Home » Kultūra » Leliūnuose ant ledinio postamento iškilo skulptūra tautos patriarchui

Leliūnuose ant ledinio postamento iškilo skulptūra tautos patriarchui

Leliūnuose ant ledinio postamento iškilo skulptūra tautos patriarchui

.

Kristina SAKAITĖ

Leliūnų bendruomenės pirmininkas Kęstutis Udras sako niekada pernelyg nesižavėjęs eisenomis, todėl ypatingą valstybei istorinę datą sumanė minėti kitaip. Iš ežero išpjautius ledo gabalus, didžiulį sniego luitą – visa tai leliūniškiai panaudojo kaip žaliavą savo sumanymui įgyvendinti. Pagerbiant vieną iškiliausių  Nepriklausomybės siekėjų, žiemos ir vietos entuziastų pastangomis Leliūnų miestelyje ant postamento iškilo tautos patriarcho Jono Basanavičiaus skulptūra.

Postamentui iškalti prireikė daugiau nei tonos ledo, kurį išpjovė Leliūnų užtvankoje. Skulptūra pastatyta aikštelėje priešais seniūnijos pastatą. Kad ilgiau neištirptų, jai parinkta tiesioginių saulės spindulių mažiau pasiekiama vieta.

„Oro sąlygos mums padeda, kai apie 3 laipsnius šalčio – optimali temperatūra, galima dirbti su ledu ir sniegu. Čia mano pirmas kaip skulptoriaus darbas“, – dailindamas biustą prieš iškilmingą šventės minėjimą juokavo bendruomenės pirmininkas.

Išties tikrieji skulptoriai – tai Giedrius Mazūras, išskaptavęs iš sniego luito biustą ir Vytautas Šemelis, darbavęsis prie postamento. Sumanymui įgyvendinti atsirado ir daugiau talkininkų – Vytautas Morozovas, Lionginas Krivickas, Ričardas Valiulis, Vaidas Patalauskas.

„Viskas pagrįsta ne pinigais, o entuziazmu. Mums tai labai svarbi data, todėl norisi ją paminėti išskirtinai. Leliūnuose skirtingi žmonės – vieni aktyvūs, kiti nelabai, o idėjų kartais būna daug, bet kai reikia daryti, nėra kam… Svarbu, kad būtų rankų, noro ir entuziazmo“, – apie bendruomenės aktyvumą kalba jos pirmininkas K. Udras.

Skulptorius, keramikas antalgiškis Giedrius Mazūras sako, kad siūlymas paminėti valstybės atkūrimo šimtmetį pastatant ledo-sniego paminklą J. Basanavičiui, kuris būtų panašus į stovintį Utenoje, jam pasirodė originalus ir priimtinas. Menininkui pirmą kartą teko dirbti su tokia žiemiška medžiaga. „Sniego luitas yra pakankamai trapi medžiaga ir paveiki oro sąlygoms. Negalėjau išskaptuoti labai smulkių detalių, skulptūra gavosi gan aptaki, bet matosi, kokia tai asmenybė. Medžiaga manęs nenustebino – juk sniegą dažnai liečiame, pažįstame jo struktūrą.“

dsc_0008

J. Basanavičiaus skulptūrai prireikė tonos ledo ir luito sniego / Kristinos Sakaitės nuotraukos

Menininkas papasakoja, kad visų pirma ieškojo švaraus luito. Jį specialiai sustūmė su traktoriumi. Luitą truputį pašildė, kad aptirpęs sniegas vėl sustingtų ir beveik suledėtų. Skulptūrą išskaptuoti profesionaliam menininkui prireikė maždaug trijų valandų. Dėl kūrinio  laikinumo jis nesijaudina ir mano, kad pagrindinis tikslas – suteikti žmonėms gerą emociją.

Biustas gavosi šiek tiek didesnis nei stovinčio Utenoje. Atkurdamas veido bruožus, skulptorius sako peržiūrėjęs nuotraukas, kuriose įamžintas J. Basanavičius, ir ieškojęs bendrų bruožų, nes skirtingo amžiaus žmogaus veidas keičiasi, bet kaip etaloną naudojo skulptūrą, stovinčią Utenoje.

Ne vieną žinomo žmogaus skulptūrą sukūrusį menininką pasirenkant modelį labiausiai intriguoja vidinė asmenybės jėga. „Mane imponuoja, ką žmogus veikia, daro, kiek jis prieštaringas, kokie jo charakterio bruožai. Žiūrėdamas į šiuolaikinius aktorius ar muzikos atlikėjus, pastebiu, kad jų veidai tokie vienodi, be išskirtinių bruožų. Moterys per šou laidas išvis pasirodo nupieštais veidais. O stebint vyresnius aktorius gali matyti žmogaus istoriją. Įdomūs provokuojantys žmonės. Gal kam nors atrodo, kad neverta gaišti laiko lipdant vieno ar kito žmogaus skulptūrą, bet aš visada galiu rasti argumentų, kuo tas žmogus už mane geresnis: daugiau matęs, keliavęs, mokantis daugiau užsienio kalbų, moka gražiau rengtis, turi gražesnį balsą…“

Kūrėjas džiaugiasi šįkart tokiu būdu prisidėjęs prie valstybės sukakties minėjimo. „Kai važiuodamas namo į Antalgę pakelėse pamatau padarytus trispalvius akcentus, apšviestus pastatus, labai džiaugiuosi, kad žmonės švenčia. Kai praeis daug metų, prisiminsime būtent šiais metais vykusias valstybines šventes, nes jos nestandartinės“.

Idėjos autoriai tikisi, kad tautos patriarchui iš ledo ir sniego padaryta skulptūra išsilaikys iki Kovo 11-osios. Paskui ją galbūt pakeis Gediminaičių stulpai.

dsc_0016

Leliūnų bendruomenės pirmininkas K. Udras ir  postamentą skaptuoti padėjęs  V. Šemelis

dsc_0006 dsc_0018 dsc_0027

dsc_0020

dsc_0005 dsc_0010 dsc_0021 dsc_0026

dsc_0012

img_8682

Vytauto Šemelio nuotrauka

1172 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Comments (1)

  1. Anonimas parašė:

    gavosi Kalėdų senis už 7000 Eurų

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.