Home » Gallery » Verslas » Žuvų augintojai labiau nei gamtos stichijų baiminasi biurokratų ir kormoranų

Žuvų augintojai labiau nei gamtos stichijų baiminasi biurokratų ir kormoranų

Žuvų augintojai labiau nei gamtos stichijų baiminasi biurokratų ir kormoranų

 

Kristina SAKAITĖ

Praėjusią vasarą ežerams besiveržiant per kraštus, užpalėnai patenkinti traukė prie užtvankos plačiakakčių gaudyti – tokia buvo Vasaknų žuvininkystės ūkio duoklė gamtai. Nors teko paaukoti dalį žuvies, UAB „Vasaknos“ direktorius Algirdas Šiukščius džiaugiasi, kad nuostolius atpirko auginami eršketai.

Gamtos išdaigos žuvies augintojams ne naujiena, tenka kentėti ir nuo potvynių, ir pernelyg išsekus vandeniui. Tačiau verslininkas patikina, kad daug blogiau už nepalankias gamtos sąlygas yra biurokratai ir ūkį niokojantys vagys. Su vienais, dvikojais, jau pavyko susitvarkyti, o štai su sparnuotais sunkiau – kormoranai suka ratus aplink tvenkinius ir žuvauja nepaisydami šūvių.

Baigia įrengti inkubatorių

Vasakniškiai, prieš trejus metus pradėję perdirbti savo auginamą žuvį, dabar baigia įrengti žuvų inkubatorių su paauginimu. Tuomet nebereikėtų iš Lenkijos vežtis mažų eršketų, galėtų iš ikrų užsiauginti jų vietoje. Ūkio vadovas mano, kad taip pavyktų išvengti didesnių nuostolių.

Darbininkai baigia montuoti laboratorijos įrengimus. Aprodydamas naujas patalpas, bendrovės vadovas pasakoja, kad žuvies reproduktoriai bus laikomi voniose, iš jų paimti ikrai keliaus į kolbas. Po inkubacinio periodo, išsiritus lervutėms, eršketukai bus perkeliami į baseinus su automatinėmis šėryklomis. „Iš Lenkijos atsivežtus 10 g eršketus leisdavome į betoninius baseinus. Jie per maži, 12 proc. žūdavo – tai didelis nuostolis. Tikimės, kad patiems pavyks išauginti daugiau“, – sako A. Šiukščius.

Zarasų rajone, Vasaknų tvenkiniuose auginamos žuvies turbūt ragavo daugelis uteniškių. Užtenka jos ir lenkams, kur žuvies eksportuojama daugiausia. Bendrovės direktorius sako, kad anksčiau būdavo problema žuvį parduoti, o dabar – kaip ją užauginti (sveiką ir pakankamą kiekį). Kai prieš tris dešimtmečius A. Šiukščius atvyko dirbti į valstybinį ūkį, čia buvo auginami tik karpiai ir antys, nes vien žuvį auginti buvo nuostolinga. Vasakniškiai pirmieji šalyje išvežė žuvį parduoti į užsienį, iš lenkų gavo po 1 dolerį už kilogramą karpio. Pelną uždirbdavo iš antienos. „Ančiuką paaugindavom 45 dienas ir veždavome į „Utenos mėsos“ kombinatą“, – į praeitį mintimis grįžta pašnekovas. Ūkį privatizavus, prasidėjo permainos. Jos tęsiasi iki šiol. Įmonės direktorius aprodo naujausius įmonės įrengimus, žuvies perdirbimo cechą, kurį pasistatė gavę europinę paramą.

Ceche žuvis išdarinėjama, rūkoma, šviežia arba rūkyta vaakumuojama. „Dabar man svarbu ne tik žuvies skonis, bet ir išvaizda, spalva, pateikimas. Ar žinote, kur daugiausia kancerogenų? Kai kabo dešra, o apačioje kūrenama. Visi giria, oi, namų sąlygom rūkytas gaminys geriausias… Taip nėra. Čia viskas technologiškai suderinta taip, kad nuodingos medžiagos nesusidarytų. Turime dujų generatorių, specialias pjuvenas, temperatūra reguliuojama – to namie nepadarysi“, – tvirtina įmonės vadovas, pats dažnai besimėgaujantis žuvies patiekalais. Karšto rūkymo žuvis ruošiama 4 val. kūrenant juodalksnio pjuvenomis, šalto rūkymo procedūra užtrunka 12 val.  Perdirbimo ceche planuojama įrengti kulinarijos skyrelį, kur būtų gaminami žuvies konservai, žuvies vyniotiniai. Iki šiol Lietuvoje kokybiškų žuvies (eršketo, sterlės, karpio) konservų kaip ir nebuvo, jei neminėtume makalošių.

dsc_0015

UAB „Vasaknos“ direktorius Algirdas Šiukščius aprodo žuvies perdirbimo cechą / Kristinos Sakaitės nuotraukos

