Home » Spindulys » Kaziukas atkeliavo su kailiniais

Kaziukas atkeliavo su kailiniais

Kaziukas atkeliavo su kailiniais

.

 

 

Kristina SAKAITĖ

Kalendorinis pavasaris, kaip dažnai būna, ir šiemet nesutapo su tikruoju. O šalčiai atbaidė dalį amatininkų ir prekybininkų nuo vieno iš pirmųjų pavasario pranašų – Vilniaus gatvėse vyksiančios Kaziuko mugės.

Nuo XIX a. po Lietuvos miestus kovo pradžioje keliaujanti Kaziuko mugė šiemet šalies sostinėje vyks nuo penktadienio iki sekmadienio, kituose miestuose įvairias gėrybes tradicinėse mugėse imta pardavinėti jau ketvirtadienį.

Kai kuriems Utenos socialinės globos namuose prekiavusiems tautodailininkams, globos namų gyventojams tradicinė šventė baigėsi rekordiškai greitai – kelis mėnesius gamintus dirbinius, išdėliotus ant prekystalių, mugės lankytojai nušlavė per porą valandų. Pirmiausiai nuo stalų dingo velykinės kompozicijos,praktiški daiktai – medžiaginiai krepšiai, šlepetės ir kt. bei švieži kepiniai – riestainiai, duona, saldumynai. Kai kurie rankdarbiai liko laukti kitos mugės.

Tradicija kasmet sukviesti socialinius partnerius, aplinkinių miestų – Kupiškio, Zarasų, Visagino, Anykščių, Rokiškio socialinių globos namų gyventojus ir darbuotojus į šventinę mugę, Kazių ir Kazyčių apdovanojimus Utenos socialinės globos namuose gyvuoja jau seniai. Pakalbinti mugės dalyviai tvirtina – tai puiki proga jiems susitikti ir pabendrauti, pasisemti minčių naujiems darbams įvertinti kolegų darbus. Globos įstaigų užimtumo veiklų vadovai tvirtina, kad prieš kiekvieną mugę tenka pasukti galvas, ką naujo, dar nematyto pasiūlyti pirkėjams.

Ketvirtadienį dar nesulaukus pusiaudienio ištuštėjo Leliūnų socialinės globos namų prekystalis. Darbuotojos sako, šiemet norėjusios mugės dalyviams pateikti ekologiškų daiktų ir vietoj ilgai nesuyrančių polieteleninių vienkartinių maišelių siūlė įsigyti pačių siutų tvirtų medžiaginių krepšių. Ant prekystalio pūpsojo kelios likusios pagalvės. „Prekyba sekėsi labai gerai, iš pradžių dirbiniai, riestainiai, kepiniai netilpo ant stalo. Pirkėjų dėmesio susilaukė ir Velykų medis su smulkiais suvenyrais. Tai mūsų darbuotojų darbas, bet stengiamės, kad gyventojai prie visko prisidėtų. Vieni padygsniuoja, kiti gumutes susiuva, pašveičia kažką – visi prisideda pagal sugebėjimus, – pasakoja globos namų darbuotojos Rūta ir Jolanta. – Turime porą močiučių, kurios padėjo mums kepti riestainius, jos dar prisimena senuosius, skaniausių riestainių receptus“.

Užimtumo veiklos išvilioja globos namų gyventojus iš savų kambarių, susiėjus globotiniams atsiranda ne tik nauji mezginiai bei siuviniai, bet ir liejasi prisiminimai. Šiuo metu Leliūnų globos namuose gyvena 28 žmonės.

Uteniškė tautodailininkė Birutė Valiukienė kūrybos džiaugsmą atrado tik baigusi profesinę veiklą. Anksčiau visą laiką darbui, buities rūpesčiams, vaikų priežiūrai, apie rankdarbius nebuvo kada net pagalvoti. Pagal specialybę technikė-technologė, uteniškė su menu neturėjo nieko bendro. Bet atsiradus daug laisvo laiko sėdėti namuose, žiūrėti pro langą ir skųstis depresija irgi neturėjo noro. „Man viskas įdomu, noriu kuo daugiau sužinoti. Dabar visą laiką skiriu naujų diebinių gamybai, kurdama atsijungiu, viskas užsimiršta“, – sako B. Valiukienė.

dsc_0068

Tautodailininkė B. Valiukienė siūlė įsigyti odinių sagių, tekstilės gaminių, paveikslų / Kristinos Sakaitės nuotraukos

Įvairias medžiagas paversti papuošalais, paveikslais, praktiškais daiktais išmoko lankydama užsiėmimus neįgaliųjų draugijoje, specialiuose pleneruose. Pradėjo tapyti, net dirbo su medžiu, bandė drožti angelus – turėjo įrankius nusipirkusi. Bet šis užsiėmimas pasirodė per sunkus, kol kas kaltą atidėjo į šalį.

