Home » Kultūra » Devynioliktoje Knygų mugėje – dėmesys Lietuvos šimtmečiui

Devynioliktoje Knygų mugėje – dėmesys Lietuvos šimtmečiui

Devynioliktoje Knygų mugėje – dėmesys Lietuvos šimtmečiui

 

 

‎Rasa MILERYTĖ

Vasario 22–25 dienomis Vilniaus LITEXPO parodų rūmuose įvyko 19-oji Tarptautinė Vilniaus knygų mugė, kurios tema buvo „Skaitau Lietuvą, skaitau pasaulį“. Lietuvą sukaustę šalti orai nesutrukdė besidomintiems kultūriniu gyvenimu: organizatoriai džiaugiasi dideliu parduotų bilietų skaičiumi. Knygų mugės lankytojai džiaugėsi galimybe pigiau įsigyti norimų knygų, apžiūrėti retus archyvinius leidinius, noriai naudojosi dalyvių siūlomomis nuolaidomis, dalyvavo diskusijose, lankėsi knygų pristatymuose, bendravo su mylimais rašytojais. Pasak LITEXPO rinkodaros ir viešųjų ryšių vadovo Andriaus Petraičio, dalyvių šiemet buvo daugiau nei bet kada anksčiau: 370 dalyvių iš devynių pasaulio šalių, tarp kurių 38 dalyviai iš užsienio, 45 nauji dalyviai.

Dalyvių – kaip niekad daug

LITEXPO parodų rūmų rinkodaros ir viešųjų ryšių vadovas A. Petraitis pasakoja, kad dabartinė Tarptautinė Vilniaus knygų mugė nepalyginama su pirmosiomis, pradėtomis organizuoti prieš 19 metų: „Kai prieš 19 metų startavo Knygų mugė, viskas vyko tiktai pirmuosiuose rūmuose, dviejose salėse. O dabar išsiplėtė į multikultūrinį, visos Lietuvos ir Baltijos šalių mastu svarbų renginį, milžinišką įvykį.“ Anuomet vienoje salėje vykdavo prekyba, o kitoje – renginiai, mugė tęsdavosi trumpiau nei dabar. Didėjant susidomėjusiųjų srautui, mugė natūraliai išsiplėtė į keturių dienų renginį. Pasak A. Petraičio, šiemet pirmą kartą užpildytos absoliučiai visos erdvės. Rekonstravus vienus iš parodų rūmų, atsirado vietos visiems norintiems: nuo leidyklų milžinių iki pačių mažiausių leidyklėlių. Kasmet mugėje dalyvauja ir svečiai iš užsienio. Šiemet sulaukta dalyvių iš Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Ispanijos, net iš Omano Sultonato. Šiemet mugėje buvo akcentuota Lietuvos šimtmečio tema, o kitąmet, kaip teigė A. Petraitis, daug dėmesio bus skirta šio kultūrinio renginio jubiliejui. Mugės uždarymo renginio metu buvo paskelbta kitų metų Knygų mugės tema: „Po dvidešimties metų“.

Keičiasi skaitymo tendencijos

Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos globėjas Andrius Užkalnis sako, kad Knygų mugėje jam įdomiausia stebėti besikeičiančias knygų madas. Jei anksčiau žmonės noriau pirkdavo grožinę literatūrą, tai šiemet, pasak A. Užkalnio, vis daugiau žmonių domisi pažintine literatūra, knygomis apie keliones ir kulinarine literatūra. Pats A. Užkalnis pastaruoju metu taip pat daugiausiai skaito pažintinę literatūrą, kadangi mėgsta keliauti, skaito kelionių knygas. „Be abejo, stengiuosi skirti laiko ir grožinei literatūrai, tačiau jo ne visada užtenka“, – pasakoja rašytojas. Ne pirmą kartą Knygų mugėje savo knygas pristatinėjantis vyras pastebi, kad keičiasi ne tik skaitymo tendencijos, bet ir skaitytojų srautai – kasmet žmonių apsilanko vis daugiau. „Knygų mugėje dalyvauju ne pirmus metus, dabar jau negalėčiau pasakyti, kaip mugė atrodo iš skaitytojo, lankytojo pozicijos, nepamenu savo pirmųjų apsilankymų čia, tačiau pristatydamas savo knygas matau, kad žmonių apsilanko daug ir labai įvairių, ir jie noriai perka knygas“, – pastebėjimais dalinasi žinomas vyras. Rašytojas ir žurnalistas A. Užkalnis šiųmetėje mugėje pristatė jau aštuntąją savo knygą – niekur nepublikuotų tekstų rinkinį „Minčių srautas“.

