Home » Gallery » Švietimas » Ar taps madinga gyventi ir studijuoti regione?

Ar taps madinga gyventi ir studijuoti regione?

Ar taps madinga gyventi ir studijuoti regione?

.

Prof. dr. Gintautas Bužinskas,

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Utenos kolegijos direktorius

Neseniai buvo patvirtintas ,,Lietuvos regioninės politikos baltoji knyga tvariai plėtrai 2017-2030 m.“ (toliau – Baltoji knyga) galutinis variantas. Dokumente, numatančiame regionų augimo ir stiprinimo gaires, apibrėžta ir profesinio bei aukštojo mokslo vieta ir reikšmė regioninei plėtrai.

,,Baltoji knyga“ – atspirties taškas regionų patrauklumui didinti

,,Baltosios knygos“ būtinybę lėmė šiandienos Lietuvos situacija: socialinė regionų atskirtis, demografinės problemos, stabdančios ekonomikos augimą. Vienintelė Vilniaus apskritis išlaiko santykinai pastovų gyventojų skaičių, tačiau didžiąja dalimi šis išlaikymas pagrįstas vidine migracija iš kitų Lietuvos regionų. Tik esant veiksmingai regioninei politikai galima pasiekti darnaus ir tvaraus augimo bei sudaryti sąlygas žmonių kokybiškam gyvenimui Lietuvoje, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

Šį dokumentą rengė Vidaus reikalų ministro sudaryta darbo grupė ,,Dėl regionų plėtros krypčių tobulinimo“. Joje dirbo Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, ministerijų delegatai, savivaldybių asociacijos, asocijuotų verslo struktūrų, nevyriausybinių organizacijų, akademinės bendruomenės atstovai, tarp kurių – ir šio straipsnio autorius. Siekiant bendro sutarimo dėl tolygios valstybės plėtros vizijos ir veiksmų joms pasiekti, įvairiais lygmenimis vyko plačios diskusijos. Svarbiausias regioninės politikos siekis, kad žmonėms būtų patogu, patrauklu ir gera gyventi visoje Lietuvoje: arti geras darbas, lengvai pasiekiamos ir kokybiškos sveikatos ir socialinės apsaugos, kultūros, švietimo ir mokslo bei kitos paslaugos. ,,Gyventi įvairiuose Lietuvos regionuose turi tapti madinga,“ – teigiama ,,Baltojoje knygoje“. To siekiant, savivaldybės bus skatinamos bendradarbiavimo susitarimams teikti paslaugas optimaliau.

,,Baltojoje knygoje“ numatoma, kad bus formuojama 10 regionų, turinčių trijų lygmenų centrus: 3 didžiausi miestai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda), 2 tarpinio dydžio centrai (Šiauliai, Panevėžys), 5 regioniniai centrai (Alytus, Marijampolė, Tauragė, Telšiai, Utena). Reikia pastebėti, kad pradiniame dokumento variante Utena, kaip atskiras centras, nebuvo išskirtas. Regioninės reikšmės regionuose būtų koncentruojamas profesinis mokymas (daugiaprofiliniai regioniniai centrai), veikia kolegijos ar jų filialai, paslaugas verslui teikiančių įstaigų teritoriniai padaliniai, pagal regioninę specializaciją perkeliamos valstybės įmonių centrinės būstinės, telkiamas antrinis sveikatos priežiūros lygmuo, teikiama parama aukštos ir vidutinės pridėtinės gamybos plėtrai.

Utenos kolegija: iššūkiai, galimybės, perspektyvos

,,Baltosios knygos“ nubrėžtos regionų plėtros gairės yra labai kompleksinės, kuriose vienas iš svarbiausių darnios plėtros elementų – kokybiškų ir prieinamų švietimo ir profesinio bei aukštojo mokslo paslaugų užtikrinimas. Lietuvos aukštasis mokslas išgyvena reformų laikotarpį: vyksta aukštųjų mokyklų optimizavimo procesai, keliami kokybės reikalavimai stojantiesiems į universitetus ir kolegijas, diskutuojama apie aukštojo mokslo ir studijų finansavimą, tarptautiškumo didinimą.

Tiek ,,Baltosios knygos“, tiek aukštojo mokslo reformos gairės palieka plačią erdvę visų suinteresuotų pusių diskusijoms ir tinkamiausių priemonių joms įgyvendinti pasirinkimą. Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, taip pat Utenos kolegija Švietimo ir mokslo ministerijai teikia pasiūlymus, dėl kurių diskutuota ne tik akademinėse bendruomenėse, bet ir su vietos savivalda, socialinių partnerių atstovais.

