Home » Spindulys » Darbo biržos specialistė: „Darbdaviai pradeda vertinti vyresnį žmogų“

Darbo biržos specialistė: „Darbdaviai pradeda vertinti vyresnį žmogų“

Darbo biržos specialistė: „Darbdaviai pradeda vertinti vyresnį žmogų“

Rasa MILERYTĖ

Kalbant apie darbo rinkos situaciją, dažniausiai akcentuojama, kad jauniems žmonėms sunku įsidarbinti. Darbdaviai paprastai nori patirties, kuria pasigirti ką tik studijas baigę jaunuoliai negali. Bet yra ir kita rizikos grupė – iš darbo rinkos iškritę vyresnio amžiaus žmonės. Vyresniam žmogui sunkiau persikvalifikuoti, ilgesnį laiką nedirbus ima nykti profesiniai įgūdžiai, gali atsirasti psichologinių barjerų, trukdančių sėkmingai grįžti į darbo rinką.

Utenos teritorinės darbo biržos Anykščių skyriaus vedėja Jolita Kairienė apžvelgė darbo rinkos situaciją Anykščiuose, vyresnių žmonių galimybes įsidarbinti, aptarė Skyriuje vykdomus vyresnio amžiaus asmenų, netekusių darbo, integracijos į darbo rinką projektus.

Keičiasi darbdavių požiūris

Utenos teritorinės darbo biržos Anykščių skyriuje 2015–2017 metais vykdytas projektas „Vyresnio amžiaus bedarbių rėmimas“, skirtas žmonėms nuo 55-erių metų. Projekto metu vyko motyvavimo ir aktyvinimo užsiėmimai, skirti skatinti bendrą socialinį aktyvumą, ugdyti kompetencijas ir didinti aktyvumą darbo paieškoje, stiprinti savivertę ir pasitikėjimą savimi. Projekto metu darbo biržos klientai galėjo įgyti pasirinktą specialybę, kurių Lietuvos darbo birža siūlo apie 3000. Anykštėnai domėjosi socialinio darbuotojo padėjėjo, vairuotojo, slaugytojo specialybėmis, mokėsi valytojų, kurikų darbo. Šiuo metu prasideda naujas projektas – „Pasinaudok galimybe“, skirtas tai pačiai rizikos grupei. „Reikia pripažinti, kad vyresniems nei 54-eri metai asmenims sudėtingiau įsidarbinti, sudėtingiau konkuruoti darbo rinkoje, – teigia specialistė Jolita Kairienė. – Nors dabar ryškėja tendencija, kad darbdaviai pradeda atsisukt į vyresnį žmogų. Pieš dešimt ir daugiau metų darbo rinkoje vyravo jaunimas. O dabar amžius nebėra pagrindinis rodiklis. Darbdaviai ima vertinti vyresniųjų lojalumą, jie paprastai labiau motyvuoti. Be to, turi patirties. Galbūt pastebite, kad prekybos centruose atsiranda vis daugiau vyresnio amžiaus kasininkų? Su jaunimu yra taip, kad šiandien dirba, o rytoj jau gali nusipirkti bilietus lėktuvui. Vyresni žmonės yra sėslesni, mažiau mobilūs.“

jolita-kairiene

Pasak Utenos teritorinės darbo biržos Anykščių skyriaus vedėjos Jolitos Kairienės, darbdaviai pradeda vertinti vyresnio amžiaus žmones / J. Kairienės asmeninio albumo nuotrauka

Įsidarbinti nelengva

Nors darbdaviai nebeignoruoja vyresnių žmonių, jiems vis tiek sunkiau įsidarbinti, pasak J. Kairienės. „Bent jau pas mus kas antras neturi profesijos. Kitiems dėl psichologinių priežasčių sunkiau persikvalifikuoti. Dar kiti sako: „Visą gyvenimą nesimokiau, kam man dabar mokytis?“ Jei vyresnio amžiaus asmuo kelis metus nedirba, sumažėja jo savivertė, jie ima galvoti, kad nepajėgs sėkmingai konkuruoti su jaunesniais. Atsiranda socialinių įgūdžių stoka.“

Anykščių skyriuje tarp vyresnių asmenų nedarbo laikotarpis yra iki 5-erių metų.

