Home » Spindulys » Nevėžio vingiuose

Nevėžio vingiuose

Nevėžio vingiuose

Nida TREINYTĖ

Atšilus orams sėdėti namuose norisi toli gražu nevisiems. Vieni skuba tvarkytis soduose ar daržuose, o kiti keliauja, ieškodami naujų potyrių, ir atranda Lietuvą, kuri stebina unikaliomis vietovėmis bei lankytinais objektais. Tikrai verta pakeliauti po savo kraštą ir susipažinti su istorinėmis bei kultūrinėmis vertybėmis, gerai išplėtota turizmo infrastruktūra. Viena – pamatyti ir pabuvoti pačiam, kita – perteikti informaciją taip, kad ji kelionei „užvestų“ kuo daugiau mėgstančių keliauti žmonių.

Pašilių stumbrynas

Panevėžio miškų urėdijos Pašilių stumbrynas, esantis Orelių kaime – viena labiausiai lankomų vietų Panevėžio rajone. Stumbryne gyvena stambiausi laukiniai gyvūnai – Europos stumbrai. Kaip nykstanti gyvūnų rūšis, jie įrašyti ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautinę Raudonąją knygą. Stumbrų istorija nukelia į XVI a. Tuomet gyvūnai buvo plačiai paplitę visoje Europoje ir gyveno laisvėje. Iki 1854 metų Lietuvoje buvo išnaikinti visi stumbrai. 1919 m. Lenkijoje, Belovežo girioje, buvo nušauta paskutinė laisvėje gyvenusi stumbrė. Stumbrų veisimo Lietuvoje galimybės pirmą kartą buvo svarstytos 1966 metais Sąjunginiame pasitarime Maskvoje, o stumbrynui įsteigti buvo pasirinktas mišrus Pašilių miškas Panevėžio rajono Krekenavos girininkijoje, jis įsteigtas 1969 metais. Pasak stumbrininko – jėgerio Andriaus Daugelavičiaus, šiandien jame gyvena 17 stumbrų. Iš jų – aštuonios patelės ir devyni patinai. Lankytojai stumbrais gali gėrėtis nuo apžvalgos aikštelės ir stebėti kaimenės gyvenimą aptvertoje teritorijoje. Tai unikali galimybė pamatyti stumbrus iš arti, matyti, kaip jie maitinasi, trina savo didžiules nugaras į medžių kamienus, ilsisi saulės atokaitoje ir aplinką stebi ramiu žvilgsniu. Į šėryklas stumbrai sueina pasmaližiauti kombinuotų pašarų, o lankytojai gyvūnus palepina obuoliais. Stumbrams obuolys – lyg mažam vaikui saldainis. Paskui jį stumbras seka tarsi paklusnus šunelis. Didesnio lankytojų srauto sulaukiama vasaros metus. Stumbryną aplanko apie 15000 lankytojų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio. Jų patogumui įrengtas pažintinis takas ir stendai, kuriuose patalpinta informacija bei fotografijos su kitais girioje gyvenančiais gyvūnais. Įrengtos pavėsinės, kuriose galima pasimėgauti kava, o svarbiausia – pabūti tyro oro, miško alsavimo bei paukščių čiulbesio apsuptyje. Pastaruoju metu pasklidusi informacija, kad stumbrus reikia perkelti į vieną vietą ir palikti gyventi tik Dzūkijos miškuose, kol kas tėra tik svarstytinas variantas. „Pašilių stumbrynas niekada nebus uždarytas, jei reikės, į Dzūkiją perkelsime tik perteklinius stumbrus. 2019 stumbrynas ruošiasi minėti gyvavimo penkiasdešimtmetį“, – pasakoja. A. Daugelavičius.

1-9

Pašilių stumbryne gyvena 17 stumbrų / Nidos Treinytės nuotraukos

Krekenavos regioninis parkas

Kita lankytina vieta – Krekenavos miestelis, įsikūręs Panevėžio rajone, kelio Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys pusiaukelėje. Didžioji miestelio dalis yra dešiniajame Nevėžio krante. Miestelio puošmena – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika. Baziliką garsina laikomas stebuklingu Dievo Motinos paveikslas. Tikima, kad į jį žvelgiant ir meldžiantis, žmonėms gražinama sveikata, jie apsaugomi nuo nelaimių. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad paveikslą iš Krokuvos atvežė pamaldus riteris Šilingas ir padovanojo misionieriui Albertui (Albrechtui). Iš pradžių paveikslas buvo patalpintas nedidelėje medinėje koplytėlėje, statytoje apie 1409 m. Paveikslo stebuklingą galią rodo už pagijimus dovanoti votai. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1901 m. pagal J. Golinevičiaus projektą. Mažosios bazilikos statusas bažnyčiai buvo suteiktas 2011 metais. Tai vienintelė Lietuvoje Romos Didžiosios Marijos bazilikos dukterinė šventovė. Krekenavos bažnyčioje 3 metus gyveno ir kunigavo poetas Maironis. Jo atminimas įamžintas memorialinėje lentoje ant buvusios senosios klebonijos sienos. Įraše paminėta, kad 1915–1918 m. senojoje klebonijoje gyveno kunigas, poetas Jonas Mačiulis–Maironis. Pačia didžiausia Krekenavos regioninio parko vertybe laikomas poeto Maironio apdainuotas Nevėžio slėnis ir jo kraštovaizdis. Tai pamatyti ir įsitikinti galima užlipus į regioninio parko apžvalgos bokštą, esantį šalia lankytojų centro. Bokštas pastatytas 2014 m., jo aukštis 30 metrų. Pasikėlus į 25 m. apžvalgos aikštelę, galima pasigrožėti Krekenavos regioninio parko panorama: švelnia sprogstančių medžių žaluma, mėlynuojančio Nevėžio kilpomis, auksinio smėlio pakrantėmis. Giedrą vasaros dieną peizažus iš bokšto galima matyti maždaug 10 kilometrų spinduliu. Tuomet slėnyje matosi išsirangiusi Nevėžio upė, įvairių formų senvagės, užutėkiai, Krekenavos miestelis ir mažosios bazilikos bokštai, buvusio Slabados malūno užtvanka, Krekenavos tvenkinys, dirbamų laukų ir pievų ūkininkų sodybos bei miškų platybės. Iš apžvalgos bokšto matyti, kad parko darbuotojai rūpinasi Nevėžio pakrante genėdami medžius, pjaudami krūmus, retindami medžių šakas ir valydami parko teritoriją. Stengiamasi, kad parko svečiams visu gražumu atsivertų vingiuojantis Nevėžis. Statant apžvalgos bokštą pasirūpinta ir infrastruktūra – įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, priėjimo takai, vaikų žaidimų aikštelė, pojūčių takas, mediniai laiptai, vedantys link Nevėžio upės kt. Nevėžio senslėnis su senvagėmis – svarbiausia Krekenavos regioninio parko kraštovaizdžio vertybė.

