Home » Pozicija » Kurias vertybes įrašysime į raudonąją knygą?

Kurias vertybes įrašysime į raudonąją knygą?

Kurias vertybes įrašysime į raudonąją knygą?

.

Stepas EITMINAVIČIUS

Lietuvių literatūrai dėl įvairių priežasčių svarbi 1981 m. išleista Justino Marcinkevičiaus knyga „Dienoraštis be datų“. Joje yra tokia mintis: „Jau kai kuriuos jausmus, sąžiningumą, dorumą, ištikimybę… reikėtų įrašyti į raudonąją knygą. Kaip nykstančius.“ Nuo knygos pasirodymo praėjo daug laiko, tad galima pamąstyti, kurias vertybes dabar, būtent dabar pavadintume nykstančiomis ar jau išnykusiomis.

Dažnokai man atrodo, jog mes pasiilgstame kuklumo. Juk neretai norime susitikti būtent su neišpuikusiais, neišdidžiais, droviais žmonėmis. Ar tokių jau nėra? Yra, tačiau ši ypatybė – kuklumas – turbūt nėra aukštinama. Žinoma, niekas mums visai objektyviai nepasakys, kaip yra iš tikrųjų, apie tai dažniausiai sprendžiame iš savo pastebėjimų, iš skaitymo, iš pokalbių. Matyt, pasikeitė požiūris, kas yra kuklumas. Tarkim, žmogus ieško darbo, nori dalyvauti kuriame nors projekte – jis priverstas kuo plačiau pasakoti apie savo gebėjimus, laimėjimus, kuo daugiau pateikti svarbių faktų, galbūt nulemsiančių vadovų apsisprendimą. Mokėti per trumpą laiką parodyti, kodėl mes tiktume šiam darbui, įtikinti – tai jau galbūt kasdienybė. Paklaustume vyresnio amžiaus žmonių, ar jie sugebėtų taip elgtis, ir, manau, išgirstume tokius žodžius: „Man būtų nesmagu girtis, aš negalėčiau kalbėti apie save kaip geresnį už kitus.“ Bet… rinkos ekonomika tik nusijuoktų – reikalavimai kitokie. Kaip apie tai kalbėtų mokiniai ar studentai? Mėginu paspėlioti… Tarkim, sakytų taip: „Viskas normalu. Aš nekritikuočiau kito, aš tik kalbėčiau, kaip problemas spręsčiau. Būčiau rimtai apgalvojęs, todėl pateikčiau konkrečių pasiūlymų, kurie, mano manymu, ekonomiškai būtų naudingi.“ Tai gal kuklumo nereikia įrašyti į raudonąją knygą?

Kita savybė yra susijusi su virtualaus pasaulio pasiūlymu komentuoti įvairius tekstus. Jau po truputį įprantame prie to, kad nemažai žmonių nesugeba mandagiai pasakyti savo nuomonės. Išdėstyti požiūrį neįžeidžiant kito – štai kur vertybė. Ar ji nyksta? Nežinau, tačiau jeigu norime pagalvoti apie mūsų prigimties netobulumus, tai imame ir skaitome, kaip anonimai komentuoja kurį nors tekstą. Akcentuoju žodį „anonimai“. Juk padėtis keistųsi, jeigu būtų pasirašoma tikru vardu, tikra pavarde. Bet šįsyk apie netoleranciją, visišką nemandagumą, negebėjimą rimčiau argumentuoti teiginių. Kartais atrodo, jog jokių minčių nėra, tik pliūpsnis bjaurių sakinių, ir tiek. Man regis, jog yra žmonių, kurie mėgsta nuolat taip anonimiškai rašyti. Apie juos profesionaliai pakalbėtų gydytojai psichiatrai, psichologai. Na taip: esame skaitę nemažai patarimų, kaip turėtų / neturėtų reaguoti minimų tekstų autoriai. Tik dabar man svarbiau, kaip turėčiau kuo tiksliau apibūdinti žmonių ypatybę, apie kurią šneku. Gal: gebėjimas kalbėti apie kito požiūrį be įžeidimų. Ko gero, tai galime sieti ir su kuklumu ar nekuklumu. Kuklus žmogus neapspjaudys kito, jis jaus, kad žemindamas kitą žemina save – ar įmanoma taip svarstyti?

Pateikiu dvi savybes, kurias, mano manymu, turėtume įrašyti į raudonąją knygą. Gali būti, kad po mėnesio kito nurodyčiau kitokias. Bet tai turbūt nebūtų kritikuotina, juk šios rubrikos tikslas – skatinti patiems pasvarstyti, savo nuomonę pasakyti arba tik artimiems žmonėms, arba ir viešai. Kita vertus, refleksijos tokiomis temomis gali būti kintančios, nes tai priklauso nuo daugelio veiksnių.

759 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Comments (2)

  1. Anonimas sako:

    Kaip visada Jūs teisus, grb.Mokytojau.

  2. Sveikatos vertybę reikėtų įrašyti į raudonąją knygą… Kaip žmonės dabar nesisaugoja, vartoja visokias nesąmones, alina save tiek fiziškai, tiek psichologiškai, nežino kas darosi..

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.