Prieš šventes – šviežia, kasdienai – rūkyta

Specialistai vis padejuoja, kad lietuviai valgo per mažai žuvies. Žuvies augintojams tautiečių polinkis į kiaulieną irgi nelabai priimtinas. Tačiau skaičiuodami pardavimus verslininkai kasmet šypsosi vis plačiau – žuvis tampa dažnesniu patiekalu ant stalo. „Dirbame su „Utenos prekyba“, „Maximose“ savo produkcijos kol kas neplatiname, nes jie labai norėjo sukelti kainas“, – paklaustas apie realizaciją sako verslininkas. Žuvų augintojai turi 5 mašinas su virtinomis, šaldytuvais, vadinamus akropolius, iš jų prekiauja Panevėžyje, Molėtuose. Rokiškyje, Zarasuose.

Vien iš šių laikinų prekyviečių per savaitę surenka apie 14–15 tūkst. eurų. Vasakniškių žuvimi prekiaujama ir specialiose Dusetų, Utenos parduotuvėse. A. Šiukščius teigia, kad Dusetose vietiniai nuperka nedaug žuvies, tačiau netrūksta klientų iš Zarasų, Visagino, Kupiškio, Rokiškio. Prieš šventes per dieną parduotuvėje 800 kg žuvies suprekiavo, bet pardavimai priklauso nuo sezono. Sausis ir vasaris prasčiausi mėnesiai.

Perkamiausių žuvų trejetukas – karpis, eršketas ir upėtakis. Prieš šventes dažniau perkama šviežia žuvis, kasdienai skubantys piliečiai mieliau įsigyja rūkytos žuvies. „Tvenkiniuose žuvis nėra užteršta, – į įvairias diskusijas atsiliepia verslininkas. – Turime tiek tikrintojų… Šamai, karpiai gali turėti dumblo kvapo, todėl kiekviena iš tvenkinio pagauta žuvis mažiausiai dvi savaites turėtų būti palaikoma šviežiame vandenyje. Aišku, ne visi turi tokias galimybes.“

Visas savo auginamas ir ne tik žuvis išragavęs verslininkas sako, kad šiuo metu dažniausiai mėgaujasi karšto rūkymo upėtakiu. Tai liesesnė žuvis, karpis jau per riebus. Eršketo šašlykai, aišku, prabanga, bet tikras delikatesas.

Bendrovė per metus parduoda apie 1000 tonų žuvies, vien karpio – apie 250 tonų.

„Gali ateiti toks laikas, kai prekybos centruose bus uždrausta prekiauti gyva žuvimi. Mes jau teikiame tokius siūlymus. Ankštai laikomi, apsidaužę karpiai – vaizdas liūdnas. Tai kankinimas, nes esant aukštai vandens temperatūrai žuvis nori maitintis, ji energinga, bet laikoma badu. Lenkijoje gyva žuvis parduodama tik prieš šventes“, – apie siūlomas permainas kalba žuvų augintojas.

Žuvies keliai nenuspėjami. Gyvi iškeliavę iš Zarasų rajono tvenkinių karpiai jau įpakuoti grįžta į Utenos „Lidlą“… Ten perdirbimo savikaina nedidelė, todėl aplinkkeliais pirkėją pasiekianti produkcija nėra nuostolinga.

Lenkijoje žuvų augintojai patiria didžiulius nuotolius dėl ligų. Žuvį išguldė virusas, lietuvių žuvų augintojai baiminasi, kad ši bėda neaplenks ir jų, o „rezultatas“ jau matyti.

Lietuviai užaugindavo 5 tūkst. tonų karpių per metus, o praėjusiais metais tik 3 tūkst. tonų.

Potvyniai ir kormoranai

Praėjusią vasarą gelbėdamiesi nuo potvynio vasakniškiai atidarė ežerų šliuzus – pasinaudojusios proga, žuvys išplaukė į Šventąją, bet neilgai mėgavosi laisve – užpalėnai dvidešimtkilograminius plačiakakčius pasitiko su šakėmis ir tinklais. „Gelbėjom kitas žuvis – jei potvyniai išplautų Šventosios saugyklą, nebeatstatytume. Vandens lygis buvo labai pakilęs. Panaši situacija buvo vos man atvykus dirbti į Vasaknas prieš 25 metus. Antalieptėje atsidarė apsauginiai sifonai, vanduo viską užliejo, pralaužė. Buvo paskelbta ekstremali situacija, – nesenus ir ankstesnius įvykius prisimena A. Šiukščius. – Dėl Antalieptės elektrinės mums kyla problemų. Ji turėtų normaliai sureguliuoti vandens lygį, bet dirba nenormaliai. Kai a. a. Žilėnas valdė elektrinę, jokių problemų nebuvo…“