Nevėžio užtvanka ties Slabados kaimu

Slabados malūno užtvanka yra už 1 kilometro nuo apžvalgos bokšto. Čia savo vandenis Nevėžis plukdo daugiau nei 100 metų. Nors malūno jau nelikę, užtvanka iš riedulių ir ąžuolo rąstų, sutvirtinta betonu, dar tramdo upės tėkmę. Užtvankos ilgis – 50 metrų. Tik pavasarinių potvynių metu Nevėžio vanduo liejasi per užtvanką. Verta pamatyti ją dabar, kol vanduo nenuseko.

dsc_6619

Link Kėdainių

Iš Krekenavos pasukame link Kėdainių. Prieš Kėdainius netikėtai atrandame Sirutiškio dvarą. Sirutiškio dvaro sodyba yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Dabar dvaras renovuojamas. Planuojama, kad restauruota dvarvietė bus skirta rekreacijos reikmėms. Rūmų pastatas yra neoklasicizmo stiliaus, dviejų aukštų, mūrinis. Jį supa spygliuočių ir lapuočių medžių mišraus tipo parkas (6 ha), kurio pagrindinė dalis su prieiga į rūmus yra ant aukštos Nevėžio terasos. Parke gausu senų medžių – ąžuolų, europinių maumedžių, uosių, klevų. Šiaurinėje parko dalyje eglių alėja veda į dvaro kapines, kur palaidoti jo savininkai. Parkas prižiūrėtas ir sutvarkytas.

Kėdainiai

Kėdainiai gali didžiuotis savo unikaliu senamiesčiu, po kurį vaikštant pasijunti tarsi senoviniame Vakarų Europos mieste. Yra žinoma, kad Kėdainiai pradėjo kurtis ir augti XV–XVI amžiuje, kai gavo savivaldos teises. Mieste veikė net šešios turgavietės, kuriose prekiavo amatininkai, o pirkliai atvykdavo iš visos Europos. Anot istorikų, Kėdainių senamiestis yra vienas iš nedaugelio mūrinio senamiesčio pavyzdžių Lietuvoje, iš kitų išsiskiriantis savo santūria protestantiška kultūra. Mieste gausu architektūrinių šedevrų, senovinių pastatų, įvairių konfesijų maldos namų, o prieš kelis šimtus metų akmenimis grįstos gatvelės išlikusios iki šių dienų. Kėdainių Rotušė – viena iš trijų Lietuvoje išlikusių renesanso stiliaus rotušių. Rotušės aikštėje pastatytas paminklas „Skrynia“, skirtas kunigaikščiui Jonušui Radvilai atminti. Jis simbolizuoja išsaugotą valstybės iždą, besigrumiančius švedų ir lietuvių karius bei 1655 m. pasirašytą Kėdainių sutartį (skulptorius Algirdas Bosas, 2006). Kėdainių Šviesioji gimnazija laikoma viena iš gražiausių mokyklų Lietuvoje. Pasak kėdainiškių, lankantis Kėdainiuose, be urbanistikos, architektūros ir istorijos paminklu paskelbto senamiesčio patartina apsilankyti ir miesto parke kuriame išlikęs 25 metrų aukščio minaretas. Tai vienas iš dviejų minaretų Lietuvoje ir vienintelis laisvai stovintis minaretas šalyje. Minaretas paskelbtas architektūros paveldo objektu.

1-25

Kėdainių senamiestis

1-27

1-24 1-31 1-3

1-12 1-16

dsc_6504

Nuo apžvalgos bokšto atsiveria Krekenavos regioninio parko kraštovaizdis

dsc_6594 dsc_6562 dsc_6552 dsc_6504 dsc_6481

Apšvalgos bokštas Krekenavoje

dsc_6619

dsc_6455

dsc_0248

Mažoji bazilika Krekenavoje

902 Iš viso matė 1 Šiandien peržiūrėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.