Home » Spindulys » Pačkėnų savarankiško gyvenimo namuose bandoma pakilti iš dugno

Pačkėnų savarankiško gyvenimo namuose bandoma pakilti iš dugno

Pačkėnų savarankiško gyvenimo namuose bandoma pakilti iš dugno

 

Daiva ČEPĖNIENĖ

Pačkėnuose (Utenos r.) nuo 2007 metų veikia Savarankiško gyvenimo namai. Renovavus vaikų darželio pastatą čia įrengti 8 butai, ir naujos paskirties įstaiga perduota Utenos rajono socialinių paslaugų centro pavaldumui. Tokia įstaiga Utenos rajone vienintelė. Poreikis gauti savarankiško gyvenimo namuose teikiamas apgyvendinimo paslaugas buvo ir tebėra didžiulis. Tik pradėjus veikti šiems namams, norinčiųjų apsigyventi susidarydavo eilės. Pastaruoju metu apgyvendinti 7 butai. Vienas rezervinis butas laikomas ypatingiems atvejams – apgyvendinti žmonėms, nukentėjusiems nuo gaisrų ar kitokių nelaimių. Plačiau apie čia gyvenančių žmonių kasdienybę, problemas ir jiems teikiamą pagalbą pasikalbėjome su Utenos rajono socialinių paslaugų centro direktore Danguole Mačionyte ir socialine darbuotoja Dalia Misevičiene. Aplankėme ir čia gyvenančiuosius.

Taisyklės atbaido norą apsigyventi savarankiško gyvenimo namuose

Savarankiško gyvenimo namai nėra socialinis būstas, tačiau pageidaujantys čia apsigyventi privalo būti įrašyti į eilę socialiniam būstui gauti. Didžioji dalis gyvenančiųjų Pačkėnų savarankiško gyvenimo namuose – vienišos mamos su vaikais, turinčios negalią ir įtrauktos į socialinės rizikos šeimų sąrašus. Pagal numatytą tvarką, šeima savarankiško gyvenimo namuose gali gyventi ne ilgiau kaip 5 metus. Kasmet šeimų situacija vertinama iš naujo ir sprendžiama, ar šeimai vis dar reikia savarankiško gyvenimo namų teikiamų paslaugų. Gyvenantys savarankiško gyvenimo namuose privalo laikytis tam tikrų tvarkos, elgesio taisyklių, o socialiniai darbuotojai turi teisę apsilankyti bet kuriuo paros metu, net tuomet, kai pačių gyventojų nėra namuose. Anot centro vadovės D. Mačionytės, draudimas vartoti alkoholį potencialiems klientams dažnai atbaido norą apsigyventi savarankiško gyvenimo namuose. Pateikusių prašymus apsigyventi sulaukiama nemažai, bet susipažinę su taisyklėmis prašantieji dažnai persigalvoja. Pasak socialinės darbuotojos D. Misevičienės, auginantiems vaikus nepriimtina gyventi Pačkėnuose dėl nepatogaus susisiekimo su Utena. Į mokyklą mokinukus nuveža autobusiukas, tačiau šeimoms, auginančioms darželinukus, pasiekti miestą tenka savo išgalėmis.

img_0015

Socialinė darbuotoja Dalia Misevičienė teigė, kad darbe dažnai tenka būti ir guodėja, ir drausmintoja / Daivos Čepėnienės nuotraukos

Savitai suvokia namų estetiką

Už suteiktas apgyvendinimo paslaugas ir būsto nuomą gyventojai moka 5,79 euro mėnesinį mokestį, taip pat susimoka už elektrą. Butai apšildomi krosnimis, pritaikytomis kietajam kurui. Čia gyvenančios šeimos gauna kompensacijas malkoms įsigyti. Gyventojai namuose privalo palaikyti tvarką, tačiau čia apsilankius tapo akivaizdu, kad namų estetika suvokiama savitai. Kad nudažytų ar išsiklijuotų tapetais sienas, gyventojams nepakanka gaunamo pagrindinio ir dažnai vienintelio pajamų šaltinio – socialinės pašalpos. Tačiau neklota lova, pusiau ant karnizų besilaikančios užuolaidos ar senokai šluotą regėjusios grindys kai kuriems nėra jokia problema. Tokį požiūrį ir susiformavusį gyvenimo būdą nulemia socialinių įgūdžių stoka. Padedami socialinės darbuotojos žmonės bando kabintis į gyvenimą, ieškosi darbo. Tačiau kai kurie be vargo randa ir lengvesnių būdų užsidirbti. Savarankiško gyvenimo namų istorijoje yra atvejų, kai gyventojai išmontavo ir pardavė butuose įrengtus dūmų detektorius. Kaip teigė centro direktorė, ne kartą teko nutraukti nuomos sutartį dėl tvarkos taisyklių nesilaikymo ar piktnaudžiavimo alkoholiu. Centro vadovė neslėpė, kad savarankiško gyvenimo namuose gyvenančias vienišas moteris mėgsta aplankyti kaimo vyrai. Kai tik Pačkėnuose buvo įkurti savarankiško gyvenimo namai, vietos gyventojai į naujakurius reagavo skeptiškai, baiminosi socialinės rizikos šeimų kaimynystės, o centro darbuotojai iš vietinių nuolat sulaukdavo skundų. Tačiau laikui bėgant susigyveno su esama padėtimi. Dabar savarankiško gyvenimo namų gyventojai dalyvauja Pačkėnų bendruomeninėje veikloje, yra kviečiami į kaime vykstančias šventes, renginius.