Vasara buvo prasta, bet žuvies augintojai išgyveno. Nuostolius dėl karpių dengia eršketai. Daug nuostolių nurašoma kormoranams. Aplink tvenkinius, direktoriaus teigimu, sklando apie 500 kormoranų. Vieną nušovę rado skrandyje 17 vnt. karpiukų. Paukštis kasdien sulesa apie pusantro kilogramo žuvies.

dsc_0051

Virš žiemojančių tvenkinių kol kas ratus suka vienas kitas  iš 500 kormoranų  kolonijos 

Įdomu, kai sekasi

Vasaknose tvenkinių plotas siekia 460 kv. m. Nusipirkusi už 15 km esančius Rokiškio 740 kv. m tvenkinius, bendrovė tapo stambiausiu žuvininkystės ūkiu šalyje ir vieni iš didžiausių darbdavių Zarasų rajone. Bendrovėje dirba 50 žmonių, pasak vadovo, darbininkų pakanka, trūksta vadovaujančio personalo.

Ūkyje auginama per 300 tonų eršketų, daugiau kaip 500 tonų karpių, apie 70 tonų upėtakių. Yra amūrų, plačiakakčių, kuriuos parduoda įžuvinimui.

Kelis dešimtmečius žuvininkyste užsiimantis A. Šiukščius įsitikinęs, kad sėkmingai vystyti verslą padeda keli dalykai. „Vadovas turi gyventi vietoje, nepalikti visko likimo valiai. Jei sėdėsi Vilniuje, o tvenkiniai bus čia… Dar išlikęs darbuotojų požiūris – nėra vadovo, tai galima ir atsipalaiduoti. Kitas dalykas: turi domėtis savo sritimi, konsultuotis.“ Specialistas pripažįsta, kad konkurentai vis mažiau linkę tarpusavyje dalintis žiniomis ir patarimais, tenka pamiršti ir ankstesnes bendras degustacijas.

Dar vienas svarbus dalykas – tvenkinių apsauga. Iš pradžių daug problemų kildavo dėl Rokiškio tvenkinių. Vietiniai statydavo tinklus, maišais tempdavo karpius ir pusvelčiui parduodavo. Vagys net šratiniais šautuvais apsiginkluodavo eidami į nelegalią žvejybą. Dabar tvenkinius saugo saugos tarnyba, termovizoriai.

Ūkio vadovas mano, kad pelningam verslui reikia turėti, kuo tvenkinius įžuvinti, jei neturi – neapsirikti perkant kokybišką „medžiagą“.

Kas verslui iš tiesų nepadeda – tai didžiulis biurokratinis aparatas. „Gal jie nesupranta?..“ – stebisi praktikas teoriniais ministerijų išvedžiojimais ir taisyklėmis. Dirbantiems su gyva produkcija jų dar daugiau.

Pavyzdžiui, norėdami išvežti eršketus į Baltarusiją, turi gauti leidimą, nes tai saugoma žuvis. Nors su užsakovu kontraktas pasirašytas, dar mėnesį reikia laukti, kol gausi leidimą.

1993 m. išbridusi iš krizės, bendrovė sulaukė europinės paramos, vykdė kelis projektus. Neseniai pusantro milijono eurų investavo į technikos atnaujinimą ir naujo inkubatoriaus statybą, taip pat ruošiasi statyti sandėlius, įsigyti izoterines mašinas produkcijai vežioti su kulinarine įranga už 200 tūkst. eurų.

„Versle įdomu tada, kai viskas sekasi. Bet kai stengiesi ir nėra rezultato, nelabai džiugu“, – sako UAB „Vasaknos“ direktorius Algirdas Šiukščius.

dsc_0042

Karališkas žuvis – eršketus – tenka saugoti ir nuo vagių, ir nuo gamtos stichijų

dsc_0006

Perdirbimo ceche darbuojasi 10 žmonių

dsc_0012

Žuvis paruošta rūkymui

dsc_0058

Kolbose bus inkubuojami eršketų ikrai

dsc_0062

Iš laboratorijos žuvytės keliau į vonias

dsc_0060

Inkubatoriuje baigiami montuoti įrengimai

dsc_0032 dsc_0029 dsc_0009 dsc_0022

dsc_0017

dsc_0009

1432 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Comments (3)

  1. Dainius sako:

    Nuostabus žmogus!! Sveikatos ir visokeriopos sėkmės tiek versle, tiek gyvenime!!

  2. T.u. sako:

    Malacius Algis, linkėjimai iš Vilniaus.

  3. Rimas sako:

    Tokių žmonių ant Lietuvos žemelės tikrai mažai. Algi, sveikatos tau ir stiprybės.
    Tikiuosi, jog visus planus ir svajones pavyks įgyvendinti, o mes ir toliau galėsime džiaugtis kokybiška žuvimi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.