Home » Gallery » Veidai » Uteniškiui neįveikiamos tik prabangiausios viršukalnės

Uteniškiui neįveikiamos tik prabangiausios viršukalnės

Uteniškiui neįveikiamos tik prabangiausios viršukalnės

Kristina SAKAITĖ

Keliautojų ir aktyvios gyvensenos klubo „Žygiuojanti lapė“ įkūrėjas uteniškis Tadas Lapinas sako niekada nesidėliojęs varnelių, į kiek viršūnių užkopė, kiek šalių ir žemynų aplankė. Alpinistu savęs nevadina – per skambu. Su bendraminčiais turi kitokią pravardę – kalniečiai.

Pradėjęs kopti į kalnus, turi galimybę iš toliau ir iš aukščiau pažvelgti į kasdienybę, patikrinti savo vertybes. „Mes labai įsivėlę į smulkmenas, kurios gadina gyvenimą. Visuomenėje labai trūksta tolerancijos. Vieni stebisi: ai, tas kvailys į kalnus lipa, o tas – niekur nekeliauja, savo kaime sėdi. Bet kiekvienam žmogui reikia skirtingų dalykų, kiekvienas turim savo gyvenimo prasmę“, – įsitikinęs žygeivis.

Į Užpoliarę – su lietuviškais lašiniais

Tadas Lapinas į kalnus ėjo pamažu. Pirma rimtesnė kelionė buvo studijuojant, prieš 18 metų, į Vengriją. Kai naktį pamatė kalnus, suprato, kad jie traukia. Prasidėjo lengvi išėjimai į kalnus, paskui maršrutai sudėtingėjo ir pasiekė kalnų viršūnes.

Kalbėdamas apie įspūdį, pašnekovas sako, kad ne aukštis svarbiausia. Pats kopimo procesas yra įdomiausias dalykas. Žinoma, kiekvieną kartą, kai būna šlapia, šalta, neskanus maistas, pagalvoja – koks velnias mane nešė į kalnus? Bet grįžta, praeina 2 savaitės ir vėl pradeda planuoti kelionę.

Uteniškis iš žinomesnių pasiekė daugiau nei 5 km aukščio Kazbeko viršukalnę Gruzijoje, kopė į Tetnuldi, aukščiausią Šiaurės Afrikos kalnų viršūnę Toubkal, Azijos, Pietų Amerikos kalnus. Stipriausią įspūdį paliko kopimas į Tetnuldį. Pats kalnas atrodo kaip iš atviruko, tuo pačiu techniškai labai sudėtingas.

Pirmiausia, su kuo tenka susidurti kalniečiams, tai ne džiaugsmas ir euforija dėl svaiginamo aukščio, o varginanti kalnų liga. Patyręs žygeivis sako, kad kopimui į kalną su aklimatizacija reikia skirti 10–12 dienų. „5 km aukštyje visuomet jautiesi blogai. Jau nuo 3,5 km aukščio be aklimatizacijos žmogui pavojinga. Lėtėja reakcija, viską skauda. Himalajuose, kai nakvojom 5 km aukštyje bazinėje Everesto stovykloje, sunku būdavo net apsiversti ant kito šono – tekdavo tris kartus atsikvėpti. Batus užsirišti jau reikėdavo pastangų“, – kalnų ligos simptomus apibūdina T. Lapinas.

Žygiams vadovaujantis uteniškis pabrėžia, kad vadovas turi pasirūpinti visais dalykais – nuo popierinių leidimų išdavimo, maršruto iki maisto kiekio paskaičiavimo.

Į žygeivių meniu patenka tai, kas lengva nešti ir kas yra kaloringa, nes dvi savaites visą „virtuvę“ turės nešiotis ant pečių. Kasdienis žygio dalyvių maistas – grikių, avižų, ryžių košės, makaronai, konservuota mėsa, užkandis – šokoladas, riešutai. Šiaurėje, Užpoliarėje šaldytuvo nereikia, tad į žygį pasiima ir lašinių ar rūkytos dešros. Nors produktai būna suskaičiuoti gramų tikslumu, dėl šaukšto maisto keliautojai nekovoja, priešingai, būna, kad aukštyje kai kuriuos tenka versti valgyti, nes apetitas dingsta.

Prabangiausios viršukalnės

Ar brangios specializuotos, alpinistinės kelionės? Atsakymas – ir taip, ir ne. Keliauninkai turi palyginimą: įkopti į Kazbeką truputį pigiau, nei išvažiuoti į Turkiją su „viskas įskaičiuota“. Pirmam kartui gal brangiau atsieina inventorius. O paskui – kaip pasiseks gauti bilietus. Štai į Čilę nusipirko pigiai, o po dviejų dienų pamatė, kad jie 7 kartus pabrango. Visada praverčia atsarginis planas, nes būna netikėtų posūkių, kai apsispręsti visai komandai reikia per 10 minučių. Štai planavo važiuoti į Kazachstaną, bet išpuolė gera akcija į Himalajus, negi atsisakysi… Everesto bazinėje stovykloje dar juokavo, kad kitąmet keliaus į Pietų Ameriką, pasirodo, įmanoma. Būna kitokių kelionių. Pvz., Kazbekui ruošėsi labai ilgą laiką, labai norėjo ten nuvykti.

Kelionių „brangioji pusė“ yra leidimai. Jų kainos sustabdė lietuvius Everesto bazinėje stovykloje. Leidimas pasiekti Himalajų viršukalnę kainuoja 12 tūkst. dolerių. Kalnų viršūnės klasifikuotos pagal aukštį ir kasmet keičiami įkainiai. Dar reikia suorganizuoti ekspediciją. Pigiausia, ekonomiškai minimali kiekvienam komandos nariui kainuotų po 40 tūkst. dolerių.

<…>

Visą straispsnį skaitykite šešyadienio, gegužės 12 d. „ Utenos apskrities žiniose“.

everestbc

Himalajuose su komanda. Viduryje – uteniškis Tadas Lapinas  / Asmeninio T. Lapino albumo nuotraukos

20171120_131916

andai-cile aukstieji-andai dsc_0168

20161106_150422 20161111_120904 20161115_130552

0081 0116

2603 Iš viso matė 2 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.