami ir kaip pėstininkai, ir kaip įvairių kvalifikacijų specialistai.

pratybos

Savanoriai pratybų metu

Šiandienos Krašto apsaugos savanorių pajėgų pagrindinis tikslas – parengti Savanorių pajėgų karinius vienetus Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai. Norintys tapti kariais savanoriais ir prisidėti prie šio tikslo siekimo, prie Lietuvos laisvės išsaugojimo, esate laukiami kiekviename Utenos apskrities rajono centre esančiuose Krašto apsaugos savanorių pajėgų padaliniuose.

618 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.