img_0003

Pasak Andriaus Užkalnio, šiemet žmonės ieško pažintinės literatūros, knygų apie keliones ir kulinariją / Rasos Milerytės nuotraukos

Dėmesys Lietuvos šimtmečiui

Vilnietė Marija Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje apsilanko kasmet. Ateina čia visų pirma ne įsigyti knygų, bet apsilankyti renginiuose, apžiūrėti įdomiai išleistas ir mažai kur randamas knygas. „Knygų mugė – puiki proga pamatyti retus leidinius. Taip pat džiaugiuosi galimybe apsilankyti įdomiuose renginiuose. Šiandien buvau dokumentiniame Ryčio Zemkausko filme apie Greimą, visa diena suplanuota iki pat vakaro. Jau įsigijau knygų ir suaugusiems, ir vaikams, ypatingai džiugina paramos ir labdaros fondo „Švieskime vaikus“ siūlomos knygos vaikams, jau trečius metus fondo knygomis papildau savo bibliotekėlę“, – džiaugėsi pašnekovė. Vilnietė atkreipė dėmesį, kad ypatingai daug žmonių šiemet rikiuojasi prie leidyklų, kurios parduoda knygas, susijusias su Lietuvos šimtmečiu: „Mačiau, kad daug kas perka Liudo Mažylio knygą, naujai, šventiškai išleistą A. Šapokos „Lietuvos istoriją“. Šiemet daug dėmesio skirta Lietuvos šimtmečiui, lietuvybei, Lietuvai.“ Taip pat noriai žmonės pirko Lietuvos atributiką: ženklelius, magnetukus, skirtukus, kalendorius su trispalve arba Vyčiu.

Didelį tokių prekių asortimentą siūlė ir leidykla-spaustuvė „Utenos Indra“. Vienintelė Rytų Aukštaitijos regiono leidykla-spaustuvė į Knygų mugę grįžo po metų pertraukos ir dalyvavo čia jau 13-ąjį kartą. Tarp perkamiausių leidyklos-spaustuvės prekių – ir įdomaus, išskirtinio dizaino atvirukai. Dėmesio sulaukė „Utenos Indros“ išleistos knygos, prie stendo sustoję žmonės graibstė užrašų bloknotus ir draugiškai priekaištavo, kad pernai įmonė nepasirodė mugėje.

Populiaru knygos iš antrų rankų

Knygyno „Juodas šuo“, prekiaujančio „dėvėtomis“ knygomis, įkūrėjas Tomas Lučiūnas teigia, kad žmonės perka ne tik naujas, bet ir jau skaitytas knygas. Jos yra pigesnės, skaitytų knygų knygynuose galima rasti tikrų retenybių. Pasak jaunuolio, kasmet mugėje žmonės ieško tų pačių autorių. Vieni populiariausių šiandien – G. Orvelas, A. Hakslis. Knygos į knygyną „Juodas šuo“ atkeliauja neieškomos: „Knygas mums atiduoda žmonės, kurie arba kraustosi ir nenori su savimi vežtis knygų, arba knygos namuose užima per daug vietos, arba tiesiog guli nebeskaitomos“, – pasakojo Tomas Lučiūnas. Kaip migruojantis knygynas garsėjęs „Juodas šuo“ šiuo metu jau surado nuolatinius namus – įsikūrė Pylimo gatvėje Vilniuje, knygyno siūlomų knygų galima įsigyti įvairiausiose mugėse.