Darbuotojai nėra apdrausti

Pačkėnų savarankiško gyvenimo namų socialinė darbuotoja Dalia Misevičienė sako dirbanti iš pašaukimo ir besidžiaugianti net ir nedideliais čia gyvenančių šeimų pasiekimais. Anot specialistės, pasiekimas yra vien tai, kad vaikai lanko ugdymo įstaigas, moterys, palydėjusios vaikus į mokyklas ar vaikų darželius, lanko dienos centrą ir užsiima įvairiomis naudingomis veiklomis, kai kurie gyventojai turi darbus ir nebeprašo socialinės pašalpos. Socialinei darbuotojai dažnai tenka būti ir guodėja, ir drausmintoja, konsultante ir mokytoja. Anot D. Misevičienės, mokyti čia gyvenančiuosius tenka įprastų kasdienių dalykų: susitvarkyti kambarius ar drabužius spintoje, padėti apsipirkti, planuoti biudžetą. Pavasarį ir rudenį organizuojamos talkos, kai savarankiško gyvenimo namų gyventojai, padedami socialinės darbuotojos, tvarkosi aplinką. Anot centro direktorės, per visą įstaigos gyvavimo laiką apie 5 šeimas pavyko pastatyti ant kojų ir išleisti į savarankišką gyvenimą. Tačiau dirbant su socialinės rizikos šeimomis visaip nutinka. Atrodo, jau kurį laiką šeima gyvena nepatirdama problemų, jaučiasi išsikapanojusi iš bėdų, bet po kurio laiko vėl gali patirti atkrytį ir nugrimzti į dugną. „Mes, socialiniai darbuotojai, esame lyg sugertukai. Kai kurie žmonės tiesiog neturi kam daugiau išsipasakoti, todėl visas nuoskaudas išlieja mums. Pasibaigus darbo valandoms stengiamės atsiriboti nuo darbe patirtų išgyvenimų, emocijų, stengiamės nepamiršti savo šeimos ir asmeninio gyvenimo, bet tai nėra paprasta. Skambučių iš klientų tenka sulaukti ir po darbo valandų, ir atostogų metu“, – teigė Dalia Misevičienė. Nutikus bėdai buityje ar kitais atvejais tie žmonės pirmiausiai kreipiasi į socialinį darbuotoją. Tačiau padėkos iš klientų nė nesitikima. Priešingai, darbuotojams dažniau „atsidėkojama“ keiksmais ar piktų žodžių lavina. Socialinių paslaugų srityje planuojama reforma. Tačiau šiuo metu, pasak direktorės, socialiniai darbuotojai nėra apdrausti nuo užkrečiamų ir pavojingų ligų, neapsaugoti nuo smurto ir kitokio gresiančio pavojaus, o savigynai skirtų priemonių naudojimas darbe įstatymais nereglamentuotas.

Nepavyko susikurti gyvenimo

36-erių Danguolė su dukra Pačkėnų savarankiško gyvenimo namuose gyvena jau 6 metus. Jauna moteris sakė turinti tėvus ir brolį, tačiau asmeninio gyvenimo susikurti jai nepavyko, todėl gyvenimo kelias atvedė į Pačkėnų savarankiško gyvenimo namus. Moteris atviravo, kad be socialinės darbuotojos pagalbos rūpintis buitimi, spręsti svarbesnius klausimus būtų sudėtinga. Danguolė džiaugiasi susiradusi darbą, ateityje tikisi įsikurti nuosavame būste.

Rita su dviem pametinukais vaikais ir sugyventiniu čia gyvena 4 metus. „Čia gera gyventi, turime stogą virš galvos ir yra, kas pakontroliuoja. Socialinė darbuotoja padeda susidoroti su iššūkiais, pasitaikančiais gyvenimo kelyje, arba tiesiog atsiremti, kai sunku“, – kalbėjo Rita ir tikino, kad socialinė darbuotoja yra lyg mama. Moteris teigė ateityje planuojanti ieškotis darbo ir gyventi savarankiškai.

img_0005

Gyventoja Rita sakė, kad pačiai susidoroti su gyvenime pasitaikančiais sunkumais būtų sunku

img_0001

Pačkėnų savarankiško gyvenimo namų gyventojai estetiką suvokia savitai

img_0004

Kambariai apšildomi krosnimis

img_0022

 Pačkėnų savarankiško gyvenimo namai – vienintelė įstaiga rajone, teikianti tokio pobūdžio apgyvendinimo paslaugas

1360 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.