Pirkėjai domisi B. Valiukienės gaminamomis odinėmis sagėmis, kurių kainos svyruoja nuo 2 iki 25 Eur (brangiausios – puoštos gintarais), medžiaginiais maišeliais, papuošalų dėžutėmis, o paveikslus užsisako privačiai. Kūrėja sako, kad kainas reguliuoja pirkėjai, šioje mugėje jos ypač žemos, kai kada vos atsiperka medžiagos.

„Dirbinio kaina priklauso nuo to, kiek į jį įdedi kūrybos, kiek laiko skiri pagaminti. Pirkėjai juodai derasi… Tapytų paveikslus mugėse parduodu už 10–120 eurų, internetu parduodamų kūrinių kainos visai kitos, – prisipažįsta pašnekovė.

Mugės šeimininkai – Utenos socialinės globos namų atstovai taip pat stengėsi nustebinti pirkėjus naujienomis. Velykines kompozicijas, kuriomis paįvairino savo siūlomų gaminių asortimentą, gamino iš tradicinės medžiagos – pinto lakuoto popieriaus, iš jo pagaminti ir velykiniai vainikai. Tą pačią medžiagą naudojo ne tik interjero detalėms, bet ir praktiškiems daiktams, pvz., skalbinių dėžėms. Beje, pastaroji prekė labai populiari. „Pasiruošimas vyksta kiekvienai mugei, nes nuo praėjusios mažai kas lieka. Susėdame, apsvarstome, ką įdomaus galėtume pagaminti ir imamės darbo“, – sako šios įstaigos užimtumo veiklų specialistės.

Euras už kibiną su mėsa, varške ar špinatais, pusantro euro– už kelis saldžius grybukus, keliasdešimt centų už mėtų, levandų, obuolių, kriaušių arbatas, prieskonių mišinius. Danutė iš Kupiškio socialinės globos namų sparčiai prekiauja ir pasakoja, kad visi prieskoniai, arbatos – iš nuosavo globos namų daržo, žoleles augina darbuotojų prižiūrimi globos namų gyventojai, patys džiovina, mala, fasuoja arbatas.

Danutei įdomu mugėje pasišnekėti su žmonėmis, pasižiūrėti, kas ką pagamino. Moteris lipdo iš molio, siuva prijuostes. „Patinka, kad yra daug veiklų, tada nenuobodu. Vieną dieną ten pabūni, kitą – kitur. Stengiuosi būti veiklus žmogus. Dar norėčiau išmokti anglų kalbos. Tokia galimybė yra – galima nusipirkti knygų, gauti įrašų. Aš pati dedu pastangas, kad išmokčiau. Jau žinau vieną kitą anglišką žodį, padeda tai, kad turiu kompiuterį“. Pasidomėjus, kodėl kilo poreikis išmokti užsienio kalbą, pašnekovė paaiškina: dukra su draugu apsigyveno Anglijoje, o atsiradus vaikaičių, gali kilti problemų su jais susikalbėti…

Visagino socialinės globos namų gyventojas Martynas atvežė parduoti iš siūlų padarytus rėmelius, megztas adatines. „Man užtenka kantrybės mezginiams, apie kitus negaliu to pasakyti“, – nedaugžodžiavo pašnekovas. Moteriškų rankdarbių nesibodi ir Utenos socialinės globos namų gyventojas Darius, ant prekystalio išdėliojęs savo siuvinėtus paveikslėlius. Vyras siuvinėja, mezga jau daugelį metų, tokia veikla jį ramina.

 

 

 

dsc_0051 dsc_0053 dsc_0055 dsc_0056 dsc_0060 dsc_0062 dsc_0063 dsc_0072 dsc_0076 dsc_0077 dsc_0078 dsc_0080 dsc_0082 dsc_0084 dsc_0085 dsc_0088 dsc_0091

dsc_0058

1179 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.