Bukinistų pasaže sutikti Antanas ir Petras dairėsi jau skaitytų įdomių knygų, nors juokavo, kad nieko nepirks, kadangi narkotikai čia neparduodami. Linksmai nusiteikę vaikinai laukė Monikos Linkytės koncerto, o skirtumo tarp naujų ir senų knygų sakė nematantys. „Dėvėtas“ knygas perka ir jau minėta Marija.

Džiaugėsi nuolaidomis

Knygų mugėje sutikti žmonės džiaugėsi mugės metu siūlomomis nuolaidomis ir tvirtino, kad čia knygas galima nusipirkti daug pigiau nei knygynuose. Daug komplimentų dėl didelių nuolaidų susilaukė leidykla „Kitos knygos“. Čia žmonės domėjosi ir naujai išleistomis knygomis, ir senesnėmis, pastarąsias, tokias kaip režisieriaus Vudžio Aleno „Diagnozė: nepakaltinamas“ ar lenkų prozos meistro J. Pilcho „Mano pirmoji savižudybė“, buvo galima nusipirkti už 2–5 eurus. Didelis pliusas, pasak kalbintųjų, yra tai, kad mugėje, priešingai nei knygynuose, galima derėtis. „Tris knygas nusipirkau už 24 eurus, gavau dovanų skirtuką“, – džiaugėsi jauna mergina.

Kiti, priešingai, kalbėjo, kad knygos brangios, kad kainos beveik nesiskiria nuo kainų knygynuose, tačiau knygas vis tiek pirko. Bendraujant su žmonėmis išryškėjo tendencija, kad nors lietuviai linkę skųstis kainomis, jų didėjimu, knygų kainoms priekaištų, bent mugės metu, neturi. Nemažos eilės pirkėjų rikiavosi prie tų knygų, kurių autoriai mugės metu dalijo autografus. B. Nicholson, B. Tiškevič, A. Čekuolis, A. Matulaitė – vieni iš tokių autorių. Išskirtinio dėmesio sulaukė geriausiomis metų knygomis paskelbtos bei į kūrybingiausių knygų dvyliktuką įtrauktos lietuvių rašytojų knygos.

Knygų mugėje – ne tik knygos

Šeimos verslui „Ingeborge art studio“ atstovaujanti Ilona siūlė įsigyti dailiai įrištų rankų darbo užrašų knygelių, darbo kalendorių. „Mes gaminam ir rankines, ir kuprines, ir pinigines, bet kadangi knygų mugė, tai šiandien tokios prekės“, – pasakojo mergina.

Įvairių aksesuarų, kanceliarinių reikmenų netrūko. Šiuos dalykus siūlė ir didžiosios leidyklos, ir smulkieji verslininkai. Skirtukai, ženkleliai, įvairaus dizaino kalendoriai – itin populiarios prekės, kurias žmonės pirko ir sau, ir dovanoms. Buvo galima išgirsti tokių frazių: „Ieškau ženklelių su trispalve savo emigrantams“, „Norėčiau ko nors su lietuviškais simboliais, siųsiu dovanų į Angliją“.

Prie kai kurių prekeivių minios niekaip nemažėjo, pvz., prie magnetukus su šmaikščiais paveikslėliais ir užrašais gaminančio smulkiojo verslo „Handmade Wooden Joy“ stendo. Šių magnetukų galima įsigyti tik internetinėje parduotuvėje arba mugėse, tad žmonės naudojosi proga ir magnetukus pirko ne po vieną ar du, o ir po visą dešimtį.

img_0015

Mugėje – lankytojų minios

img_0018 img_0019

img_0009

Vilniečiai, laukdami Monikos Linkytės koncerto, Bukinistų pasaže ieškojo įdomesnių, išskirtinių „dėvėtų“ knygų

img_0027

img_0029

img_0007

Marija atkreipė dėmesį, kad populiarumo sulaukė knygos apie Lietuvą ir atributika su Lietuvos simboliais

img_0026 img_0035

Jau 13 kartą Vilniaus knygų mugėje savo leidinius ir produkciją pristatė vienintelė Rytų Aukštaitijoje leidykla-spaustuvė „Utenos Indra“

1837 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.