O diskutuotinų temų ir sprendimų šiame pertvarkų laikotarpyje išties nemažai. Štai 2018 m. mažiausias stojamasis balas į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas kolegijose pakeltas nuo 1,6 (2017 m.) iki 2,0 balų, pretendentams gauti valstybės finansavimą būtinas matematikos brandos egzaminas. Ar šis sprendimas, įvertinant regionų ir didmiesčių abiturientų pasirengimo netolygumus, nepristabdys regionams reikalingų specialistų rengimo? Ar tai nebus kliūtis suformuoti rentabilias akademines grupes? Ar, neperžengę stojamojo balo kartelės, jaunuoliai neišvyks į darbo ieškotis didmiesčiuose, ar nepasirinks emigracijos? Iš esmės stojamojo balo padidinimas yra būtinas ir ši nuostata yra reikšmingas žingsnis, siekiant, kad studijuoti ateitų pasirengęs ir motyvuotas abiturientas. Tačiau pereinamasis laikotarpis konkursinio balo didinimui leistų abiturientams geriau planuoti savo ateitį ir profesinę karjerą ir nuosekliai ruoštis studijoms. Atsižvelgdama, kad stojamasis balas jau pakeltas stojantiesiems šiais metais, kolegija pasirengusi padėti moksleiviams ruoštis baigiamiesiems ir valstybiniams egzaminams: jiems bus sudarytos sąlygos gauti nemokamas matematikos, užsienio kalbų ir kitų dalykų konsultacijas kolegijoje. Registruotis galima el. p. karjeroscentras@utenos-kolegija.lt, tel. 8 679 07743.

Regioninės aukštosios mokyklos atlieka didelį vaidmenį regionuose, prisidėdamos prie studijų prieinamumo gerinimo, jaunimo užimtumo, verslumo didinimo, socialinių, demografinių problemų sprendimo. Štai Utenos kolegijoje studijuoja per 1700 studentų. Didžioji dalis įgijusių norimą ir reikalingą darbo rinkoje specialybę pasilieka regione: čia įsitvirtina, kuria šeimas ir augina vaikus. Šie išsilavinę, įvaldę technologines naujoves žmonės kuria regione pridėtinę vertę, didina vartojimą, taip prisidėdami prie regiono plėtros. Lietuvos ir Utenos ambasadoriais tampa tarptautiniai kolegijos studentai. Utenos kolegija pagal tarptautiškumo kriterijų jau keletą metų yra pirmaujančiose pozicijose. Tarptautinių studentų geografija ir toliau plečiasi. Turkija, Latvija, Graikija, Makedonija, Italija, Jordanija, Baltarusija, Albanija, Rusija, Nigerija, Nepalas, Švedija – tai šalys, iš kurių atvyksta į kolegiją ir kt. Jų dėka pasaulis sužino apie Uteną, kaip apie patrauklią vietą gyventi ir studijuoti.

Labai džiugu, kad šį kolegijos vaidmenį supranta ir palaiko Utenos r. savivaldybė, darbdavių atstovai. Meras Alvydas Katinas jau antrą kadenciją dirba Utenos kolegijos taryboje ir dalyvauja diskusijose su akademine bendruomene, verslo sektoriaus atstovais apie kolegijos galimybes ir perspektyvas. Šių diskusijų pagrindui buvo suformuluotas ir Vyriausybei pateiktas pasiūlymas, pagal kurį Utenos kolegija ir toliau turėtų likti savarankiška regioninė aukštoji mokykla, Utenos regionui reikalingų specialistų su aukštuoju išsilavinimu rengimo, kvalifikacijos tobulinimo bazė. Siekiant optimizuoti kolegijos veiklą ir atsižvelgiant į tai, kad savivaldos ir verslo struktūros geriausiai žino specialistų poreikį, kolegijos steigėjais, be LR Vyriausybės, siūloma įtvirtinti Utenos r. savivaldybę, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Utenos filialą, kitas asocijuotas verslo struktūras.

,,Lietuvos regioninės politikos baltosios knygos tvariai plėtrai“ centre – žmogus ir jo gerovė. Kad Utena ir toliau būtų žinoma kaip laimingų žmonių miestas, kad regionas būtų patrauklus jauniems žmonėms ir sėkmingai konkuruotų su Lietuvos didmiesčiais ar užsienio šalimis – bendras visų mūsų siekis.

605 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.