Darbo biržos specialistė pastebi, kad vyresnio amžiaus žmonėms sudėtinga susirasti darbą ne tik dėl minėtų priežasčių, bet ir todėl, kad jie nežino, kaip ieškoti darbo. „Jei žmogus visą gyvenimą dirbo niekad nesusidūrė su darbo paieškomis, netekęs darbo jis nesupranta, kaip ieškoti. Nueiti pas darbdavį ir pasiūlyti save irgi yra darbas. Reikia mokytis, ką kalbėti, kaip save pristatyti, kaip sudaryti teigiamą pirmąjį įspūdį.“ Vyresnio amžiaus asmenų integracijos į darbo rinką projektų metu žmonės mokomi parengti gerą gyvenimo aprašymą, motyvacinių užsiėmimų metu pasakojamos sėkmės istorijos, bandoma suteikti motyvacijos, skatinama nebijoti ieškoti darbo. Darbo biržos specialistai visąlaik pataria, kad einant į darbo pokalbį reikėtų pasidomėti įmone, į kurią eini, pasistengti kuo aiškiau įvardinti, kokio darbo nori. „Būna, kad žmonės nueina darbintis ir sako, jog nori bet kokio darbo. Nėra tokio darbo „bet koks“. Man atrodo, taip sakydamas žmogus pasako, kad jam trūksta motyvacijos. Tai nesudaro gero įspūdžio darbdaviams“, – esmines klaidas vardija J. Kairienė.

Moterims darbo vietų mažiau nei vyrams

Sklando stereotipai, kad į Darbo biržą atėjęs žmogus darbo iš tiesų nenori, jam esą reikalingos tik socialinės garantijos, o ir projektuose dalyvauja bei mokymus lanko tik nebeturėdami kitos išeities. J. Kairienės nuomone, tai, kad atėjai į Darbo biržą, jau yra ženklas, kad tau reikia jos siūlomų paslaugų. „Žinoma, būna žmonių, kurie nenori mūsų siūlomų paslaugų, bet jei jau atėjai į įstaiga, turi priimti jos paslaugas. Jei žmogui visiškai nieko nereikia, jis nustoja čia lankytis.“ Būna, kad žmonės atsisako lankyti mokymus, tačiau dažniausiai tam, pasak J. Kairienės, yra objektyvių priežasčių. Tarkim, žmogus prižiūri senyvo amžiaus giminaitį ir negali jo palikti vieno. Arba gyvena atokiame kaime ir jam sudėtinga atvykti į mokymus. „Visos su mokymais susijusios išlaidos padengiamos Darbo biržos“, – pabrėžia specialistė.

Ar Anykščiuose yra galimybių susirasti darbą? J. Kairienė patikina, kad tikrai yra. „Tik moterims pasiūlymų mažiau. Reikia statybininkų, kūrikų. Šiuo metu ieškoma mechanizatoriaus, elektriko, medkirčių. Yra pasiūlymas melžėjai, virėjai, sandėlininkui. Šiuo metu turim 25 darbo vietas. „Utenos mėsa“ nuolat ieško darbuotojų, jei anykštėnai nori ten dirbti, jiems suteikiamas apgyvendinimas. Vienas didžiausių mūsų darbdavių – Juškos šiltnamių ūkis. Tai yra sezoninis darbas, pavasarį prasidės darbuotojų paieška. Katlėriuose yra įmonė „Balticsofa“, dabar ji plečiasi ir ieško naujų darbininkų. Vešim mūsų klientus ten apsižiūrėti, susipažinti su darbdaviu. Bet tai skirta jaunimui.“ Sudėtingiau ieškantiems darbo, kuriam reikalingas aukštasis išsilavinimas, tokių pasiūlymų Anykščiuose nėra daug.

1111111

Skatina nebijoti keistis

Darbo rinka sparčiai keičiasi. Jei anksčiau būdavo, kad darbą gali susirasti kaimyniniame kieme, šiandien jau tenka važiuoti dirbti į kitą miestą. J. Kairienės žiniomis, anykštėnai važinėja dirbti į Ukmergę, Panevėžį, Uteną. „Reikia nebijoti keistis, persikvalifikuoti, paieškoti darbo vietų toliau nuo namų. Jei turite aukštąjį išsilavinimą ir netekote darbo, o darbdaviai ieško tik darbininkų, mokykitės, įgykite naujų sugebėjimų. Joks darbas nėra gėdingas“, – skatina pašnekovė, dar sykį primindama, kad amžius jau nebėra svarbiausias prioritetas ir darbdaviai ima palankiai žiūrėti į vyresnio amžiaus kandidatus.

Kaip informavo Utenos teritorinės darbo biržos Anykščių skyriaus vedėja Jolita Kairienė, 2017 m. integraciniuose projektuose dalyvavo 901 bedarbis, iš jų 610 vyrų, 291 moteris, 206 ilgalaikiai bedarbiai, 295 nekvalifikuoti, 307 vyresni kaip 50 m. bedarbiai.

896 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.